Kompozicijos, prabilusios šiuolaikinio meno kalba

Jaunųjų kūrėjų parodą Kretingoje pristatė (iš kairės) VDA Telšių fakulteto dekanas Ramūnas Banys bei docentas Marius Norkus. Su jais atvyko studentai Donatas Repeika ir Jonas Valeckas

Kretingos rajono kultūros centro antro aukšto hole įkurdinta šiuolaikinio meno paroda „Komunikacija – žinutė“ tapo baigiamuoju festivalio „Kita erdvė. Vakarų krantas“ renginiu. Parodoje eksponuojamos Vilniaus dailės akademijos (VDA) Telšių fakulteto studentų sukurtos savitos skulptūros-instaliacijos, kurių idėjoms išreikšti jaunieji menininkai pasitelkė šiuolaikines technologijas.

Kitoks požiūris į realybę

Šioje parodoje akiai įprastos medžiagos – akmuo, metalas, plastikas, stiklas – sujungtos technologijomis, elektronika – stebina autorių išradingumu, kūrybiškumu bei jų kūrinių sprendimais.

„Šiuolaikinis menas nėra pasidarkymas, kaip dažnai traktuojama – neva, kažką sujungė, kažką paterliojo ir paliko. Ankstesnių laikų menas – romantizmas, klasicizmas – labiau išreiškė estetinio pasigėrėjimo paskirtį, o šiuolaikinis menas išsako šiek tiek kitokį požiūrį į daiktus, bendrą jų kontekstą, – modernusis menas kažkiek prieštarauja realybei. Ši paroda ir yra tai, ką, pasitelkę šiuolaikines technologijas, norėjo pasakyti mūsų studentai“, – atidarant parodą, kalbėjo VDA Telšių fakulteto dekanas Ramūnas Banys ir docentas Marius Norkus.

Kultūros centro holas, neslėpė parodos kuratoriai, nebuvo pati tinkamiausia vieta jų darbams eksponuoti, tačiau gal ir įdomi tuo, kad festivalis pasirenka kitokią erdvę, – jiems eksponatus tekę išdėlioti tarp paveikslų, gėlių, baldų, turint galvoje, kad pro ją žmonės renkasi ir į pagrindinę žiūrovų salę.

Kultūros centro erdvėse įkurdinti neįprasti eksponatai.

Ekrane – komunikacijos žinia

Didžiulis ekranas sukurtas iš 800 šampano butelių ir jame sumontuota vaizdo sistema. Įjungus į tinklą, ši kompozicija išsako gilesnę idėją – ekrane pasimato judantis vyro portretas ir gestikuliuojančios rankos. „Gestų kalba tarsi pasakoma, kad šiuolaikinis žmogus nebemoka gyvai bendrauti, jis nebeišgyvena be technologijos priemonių – mobilaus telefono, planšetės ar kompiuterio“, – masyviausią skulptūrą, diplominį savo studento Mariaus Bumbulio darbą, apibūdino M. Norkus.

Ši skulptūra, docento žodžiais, savyje neša ir ekologinę žinią: visi buteliai – ne depozitiniai, o surinkti iš konteinerių. „Ko gero, iš visų Lietuvos parduotuvių supirkta ir šimtai lempučių“, – pajuokavo jis.

Docento žodžiais, diplomanto M. Bumbulio kūrinys-skaitmeninis ekranas buvo eksponuotas jaunųjų šviesos instaliacijų kūrėjų parodoje-konkurse Vilniuje, apdovanotas Tautų fondo premija, taip pat nominuotas buvusio VDA rektoriaus, profesoriaus meno istoriko Adomo Butrimo premija.

Iš Kretingos šis darbas sausį iškeliaus į Klaipėdoje rengiamą šviesos festivalį.

Pranciškonų gimnazijos teatro studijos mokinės Julija ir Emilija Naraškevičiūtės bei Augustė Bendikaitė parodos atidarymui parengė specialią šokio programą.

Akmuo – nebe akmuo

Į parodą Kretingoje atvežta dar keletas M. Bumbulio darbų: iš daugybės metalo dantračių sukurta „Pagalvė“, kuri, priėjus arčiau, pradeda kilnotis suveikus judesio davikliui. „Miegas turėtų būti ramus, o čia – priešingai – galva, veikiama įvairių perkrautų minčių, kilnojasi, – tokią mintį teigia ši skulptūra“, – sakė M. Norkus.

Kitoje M. Bumbulio skulptūroje „Lietuviški rieduliai“ dominuoja akmuo, į kurį taip pat įdiegtos technologijos, ir jis suskamba visiškai kitaip. „Lietuviškas akmuo, sakytum, tinka visur, kur jį bepadėtum. Bet čia yra kitaip. Perpjautas tradicinis Lietuvos laukų riedulys yra blizgus: plokštumą padengus stiklu ir į gylį įvedus šviesą, jis tampa nebe paprastu akmeniu, o perteikia autoriaus sumanytą idėją“, – skulptūrą pristatė M. Norkus.

Iš plastiko sukurta Kristupo Bimbiro skulptūra „Kaltas“ – savotiška realybės simuliacija. Tokius rusiškus metalo kaltus su įspaustais skaitmenimis gerai žino vyresnės kartos žmonės, – gamyklose vyrai jais uždirbdavę šeimai duoną. Povilo Adomaičio skulptūra „Žulikas“ – prietaisas, vienu metu leidžiantis kelis prietaisus įjungti į elektros srovę, taip pat perteikia skaitmeniškumo bei komunikacijos idėją.

Fakulteto bendrystė su Kretinga

Pasak R. Banio, VDA Telšių fakultetuose dėstoma Skulptūros ir skaitmeninių technologijų programa ir yra unikali tuo, kad išmokstama dirbti ne tik su klasikine medžiaga, tarkim, akmeniu, bet – dar stipriau ją įvaldyti, įdiegus skaitmenines technologijas. „Į akmenį, medį, metalą integruojant kitus dalykus ir pasikliaujant autoriaus žiniomis, išmone bei fantazija, sukuriami įstabūs meno kūriniai“, – pabrėžė dekanas.

Jis pasidžiaugė, kad jų mokslo įstaiga su Kretinga, kaip ir kitais Žemaitijos miestais, vis labiau užmezga kultūrinius ryšius, – šiemet miesto centrą papuošė studento Manto Petreikio diplominis darbas – taktilinis žemėlapis, įkurdintas ant tako, vedančio Jurgio Pabrėžos paminklo bei Pranciškonų bažnyčios link.

• Rašyti komentarą (0)