Pajūrio naujienos
Help
2024 Kovas
Pi 4111825
An 5121926
Tr 6132027
Ke 7142128
Pe18152229
Še29162330
Se310172431
Komentarų topas

Jaunimo bendravime vis dažniau galima sutikti įvairias emocijas atspindinčius ar net veiksmą vaizduojančius paveikslėlius.

Internetinėje kalboje plinta įvairių lietuviškų žodžių sutrumpinimai, šypsniukai, angliškai vadinami „emoji“. Į kalbą veržiasi ir anglicizmai. Visa tai labiausiai pastebima jaunimo kalboje.

Ne kartos problema?

Kretingos rajono savivaldybės administracijos kalbos tvarkytoja Rita Kasparavičiūtė pritarė, kad skaitmeninis pasaulis daro įtaką kalbai, jaučiamas jaunimo žodyno skurdėjimas.

„Visi skubame, lekiame ir vietoje „šiandien“ parašyti „šnd“ turbūt yra paprasčiau, bet aš nematau tokios didelės problemos jaunimo rašyboje arba tiesiog nenoriu matyti, – pasvarstė kalbos tvarkytoja. – Visada buvo tokių mokinių, kurie nemokėjo rašybos taisyklių, todėl nedrįsčiau sakyti, kad raštingumas ypač suprastėjęs lyginant tarp kartų.“

Kalba – kintantis organizmas. Palaipsniui, jau nuo kalbininko Jono Jablonskio laikų, formavosi žodynas, jis pildėsi, kito. Įvairiose srityse atsirado naujų terminų. Dabar į kalbą vis labiau bandantys įsilieti anglicizmai kartais priverčia R. Kasparavičiūtę susimąstyti: „Nejaugi negalima pasakyti lietuviško to žodžio vertimo? Koks tikslas kalbėti anglicizmais? Noras parodyti, kad tu modernus? Galbūt tai – ieškojimas ir jaunimui gražiau skamba „outfit‘as“ nei „drabužių derinys?“

Nukeliavus į didesnes valstybes, tokias, kaip Prancūziją, Italiją, sunku susikalbėti anglų kalba, net meniu šia kalba kartais sudėtinga rasti.

„Ar turistams būtų įdomu matyti Lietuvos miestų gatves, nukabinėtas angliškais užrašais? Galbūt kaip tik norisi pamatyti tą kitoniškumą, lietuviškumą? Žmonės turi suprasti, kad ten – kavinė ar kita įstaiga, bet suteikti prioritetą svetimai kalbai – tai prasto skonio ženklas, – tikino kalbos tvarkytoja. – Jeigu žmogui svarbi šalies nepriklausomybė, tautinės šventės, tai jis stengsis rašyti taisyklingai. Asmeniškai man rašyti taisyklingai – prestižas.“

Kol bus žmonių, kurie domėsis lietuvių kalba, rašys taisyklingai, tol kalba neišnyks. „Pats žmogus turi suprasti, kad negalima rašyti „adijalas“, „benzokolonkė“. Reikia laikytis privalomų normų, – kalbėjo R. Kasparavičiūtė. – Dabar mūsų skyryba yra paprastesnė negu buvo prieš 10–15 metų. Kalba laisvėja, prisitaiko prie šiuolaikinio žmogaus.“

Kalbos tvarkytoja nemano, kad kalba gali virsti tik trumpiniais ir ženklais. „Galbūt esu nusiteikusi per daug optimistiškai“, – atviravo ji.

Kalba – nuo mažų dienų

Kretingos Marijono Daujoto progimnazijos pradinių klasių mokytoja Nijolė Meškauskienė paminėjo, kad dauguma mokinių, atėjusių į pirmą klasę, pažįsta visas raides, o keletas savo mintis jau parašo sakiniais.

Vieni susidomi rašymu jau priešmokyklinio ugdymo grupėje, kiti – pradinėse klasėse. Vaikas tobulės, jei sulauks pagalbos ne tik iš mokytojo, bet ir iš tėvų. „Kai mama ar tėtis kartu su savo vaiku pavarto užrašų sąsiuvinius, kai pasidžiaugia teisingai parašytais žodžiais, sakiniais, o klaidas analizuoja, vaikas supranta teisingo rašymo prasmingumą ir reikalingumą“, – kalbėjo N. Meškauskienė.

Svarbu, kad pradinukas mokėtų išklausyti kitą, gerbtų jo nuomonę, o tuo pačiu apgintų ir savo požiūrį neįžeidžiant kitų. Taip pat svarbu, kad pradinukas skaitytų įvairaus pobūdžio tekstus, išsakytų savo mintis ne tik žodžiu, bet ir raštu.

„Lietuvių kalbos pamokose nuolat išmokstame naujų žodžių, rašybos taisyklių. Jas mokėti – neužtenka. Svarbu taisykles gebėti pritaikyti įvairiuose rašto darbuose: diktantuose, kūrybinėse užduotyse ir kitur“, – įsitikinusi mokytoja.

N. Meškauskienė pritarė, kad kalbos kitimui įtaką daro internetinė kalba: „Kiekvieno mokinio pareiga išmokti taisyklingai ir įskaitomai rašyti. Tai – pagarba kitam žmogui, tai – pagarba savo valstybei.“

Tačiau ji pastebėjo, kad tai turi ir teigiamą pusę: „Pradinukai, kaip ir vyresnieji, domisi naujovėmis. Stengiuosi parodyti, kad kompiuterį galima naudoti ir mokymuisi: informacijos paieškai, jos apdorojimui, pateiktims sukurti, elektroniniams laiškams rašyti ir įvairioms kitoms užduotims atlikti.“ Pasak mokytojos, ugdydami mokinių kompiuterinį raštingumą, galėtume ugdyti ir gramatinį raštingumą.

Vita MICKUTĖ

„P. n.“ akademijos narė


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas