Pajūrio naujienos
Help
2024 Kovas
Pi 4111825
An 5121926
Tr 6132027
Ke 7142128
Pe18152229
Še29162330
Se310172431
Komentarų topas

Viename rajono tvenkinių ugniagesiai gelbėtojai įtaigiai pademonstravo, kaip gelbėjamas skęstantysis.

Kretingos priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba Vydmantų gimnazijos pradinių klasių mokiniams demonstravo, kaip reikia gelbėti skęstantį žmogų, paaiškino, kaip tinkamai elgtis prie vandens telkinio. Mokymuose dalyvavo per 80 mokinių.

„Dažniausiai nuskęsta žmonės, kurie vartoja alkoholį arba pervertina savo jėgas, o vaikai – netyčia, – problemą įvardijo priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos vyriausioji specialistė Sandra Vasiliauskaitė. – Artėja vasaros sezonas, kyla oro temperatūra, todėl natūralu, kad žmonės ilsėsis prie vandens telkinių, tad reikia tam pasiruošti.“

Kad pavyktų išvengti nelaimių, ugniagesiai gelbėtojai praktiškai imitavo skęstančiojo gelbėjimą ir demonstravo, kokiais būdais galima tai padaryti. „Pirmiausia, žmonės skęstančiajam gali padėti numesdami bet kokį daiktą, kuris plūduriuoja: plastikinį butelį, į jį įpylus truputį vandens, pripučiamus kamuolius, ratus, tinklinio kamuolį ir panašiai. Taip leidžiame skęstančiajam įsikibus pailsėti ir lengvai plūduriuoti. Tokiam žmogui taip pat galima numesti virvę, surištus į paplūdimį atsineštus pledus, rankšluosčius, drabužius“, – vieną pirmųjų žingsnių apibūdino S. Vasiliauskaitė.

Dažnai žmonės linkę pulti gelbėti ir šoka į vandenį, tačiau skęstantysis tempia į dugną, tada gali nutikti dar didesnė nelaimė. „Jeigu nemokate plaukti arba nepasitikite savo jėgomis, jokiu būdu neplaukite gelbėti“, – akcentavo vyriausioji specialistė.

Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos specialistė Sandra Vasiliauskaitė mokiniams paaiškino, kaip reikėtų elgtis, pamačius skęstantį žmogų.

Nuvykus prie maudyklos būtina išsiaiškinti, kurioje vietoje ji yra, koks tai tvenkinys. „Nutikus nelaimei ir kviečiant pagalbą būtina pasakyti, kokioje vietoje vyksta nelaimė. Pavyzdžiui, Vydmantuose yra keturi tvenkiniai, todėl ugniagesiai gali nuvykti ne ten, kur reikia. Laikas čia, kaip ir gaisre, labai svarbus“, – kalbėjo S. Vasiliauskaitė.

Nepatartina neišsiaiškinus, koks yra vandens telkinio dugnas, į jį šokti ar neatsargiai eiti. „Reikia įsitikinti, koks yra dugnas, kokio gilumo tvenkinys, ant dugno gali mėtytis šukės ar kitokios atliekos, kas gali sukelti skaudžių pasekmių“, – paaiškino specialistė.

Ugniagesiai gelbėtojai taip pat atkreipė dėmesį, kad negalima šokti į vandenį, nepripratus prie jo temperatūros, nes gali sutraukti mėšlungis. „Įsikaitinus saulėje reikia su vandeniu iš lėto atvėsinti ne tik kūną, bet ir galvą, nes gali atsirasti svaigulys ar žmogus apalpsta“, – sakė S. Vasiliauskaitė. Vaikai maudytis be suaugusiųjų priežiūros taip pat negali.

Skęstančiajam patariama išlikti ramiam, plaukiant pavargus pasistengti plūduriuoti ant nugaros, taip pailsėti, susikoncentruoti ir išlikti ramiam. Taip pat vengti nereikalingų judesių, stengtis kvėpuoti, nepamiršti rankomis perspėti, kad skęsta arba šauktis pagalbos.

„Svarbiausia – neužmiršti iškviesti pagalbą“, – atkreipė dėmesį S. Vasiliauskaitė.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas