Pajūrio naujienos
Help
2024 Kovas
Pi 4111825
An 5121926
Tr 6132027
Ke 7142128
Pe18152229
Še29162330
Se310172431
Komentarų topas

Restauratoriui Ramūnui Balsevičiui prireikė keturių mėnesių klauptams restauruoti.

Į nuo gegužės mėnesio lankytojams atvertą grafų Tiškevičių šeimos koplyčią po restauracijos grįžo pora dar XIX a. pabaigoje būtent šiai erdvei išdrožtų klauptų.

„Klauptų būklė buvo tragiška: konstrukcijos susidėvėjusios, paviršius pasidengęs apnašomis, matėsi mechaniniai pažeidimai, nuskaldytos atskiros detalės ir šoninių detalių drožybos elementai, be to, trūko kai kurių apatinių apvadų. Tad išties esame nuoširdžiai dėkingi dideliam muziejaus draugui, antros kategorijos istorinių baldų restauratoriui Ramūnui Balsevičiui, kuris, galima sakyti, klauptus prikėlė naujam gyvenimui“, – pasidžiaugė Kretingos muziejaus vyriausioji fondų saugotoja Dalia Padriezienė.

Ji sakė, jog ilgą laiką klauptai buvo saugomi Gargždelės kapinių koplyčioje, stambesniųjų folklorinių eksponatų saugykloje. Restauravus grafų Tiškevičių koplyčią, nuspręsta restauruoti ir joje stovėjus triviečius šeimai skirtus klauptus.

„Užtrukau apie keturis mėnesius, kol sutvarkiau klauptus – medis buvo labai pavargęs. Net keista: paprastai ąžuolas gerai išsilaiko, matyt, šitas eksponatas kurį laiką buvo laikomas netinkamomis sąlygomis, – paklaustas, kas buvo sunkiausia restauruojant XIX a. pabaigoje pagamintus klauptus, sakė R. Balsevičius.

Ne trūkstamos puošybos detalės, kurias reikėjo atkurti, o būtent „pavargęs“ medis ir kėlė daugiausiai problemų. Tačiau darbas buvo nors ir sunkus, bet malonus. Restauratoriui pavyko atkurti ir autentišką klauptų spalvą – po vieno jų sėdimąja dalimi buvo išlikusi detalė, puikiai išlaikiusi senąją spalvą.

„Šiuos neogotikinius ąžuolinius klauptus 1893 metais pagamino Kretingos dvaro staliai tėvas ir sūnus Pranciškus ir Vladislovas Suchanekai, – sakė Kretingos muziejaus direktoriaus pavaduotojas muziejininkystei Julius Kanarskas. – Sprendžiant pagal koplyčios erdvę, jų turėjo būti šeši arba aštuoni. Galima spėti, kad ant pirmojo suolo sėdėdavo ir tiesiai ant koplyčios grindų klaupdavosi vyrai, o moterys ir vaikai sėdėjo už jų – jiems atsiklaupti yra specialus pakojis.“

Triviečių suolų atkaltės aukštos, plačios, filinginės. Prie pirmojo klaupto atkaltės pritvirtinta nuolaidi lenta, skirta maldaknygei pasidėti. Sėdimosios suolų dalys, kurios buvo labiausiai pažeistos, susideda iš dviejų lentų: priekinė yra plati, o nugarinėje pusėje – siaura. Klauptų šoninės dalys profiliuotos ir papuoštos kiaurapjūviais stilizuoto keturlapio žiedo ornamentais.

Livija GRAJAUSKIENĖ


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas