|
Pirma sesija – iššūkis studentui
Sausis – naujų metų pradžia, kai pasižadama pradėti kažką naujo, žmonės stengiasi būti kitokie, geresni nei praėjusiais metais. Man šis sausis, kaip ir daugumai pirmakursių studentų – visiškai kitokia metų pradžia nei kada nors iki šiol. Pirmoji sesija – vienas sudėtingesnių periodų per visus metus, kai nebepakanka dienų viskam pakartoti ir išmokti, o paskutinė naktis prieš egzaminą studentui tampa itin svarbi. Šiais mokslo metais mano gyvenime įvyko daugybė pokyčių – išvykau studijuoti į kitą miestą, sutikau daugybę malonių žmonių, gyvenu savarankiškai ir atskirai nuo savo šeimos. Dauguma jaunuolių išvykę studijuoti į kitus miestus ar šalis mėgaujasi studentišku gyvenimu. Vieni kasdien atsakingai ir skrupulingai rengiasi paskaitoms, kiti – mėgaujasi studentišku gyvenimu ir jo teikiamais pranašumais. Ir vienus, ir kitus egzaminų laikotarpis dažnai užklumpa netikėtai – pritrūksta kelių dienų ar valandų, kad studentai jaustųsi tinkamai pasirengę atsiskaitymams ir į egzamino auditoriją žengtų nesijaudindami.
Atlikau anoniminę apklausą – paklausiau savo bendrakursių ir mokyklos draugų, kaip jiems sekėsi ruoštis sesijai. Dauguma jų teigė, kad egzaminui ruošiasi kelias dienas prieš jį – peržiūri viso semestro metu išdėstytą medžiagą, pasikartoja tai, ko nemokėjo, arba praleido paskaitose. Dalis studentų likus kelioms valandoms iki egzamino susitikdavo su kitais kurso draugais ir kartu ruošėsi egzaminui. Jų teigimu, tai itin efektyvus mokymosi būdas, nes kartu mokantis galima pasikartoti, ką jau moki ir paskutinę akimirką išmokti ką nors naujo. Pirmoji sesija suteikė daugybę naujų patirčių – pavyko rasti naujų mokymosi metodų, atrasti glaudesnį ryšį su kurso draugais ir pačiai patobulėti. Penkių egzaminų maratonas per vieną savaitę – įveiktas. Nors dauguma tvirtina, kad sesija universitete labai panašu į abitūros egzaminus, tačiau galiu teigti, jog universiteto egzaminai ir pasiruošimas jiems reikalauja daugiau jėgų ir pastangų nei brandos egzaminai baigiant mokyklą.
|