|
|
|
Atgyvenus tupykloms, statys konteinerinius tualetus
Darbėnų miestelyje, už bažnyčios, ligi šiol tebeveikia iš sovietmečio išlikęs viešasis lauko tualetas-tupykla. Būtent prieš tokias išvietes užsimojo Europos Sąjunga, – neužilgo jų nebeturėtų likti. Todėl didžiosiose Kretingos rajono gyvenvietėse Darbėnuose ir Kūlupėnuose bei Salantų mieste numatyta pastatyti šiuolaikiškus konteinerinius viešuosius tualetus. Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo Povilo Černeckio žodžiais, viešieji tualetai Darbėnuose, Salantuose ir Kūlupėnuose bus pastatyti, Savivaldybei įgyvendinant ES paramos lėšomis finansuojamus gyvenviečių kompleksinio atnaujinimo – gatvių, šaligatvių atnaujinimo, pastatų renovacijos – projektus. Jų lėšomis numatyta papildomai įrengti viešuosius tualetus vėliausiai iki 2020-ųjų – šių projektų pabaigos. Į išvietę – per privačią žemę Dabartinis Darbėnų viešasis lauko tualetas, neslėpė seniūnas Alvydas Poškys, seniūnijai tapęs savotišku galvos skausmu: „Šis tualetas yra privačiame sklype, bet jam išskirtas valstybės žemės plotas ir į jį veda servitutinis kelias. Norėjome tą išvietę nugriauti ir jos vietoje pastatyti šiuolaikišką tualetą. Sklypo šeimininkai iš pradžių sutiko, bet po to griežtai užprotestavo, neva, po jų sklypą nuolat vaikščios gamtinių reikalų prispirti žmonės. Galėjome eiti į teismus ir bylinėtis, bet numojome ranka – tą išvietę vis prižiūrime, išvalome, bet nusprendėme statyti naują tualetą kitur.“ Šiuolaikiškas konteinerinis tualetas su įrengtomis komunikacijomis – vandeniu, elektra – jau kitąmet atsiras Darbėnuose, aikštelėje prie Skuodo ir Vytauto gatvių sankryžos. Dabar rengiamas projektas, o po to bus paskelbtas viešas darbų pirkimas. Seniūno žodžiais, galimybė iš ES lėšų pasistatyti viešuosius tualetus atsirado, kai 3 Kretingos rajono vietovės, kuriose skaičiuojama nuo 1 iki 6 tūkst. gyventojų, be Darbėnų, dar – Salantai ir Kūlupėnai, gavo po 800 tūkst. eurų paramos, skirtos gyvenviečių infrastruktūrai pagerinti. „Projekto sąlygos yra labai griežtos – visų pinigų negalima sudėti į gatves, nors norėjosi sutvarkyti žvyrkelius, – todėl mes ir nusprendėme įsirengti viešąjį tualetą. Jis žmonėms labai reikalingas“, – tvirtino seniūnas. Salantuose – du tualetai Salantų miesto seniūno Kazimiero Galdiko žodžiais, iš projektinių lėšų miesto kompleksiniam atnaujinimui jie pastatys 2 viešuosius tualetus: A. Salio gatvėje, prie autobusų sustojimo vietos, ir Salantų miesto parke. „Tai bus šiuolaikiniai konteinerinio tipo viešieji tualetai: jų reikia ir centre, ir parke, nes ten nemažai sportuojančių žmonių, vyksta daug renginių. Dabar gi Salantuose tėra tik Kultūros centrui priklausantis viešas tualetas, kuriuo prireikus pasinaudoja ir kiti salantiškiai“, – tvirtino K. Galdikas. Konteinerinį viešąjį tualetą Mokyklos gatvėje, netoli seniūnijos katilinės, ketina įsirengti ir kūlupėniškiai. Kūlupėnų seniūnės R. Lubienės žodžiais, tualetas turėtų iškilti jau šiemet, kai pavasarį prasidės likusios Mokyklos gatvės tvarkymo darbai. Dalis šios gatvės – nuo įvažiavimo iki seniūnijos ir bibliotekos – buvo sutvarkyta jau anksčiau, o dabar bus tvarkoma ligi daugiabučių Nr. 11 ir 13. „Norėjome sutvarkyti ir kitų šios gatvės daugiabučių kiemus, tačiau mūsų pageidavimus atmetė, nes tie kiemai yra privatizuoti. Todėl už likusias lėšas bus sutvarkyta mokyklos stadionas – paklota nauja danga, įrengti takai bei privažiavimas“, – patikino R. Lubienė. Kartenos miestelio centre, prie šventoriaus, veikia biotualetas. Seniūnijos atstovo teigimu, žmonės taip pat gali pasinaudoti kultūros skyriuje esančio tualeto paslaugomis. Būdelių mieste turės nelikti Nuo 2020 metų Lietuvoje pagal ES direktyvas turės nelikti ne tik viešųjų išviečių, bet ir sumažėti gyventojų, naudojančių lauko tualetus. Tačiau P. Černeckis patikino, jog Europos Komisijos raginimas dėl lauko tualetų panaikinimo taikomas tik toms gyvenvietėms, kuriose gyvena daugiau kaip 2 tūkst. gyventojų. Taigi šis rodiklis mūsų Savivaldybėje pirmiausia turi būti pasiektas tik Kretingos mieste, – nė vienoje kitoje rajono gyvenvietėje tokio gyventojų skaičiaus nėra. Savivaldybė, siekdama įgyvendinti Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos aplinkosauginius reikalavimus ir padidinti nuotekų tvarkymo paslaugų prieinamumą gyventojams, taip pat vykdo projektą „Kretingos miesto privačių namų prijungimas prie nuotekų surinkimo infrastruktūros“. Per 2019-uosius metus numatoma 5 Kretingoje esančius savivaldybės socialinius būstus prijungti prie centralizuotų nuotekų tinklų. Projektas yra iš dalies finansuojamas Aplinkos apsaugos rėmimo programos lėšomis: dotacijos vertė vienam būstui yra 1 tūkst. eurų, Savivaldybė biudžeto lėšomis prisidės dar 30 proc. ir papildomai skirs lėšų tam, kad šių būstų gyventojams būtų įvestas ir centralizuotai tiekiamas vanduo. Šiuos darbus pagal sutartį su Savivaldybe atliks „Kretingos vandenys“. Visų darbų, apimančių ne tik statybos, bet ir projektavimo darbus, taip pat reikiamų privalomųjų dokumentų, statinių ir žemės sklypų kadastrinių matavimų bylų sutvarkymą, topografinių nuotraukų, geodezinių-išpildomųjų tinklų nuotraukų parengimą, bendra vertė – 30 tūkst. 455 eurai.
Apie sunkų lietuvių kelią į geresnius higienos įpročius prieš 100 metų įtaigiai perteikė istorikas Gediminas Kulikauskas knygoje „Lietuvio kodas“. Joje rašoma, kad prieš šimtą metų Lietuvos valdžia, vos pradėjusi pirmuosius nepriklausomos valstybės žingsnius, ne ką mažiau kamavosi, bandydama įkalti į galvą Lietuvos gyventojams, kad lauko tualetai – puiki idėja ir kad nėra gerai gamtinius reikalus atlikti, kur papuola. Tačiau nepaisant visų pastangų, Lietuvos gyventojai atkakliai tuštinosi pamiškėse ir pakrūmėse, geriausiu atveju – duobėje, virš kurios nutiesta pora lentų. Specialias būdeles, skirtas atlikti gamtiniams reikalams, jie ilgai laikė miestiečių, ponų ir žydų „išmislu“, visiškai nereikalingu doram kaimiečiui. Buvo netgi manančių, kad naudotis tualetu – nuodėmė.
|
|
