Pajūrio naujienos
Help
2024 Kovas
Pi 4111825
An 5121926
Tr 6132027
Ke 7142128
Pe18152229
Še29162330
Se310172431
Komentarų topas

Neįgalieji, prisijaukinę tris kūrybos mūzas

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Vakarų Lietuva
  • 2018-10-16
Kretingiškiai Gina ir Jonas Tiškai, subūrę poeziją, prozą bei muziką kuriančius neįgalius Kretingos krašto žmones į klubą, ilgainiui išplėtojo jo veiklą – įkūrė Klaipėdos regiono neįgaliųjų meninės raiškos ir sveikos gyvensenos asociaciją „Trijų mūzų blyksniai“. Praėjusią savaitę Kretingos muziejuje ši asociacija surengė tradicinę poezijos šventę „Vasara išeina į rudenį“, į kurią suvažiavo per 70 kūrėjų iš visos šalies.

Kretingiškiai Gina ir Jonas Tiškai, subūrę poeziją, prozą bei muziką kuriančius neįgalius Kretingos krašto žmones į klubą, ilgainiui išplėtojo jo veiklą, įkurdami Klaipėdos regiono neįgaliųjų meninės raiškos ir sveikos gyvensenos asociaciją „Trijų mūzų blyksniai“. Praėjusią savaitę Kretingos muziejuje ši asociacija surengė tradicinę poezijos šventę „Vasara išeina į rudenį“, į kurią suvažiavo per 70 kūrėjų iš visos šalies.

Svarbu – ne vardas, o saviraiška

Asociacija vienija kelias dešimtis kuriančių žmonių iš Žemaitijos regiono – Klaipėdos, Kretingos, Gargždų, Palangos, Plungės, Skuodo, Rietavo. „Mes bendraujame tarpusavyje, rengiame šventes, į kurias pasikviečiame svečių iš visos Lietuvos. Šįkart į mūsų pirmojo 5-erių metų jubiliejaus šventę be nuolatinių dalyvių atvyko tolimų svečių – skaitovų bei muzikantų – iš Kauno, Kėdainių, Kupiškio“, – kalbėjo asociacijos „Trijų mūzų blyksniai“ įkūrėjai G. ir J. Tiškai.

Kūrėjų veikla nėra sisteminga – ji įvyksta proveržiais, todėl, pasak J. Tiškaus, visi „sublizga“ suvažiavę į šventes, – todėl ir buvęs sumanytas toks asociacijos pavadinimas. O į tradicinę asociacijos rengiamą poezijos šventę, tarsi į derlingą kūrybos kraitę, žmonės suveža tai, ką sukuria per ilgus vasaros vakarus.

„Tuos žmones mes vadiname liaudies poetais, nes neįgaliajam kūryba yra labai stipri dvasinė terapija. Čia jie nesidrovi vieni kitų: susirinkę su įvairiomis savo negaliomis, bet būdami tarp savų, jie pamiršta apie ligas. Juos pagauna kūrybos džiaugsmas ir jei nors trumpam pasijaučia sveikais“, – tvirtino pašnekovai.

G. Tiškuvienė patikino, jog jų sambūriui nėra svarbu kuriančiojo vardas, jo praeitis ar užimamos pareigos, o tik– pats žmogus: „Mes taip pat nevertiname – geriau ar prasčiau skamba jo poetinis žodis ar muzika, svarbiausia yra tai, kad žmogus kuria ir taip išreiškia save.“

Krašto bei ir visos šalies kuriančius neįgalius žmones bendrystei suburia asociacijos „Trijų mūzų blyksniai“ įkūrėjai (iš dešinės) Jonas ir Gina Tiškai bei Kretingos neįgaliųjų draugijos vadovas Antanas Juškėnas.

