|
|
|
Rytas ant dviračio
Ne vienam pravažiavus pro mokyklą pamokų metu pirmiausia dėmesį patraukia lyg automobiliai priparkuoti dviračiai. Ir nors gatvėse pamatyti daug dviratininkų yra retenybė, į mokyklą keliauti dviračiu pasirenka vis daugiau ne tik mokinių, bet ir mokytojų. Rytais, kai anksti keltis ir vėl važiuoti į mokyklą ar darbą daugeliui tampa kasdieniu iššūkiu, abiturientei Viktorijai Levinger ši kelionė dažnai būna lyg poilsis. Mergina pasakoja dažnai į mokyklą specialiai važiuojanti ilgesniu keliu pro parkelį. Rytiniam rūkui dar gaubiant geležinkelį, laukus, upę, saulės spinduliams skverbiantis pro medžių kamienus, ant retro stiliaus dviračio važiuojanti mergina, besigerėdama Kretingos peizažu, net užsimiršta keliaujanti į mokyklą. V. Levinger sakė dviračiu į mokyklą pradėjusi važinėti prieš kelerius metus, kai baigė meno mokyklą ir nebereikia su savim nešiotis smuiko. Pranciškonų gimnazijos mokinė prisipažįsta, kad ne kasdien pavyksta išvažiuoti su mėgstama transporto priemone, nes pirmiausia tam turi būti palankios oro sąlygos. Mergina mielai prisimena vasarą, kai pasivažinėti dviračiu galėdavo beveik kiekvieną dieną. Paklausta, kas jai labiausiai patinka važiuojant dviračiu, V. Levinger daug negalvodama atsako, kad tai tiesiog geras jausmas. Be to, keliauti dviračiu yra daug greičiau nei pėsčiomis ir tai visiškai neteršia gamtos. Tiesa, mergina pastebi, kad Kretingoje labai trūksta dviračių takų.
V. Levinger antrina ir Pranciškonų gimnazijos geografijos mokytoja Alina Gagytė. Moteris į mokyklą taip pat dažnai mėgsta keliauti dviračiu, suprantama, jeigu tai leidžia oro sąlygos ir gera nuotaika rytais. Turbūt vienu geriausiu jausmu važiuojant dviračiu mokytoja įvardija praeivių žvilgsnius. Moteris pasakojo, kad labai pozityviai nuteikia tai, kad kai esi nusiteikęs draugiškai ir pravažiuodamas nusišypsai praeiviams, jie atsako į tavo šypseną irgi nusišypsodami. Ypač norisi nusišypsoti, kai sutinka mokinius. A. Gagytė pakeliui į darbą važiuodama parkeliu mėgaujasi gamtos vaizdais. Ypač ją žavi įvairiomis rudens spalvomis nusidažę medžių lapai. Mokytoja pastebi, kad keliaudama automobiliu, grožėtis rytine gamta taip nepavyksta, nes važiuojant didesniu greičiu neina sufokusuoti dėmesio. Dviratis leidžia ir daugiau pamatyti, ir išvengti kamščių, ir prasimankštinti ryte. Būdama geografijos mokytoja, moteris pastebi, kad pasaulyje labai sparčiai populiarėja dviračių sportas, o Kretingoje tai vyksta labai lėtai. A. Gagytės nuomone, ir Kretingoje galėtų būti dviračių nuomos punktas, kad atvykę turistai turėtų progą pamatyti miestą nuo dviračio sėdynės. Moteris pritaria V. Levinger mintims, teigdama, kad Kretingoje trūksta dviračių takų, ypač prie lankytinų objektų. Tačiau, labai džiugu, kad vairuotojai yra tolerantiški dviratininkams.
Simona ARMALYTĖ
„P. n." akademijos narė
|
|
