Restauruos istorinį Grūšlaukės kryžių

Istorinis antrąjį šimtmetį skaičiuojantis Grūšlaukės kryžius su dievdirbio Juozapo Paulausko sukurtu Nukryžiuotoju išvežtas restauruoti.

Grūšlaukės mokyklos-daugiafunkcio centro teritorijoje pastarąjį dešimtmetį stovėjęs istorinis 3,5 m aukščio dekoruotas medinis kryžius, Kretingos rajono paminklotvarkininkui Algirdui Mulvinskui pritarus, išvežtas restauruoti – jį atkurs Darbėnų seniūnijos meistrai.

Darbėnų seniūno Alvydo Poškio žodžiais, pernai sutvarkius senąją Grūšlaukės kaimo koplyčią, šiemet susirūpinta ir kitu šios gyvenvietės kultūros paveldo objektu – XIX a. pabaigoje sukurtu monumentaliu mediniu kryžiumi.

Šį kryžių 1897 m. išdrožė vietinis meistras Antanas Stonius, o kone metro dydžio Nukryžiuotojo skulptūrą sukūrė garsus Grūšlaukės krašto dievdirbys bei knygnešys Juozapas Paulauskas, gimęs 1860 m.

„Šis kryžius buvo parvežtas į Grūšlaukę iš Latvelių kaimo, suremontuotas ir pastatytas, kad puoštų mokyklos teritoriją, o tuo pačiu – ir Grūšlaukės centrą. Per laiką jis vėl sutrešo, todėl vėl reikia sulopyti. Vis dar svarstome, kur pastatyti antrąkart atkurtą šį kultūros paveldo paminklą – ar gyvenvietės centre, kurį šiemet numatyta sutvarkyti, ar įkomponuoti Grūšlaukės kapinių koplyčioje. Koplyčioje kryžiui erdvės užtektų, jis neužstotų sieninės tapybos, ir du šios vietovės istoriniai objektai būtų vienoje vietoje. Tačiau tolimesnio šio kryžiaus likimo dar nenusprendėme, – teks derinti su A. Mulvinsku ir bendruomene“, – teigė seniūnas.

A.Poškio manymu, būtų simboliška, kad kūrinys tarsi sugrįžtų pas jo kūrėją, – Grūšlaukės kapinėse 1945 m. buvo palaidotas J. Paulauskas.

Su broliu carinės Rusijos metais gabenęs ir Grūšlaukės apylinkėse platinęs uždraustą lietuvišką spaudą, vėliau J. Paulauskas mokėsi kryždirbystės amato pas kitą garsų šio krašto meistrą Antaną Klanių-Klanevičių. Manoma, kad J. Paulauskas per netrumpą savo gyvenimą sukūrė per 2 tūkst. šventųjų skulptūrų, pastatė per 400 ornamentuotų kryžių, koplytstulpių, koplyčių.

J. Paulausko darbų yra įsigiję Kretingos, Nacionalinis bei Kauno M. K. Čiurlionio dailės muziejai, tačiau didžioji dalis jų pasklidę tarp žmonių.

„Senųjų Grūšlaukės apylinkių kaimų gyventojų teigimu, J. Paulauskas buvo ir vienas pirmųjų lėlių teatro Lietuvoje įkūrėjų, pats gaminęs ir kaimo žmonėms vaidinęs savo lėlėmis“, – garsaus dievdirbio kūrybinį kraitį papildė seniūnas.

• Rašyti komentarą (3)