Sieks ryšių su išeivijos bendruomenėmis

Skuodiškės Aldona Mončienė ir Elena Janušaitienė sakė į šventę atvykusios pasisemti stiprybės ir patirties, atverti savo širdį, susipažinti ir pabūti su pažįstamais. O dainų ir vaizdo klipų kūrėjas bei publicistas Kazimieras Daniūnas bei muzikantas Leonas Mikolaitis iš Kėdainių tvirtino, jog jų gyvenimas be kūrybos ir dalijimosi ja nebūtų toks įdomus: „Ir patys parodysime, ir namo įspūdžių parvešime.“

Savanoriškai dirbantys, taip pat negales turintys sutuoktiniai G. ir J. Tiškai patikino, jog jiedviem patinka dalintis džiaugsmu, kuris ir sugrįžtąs per žmonių emocijas, patirtą bendrystės džiaugsmą. Neįgaliuosius į kūrybinį sambūrį sukvietę G. ir J. Tiškai taip pat sakė, kad šventinę nuotaiką žmonėms labai pakelia prabangi Kretingos dvaro aplinka, galimybė pabuvoti žiemos sode. Poezijos šventę taip pat parėmė Kretingos rajono savivaldybė, suvenyrams skirdama 300 Eur.

Organizatoriai sakė, jog į jų rengiamas šventes norėtų suvažiuoti daugiau žmonių, tačiau poreikius tenka riboti dėl vietos stokos, todėl kitąmet pamėgtą šventę ketina perkelti į didesnes Kretingos rajono kultūros centro erdves.

„Išaugame marškinėlius“, todėl galvojame apie poreikį plėsti ribas, Lietuvoje įsteigiant 3 asociacijos skyrius – Žemaitijos, Aukštaitijos ir Pietų Lietuvos. Taip pat norime užmegzti ryšius su užsienio lietuvių bendruomenėmis. Lietuvių bendruomenės gyvuoja 43 užsienio šalyse, jau turiu daugelio jų kontaktus. Manau, kad kuriantiems užsienio lietuviams būtų įdomu išgirsti mūsiškių žodį, o mums – išeivijos kūrėjų“, – tvirtino J. Tiškus.

Rado Simono Daukanto pėdsakus

Pasak G. ir J. Tiškų, jų sambūris nėra vienintelis Klaipėdos apskrityje, kūrybai vienijantis neįgalius žmones. Jie pasekė gargždiškiais, kurie vieni pirmųjų ėmė rengti šventę „Vasaros skaitymai“ Agluonėnuose. O skuodiškiai turi Simono Daukanto dvasia alsuojantį Kivylių dvarą, kur poetinio žodžio mylėtojai kasmet renkasi per Karaliaus Mindaugo karūnavimo dieną.

Šventėje Kretingoje dalyvavęs Kivylių dvarą iš griuvėsių su savo šeima prikėlęs skuodiškis žurnalistas rašytojas 75-erių Juozas Vyšniauskas sakė pats rašąs knygas – jų išleidęs 5, besidomįs kultūros ir istorijos temomis, todėl įsitikinęs, kad kūrėjams bendrauti esą labai svarbu.

Jis prisiminė ir tai, kaip atgaivinęs sovietmečiu sugriuvusį Kivylių dvarą, kuriame gyveno rašytojo S. Daukanto sesuo Anastasija, ten nutekėjusi už Kazimiero Kauneckio. „Mano proprosenelė buvo Kauneckytė. Vaikystėje gyvenome netoliese, iš tėvų nuo mažumės girdėdavau pasakojimus apie negerą dvarininką. Bet kai sužinojau, kad tame dvare viešėdavo S. Daukantas, rinkdavo tautosaką, o spaudos draudimo metais ten buvo saugomas visas jo kūrybinis palikimas, pajutau pareigą tą dvarą atkurti. Ėmiausi žygių – susiradau jo giminaičius užsienyje, atsiliepė palikuonys iš Maskvos, su jų pagalba dvarelis atkurtas ir gyvuoja. Šiandieną jame veikia ekspozicija, renkasi krašto kūrėjai“, – patikino J. Vyšniauskas.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas