Pajūrio naujienos
Help
2024 Kovas
Pi 4111825
An 5121926
Tr 6132027
Ke 7142128
Pe18152229
Še29162330
Se310172431
Komentarų topas

Identifikavo Darbėnų Holokausto aukas

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Kultūra
  • 2019-01-29
Vieno pirmųjų nužudytųjų Darbėnų žydų rabino Iser Veisbordo kūnas užkastas prie upelio, – jį reikėtų garbingai perlaidoti kapinėse.

Pavardes 536 žydų tautybės Darbėnų miestelio žmonių – nuo kūdikių ligi senolių, nužudytų Antrojo pasaulinio karo pradžioje, darbėniškiai šiomis dienomis gali sužinoti, užsukę į miestelio biblioteką, kur veikia Tarptautinei Holokausto dienai skirta paroda. Pasak jos iniciatorės Darbėnų gimnazijos pedagogės Editos Gliožerienės, tokio išsamaus sąrašo nėra nė Izraelio Jad Vašemo Holokausto aukų atminimo memoriale.

Išvien su JAV profesoriumi

Tiksliai atsekti visų Darbėnuose nužudytų žydų tautybės žmonių pavardes, E. Gliožerienės teigimu, pavyko savo giminės šaknimis besidominčiam istorijos profesoriui Erikui Goldsteinui iš Emory universiteto Atlantoje JAV.

„Per 1941-ųjų birželį–rugpjūtį Darbėnai neteko pusės savo gyventojų“, – tvirtino E. Gliožerienė. Todėl ji mano, jog Holokausto aukų pavardės privalo būti paviešintos: senieji darbėniškiai galbūt atpažins pažįstamus, o jaunoji karta geriau pažins gimtojo miestelio praeitį.

„Profesorius Erikas Goldsteinas, su kuriuo bendraujame jau kelerius metus, atliko labai sunkų ir kruopštų darbą – pagal istorinę medžiagą ir liudytojų prisiminimus jis tiksliai suskaičiavo 536 nužudytųjų pavardes. Ligi šiol neturėjome tokio tikslaus sąrašo. Kai pernai buvau pakviesta į Izraelį, Jad Vašemo memoriale atidžiau apžiūrėjau ten įamžintas darbėniškių pavardes – tiek daug jų ten nėra“, – patikino Darbėnų miestelio žydų istoriją tyrinėjanti E. Gliožerienė.

Ekspozicijos stenduose – 536 nužudytų Darbėnų žydų pavardės.

Kūnus privalėtų perlaidoti

Viena pirmųjų žiauriai nukankintų aukų buvo paskutinis miestelio rabinas Iser Veisbordas, – jo biografijai bei šeimos nuotraukoms parodoje skirtas atskiras stendas.

Yra žinoma, kad I. Veisbordas gimė Baltarusijoje, mokėsi įžymiojoje rabinų mokykloje Slabodkoje, dabartiniame Kauno priemiestyje – Vilijampolėje. Buvo vedęs kaunietę Rašelę Gitel Movšovičiutę. Į Darbėnus su šeima – turėjo 4 dukteris – atvyko apie 1930-uosius, kai ankstesnis rabinas Izraelis Levinas emigravo į Ameriką.

„Rabinas Veisbordas buvo labai gerbiamas žmogus ne tik mūsų miestelyje, bet ir Lietuvoje. Jis publikavo straipsnius Kauno Yeshivos (Ješivos) žurnale, kuriame būdavo spausdinami tik įžymių mokslininkų darbai“, – akcentavo E. Gliožerienė.

Rabinas gyveno Darbėnų miestelio centre, netoli bažnyčios. „Kai 1941-ųjų birželio 27-ąją naciai padegė žydo Raizmano namus, į gaisro vietą suvarė visus miestelio žydus. Siekdami įbauginti, iš minios nacių karininkai išvedė ir sušaudė Mordechajų Blochą, o rabiną Vaisbordą užmušė lazdomis bei šautuvų buožėmis. Jų abiejų kūnai tebėra užkasti prie upelio, netoli paminklo partizanams. Todėl profesorius Goldsteinas įsitikinęs, kad kūnus privaloma pagarbiai perlaidoti kapinėse“, – sakė ji.

Viltingas myriop pasmerkto kalinio Samuelio Bėkino laiškas.

Pasmerktojo myriop laiškas

Daug vertingos informacijos apie prieškario Darbėnų žydus suteikė prieš metus amžinybėn iškeliavusi darbėniškė Ona Macienė, tarnavusi pas rabiną I. Veisbordą. Žiniomis taip pat pasidalijo iš JAV atvykęs buvęs darbėniškis Feivel (Shraga) Hendler, lankęs savo giminės kapus.

Darbėniškiai parodoje gali išvysti ir itin autentišką eksponatą – Telšių gete kalėjusio Samuelio Bėkino, sūnaus Abraomo, kilusio iš Prastavonių kaimo Radviliškyje atsisveikinimo laišką, parašytą likus dienai prieš sušaudant.

„Mūsų visų neišnaikins, neišžudys. Mūsų liks visose pasaulio šalyse. Mūsų nekaltai pralietas kraujas šauks per dienas ir naktis, kol nebus atkeršyta žudikams“, – šiuos žodžius žmogus parašė 1941-ųjų rugpjūčio 25 dieną ir tvirtino paskelbsiąs juos visam pasauliui, jei per stebuklą išliks gyvas. O jei ne, jis tikėjosi, kad laiškas vis vien nepražus ir liudys apie piktadarius, tarp kurių jis suminėjo ir 12 lietuvių žydšaudžių pavardes.

S. Bėkinas vylėsi, jog karas pasibaigs dar tą pačią 1941-ųjų žiemą: „Vokiečiai gaus mirtiną smūgį ir karą pralaimės. Ir jų žemę supjaustys į gabalėlius ir išdalins toms tautoms, kurios po jų valdžia kentėjo. Po to karo ilgai nebebus. Žydai atgaus savo valstybę, turės konsulus visose pasaulio valstybėse, kurie mus užstos ir daugiau mūsų niekas nebežudys“, – viltingai ir įžvalgiai rašė myriop pasmerktas žmogus.

Šį laišką E. Gliožerienei patikėjo plungiškis Eugenijus Bunka, Jakovo Bunkos labdaros ir paramos fondo vadovas.

---

Sausio 27-ąją pasauliui minint Tarptautinę Holokausto dieną, Darbėnų gimnazijos pedagogė Edita Gliožerienė išvien su bibliotekininkėmis Danute Paulikiene bei Jurgita Anužiene sukauptą naujausią istorinę medžiagą apie Darbėnų miestelio žydus pristatė miestelio bendruomenei.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas