|
|
|
Erkių platinamos ligos gali būti atpažįstamos ne iš karto
Vyras miršta, o niekas negali pasakyti, dėl ko, – su tokia situacija susidūrė viena kūlupėniškių šeima, kuri ne iš karto sužinojo, kad kasdien vis labiau akivaizdžiai silpnėjančios sveikatos priežastis – užkrėsta erkė. Dėl medikų įžvalgumo šis 69 metų ligonis jau sveiksta, tačiau, specialistai perspėja, kad tokių istorijų, kai erkinis encefalitas diagnozuojamas ne iš karto vos pacientui sublogavus, esama daug, ir dėl to nereikėtų kaltinti gydytojų. „Medikai vyrą išplėšė iš mirties“, – teigė kūlupėniškė E. J., nusprendusi su „Pajūrio naujienomis“ pasidalinti šeimai nutikusia istorija, kad nuoširdžiai padėkotų gydytojams už išgelbėtą sutuoktinio gyvybę ir perspėtų žmones, kuriuos šiuo laiku į miškus vilioja rudens gėrybės.
Sveikata – prastyn, o kraujo tyrimai – puikūs Net ir žinodama, kad jau vyras, esantis medikų rankose, sėkmingai sveiksta, E. J. prisipažino, kad pasakoti apie tas įtampos dienas, kurias išgyveno, nėra lengva. „Vyras pasijautė blogai rugsėjo 14 dieną, penktadienį, – skundėsi, kad jaučiasi silpnai. Situacija nepagerėjo ir kitą dieną, be to, jam labai skaudėjo nugarą, tad nuvykome į Kretingos ligoninės Priėmimo skyrių. Įtarė plaučių uždegimą – „peršvietė“, paėmė kraujo tyrimui, bet visi rodikliai buvo puikūs, tad mus išleido namo“, – pasakojo E. J. Tačiau vyras jautėsi vis blogiau, pakilo aukštas kraujo spaudimas, tad sekmadienį artimieji jį vėl nuvežė į Kretingos ligoninės Priėmimo skyrių, kur buvo nutarta ligonį paguldyti stebėjimui. „Pirmadienio rytą vėl sužinojome, kad kraujo tyrimai puikūs – nėra prie ko prikibti“, – sakė E. J., kuri vėl su vyru sugrįžo namo, taip ir nesužinoję negalavimų priežasties. Antradienį, pasakojo E. J., sutuoktinis jau nesikėlė iš lovos, jis nebenorėjo nei valgyti, nei gerti, nebepajėgė ir kalbėti. „Paleidau“ visas emocijas – paskambinau šeimos gydytojai Janei Leščiauskienei ir pasakiau, kad vyras miršta, o aš nebežinau, ką daryti. Gydytoja atlėkė į namus, paklausė plaučius ir sakė lyg įtarianti plaučių uždegimą, tačiau dar abejojanti. Pasakė: kas bebuvę, siunčia mus į ligoninę“, – sakė E. J. Išplėšė iš mirties Taip E. J. sutuoktinis R. J. atsidūrė Kretingos ligoninės Vidaus ligų skyriuje. „Vėl padarė kraujo tyrimus – ir vėl jie buvo geri. Tuomet gydytoja Alma Jankauskienė paklausė, ar nebuvo įsisiurbusi erkė, atsakėme, kad nežinome, ir ji nusprendė dėl visa ko padaryti papildomus kraujo tyrimus dėl galimo užsikrėtusios erkės įkandimo. Šis įtarimas pasitvirtino, – Vidaus ligų skyriaus vedėjos A. Jankauskienės profesinę nuojautą ir patirtį gyrė E. J. – Aš be galo dėkinga gydytojoms Almai Jankauskienei ir Janei Leščiauskienei – jei ne jos, vyro jau nebebūtų gyvo.“ Šiuo metu R. J. sveiksta Klaipėdos universitetinėje ligoninėje ir dabar, pasak E. J., begalima spėlioti, kur ir kada užkrėsta erkė galėjo įsisiurbti. „Gyvename kaime, tad darbuojamės, kur pilna žolių, pievų, krūmų – kuriame savo sodybos grožį. Vyras dukart buvo ir miške“, – sakė E. J. Pasak jos, dėl to, kad gyveno gamtinėje aplinkoje, jautėsi tarsi gamtos vaikai, nebuvo minties ir apie tai, kad reiktų pasiskiepyti nuo erkinio encefalito. „Pirmą kartą susidūrėme su tokiu atveju“, – prisipažino pašnekovė. Liga turi „subręsti“ Tokia istorija nesistebi Klaipėdos universitetinės ligoninės Infekcinių ligų departamento Infekcinių ligų skyriaus Nr. 2 vedėja Rasa Girdžiūnienė. „Yra daug ligų, kurios prasideda panašiai – nuovargio sindromu, karščiavimu ir, jeigu ta erkė buvo įsisegusi visai neseniai, mūsų organizme dar nėra pakankamai susiformavusių antikūnių, kurie jau parodytų erkinio encefalito simptomus. Ši liga turi „subręsti“, ir daktarui reikia atlikti tam tikrų tyrimų, stebėti ligos dinamiką, atlikti jos analizę, kad galėtų nustatyti diagnozę. Ne visada iškart galima pasakyti, kad dėl negalavimų kalta erkė – dėl to nieko nereikia kaltinti“, – paaiškino R. Girdžiūnienė. Jos teigimu, ligos pradžioje kraujo tyrimas dėl erkinio encefalito gali nepasitvirtinti, o bendrasis kraujo tyrimas iš viso neparodys jokio uždegimo, nes šią ligą sukelia virusas, o ne bakterija. Tad gydytojos nestebina ir pasakojimai apie tai, kad erkiniu encefalitu sergantiems pacientams iš pradžių įtariamos visai kitos ligos, pavyzdžiui, dėl apatijos, nuovargio gali būti diagnozuojama netgi depresija. „Kodėl gi ne? Išties yra bendrų požymių su psichinėmis ligomis. Kur tas visažinis daktaras, kuris pasižiūri į akis ir pasako, kokia tau liga? Kiekviena liga turi savo dinamiką ir ją įvertinti gali tik gydytojai“, – teigė R. Girdžiūnienė, pabrėžusi, kad erkiniam encefalitui diagnozuoti reikia laiko. Erkės įkandimo galima nepajusti Gydytoja R. Girdžiūnienė paaiškino, kad apie 50 proc. susirgusiųjų erkiniu encefalitu apskritai nežino apie erkės įsisegimą, nes šis yra neskausmingas. „Erkė suleidžia anestezuojančių medžiagų ir žmogus net nepajunta įkandimo, o erkė gali pasisotinusi nukristi“, – teigė R. Girdžiūnienė. Maksimalus laikas, per kurį gali išryškėti erkinis encefalitas nuo erkės įsisiurbimo – 28 dienos. Kadangi etiotropinio, t. y. nukreipto prieš virusą, gydymo nėra, erkiniu encefalitu susirgęs žmogus gydomas, malšinant ligos simptomus. „Apie 70 proc. susirgusiųjų, kuriems įsisega ta užkrėsta erkė, liga gali baigtis ties pirma faze, t. y. bendros infekcijos negalavimais: žmogus kelias dienas pakarščiuoja, jam paskauda galvą, tuo liga ir baigiasi, nes su ja susitvarko pats imunitetas. Na, o 30 proc. žmonių liga pasireiškia sunkesnėmis formomis: meningitu, meningoencefalitu, encefalomielitu, kuomet yra ryškesnis nervų sistemos pažeidimas“, – pasakojo gydytoja. Erkiniam encefalitui būdingos dvi karščiavimo bangos: po pirmojo karščiavimo praeina kelios dienos normalios kūno temperatūros, o tuomet ji ir vėl šokteli. Jei žmogus kitokių nusiskundimų neturi, jis neretai pamano tiesiog persišaldęs. Erkė gali atkeliauti ir su gėlių puokšte Apsisaugoti nuo erkinio encefalito galima pasiskiepijus – imunitetui susidaryti reikia 9 mėnesių. Tie, kas erkiniu encefalitu perserga, natūraliai įgauna imunitetą šiai ligai visam gyvenimui ir papildomai skiepytis nereikia. Kitaip yra su Laimo liga, kurią taip pat platina erkės, – ja galima susirgti nors ir kiekvienais metais. Laimo ligos sukėlėjas yra ne virusas, o bakterija, Lietuvoje tai – Borrelia burgdorferi, į žmogaus organizmą patenkanti erkės įsisegimo metu su seilėmis. Laimo ligai gydyti yra skiriami antibiotikai. Laimo ligos pirmos stadijos simptomas – specifinės dėmės, vadinamosios „klajojančios raudonės“, atsiradimas. „Žmogus gali nežinoti apie erkės įsisegimą, tačiau gydytojas, vien įvertinęs tą dėmę, jos didėjimą, šviesesnio centro atsiradimą, gali diagnozuoti Laimo ligą ir skirti gydymą, nežiūrint į tai, kad ankstyvoje stadijoje dar nėra atsako mūsų organizme, t. y. dar nėra susiformavusio imuniteto“, – teigė gydytoja R. Girdžiūnienė. Pasak jos, apsisaugoti nuo erkės sudėtinga – nebūtina mėgti laiką leisti gamtoje. „Užtenka turėti gyvūnėlį, kuris gali parnešti erkę ant savo kailio į namus, ji gali atkeliauti ir su laukinių gėlių puokštėmis“, – sakė R. Girdžiūnienė. Jos pastebėjimu, šiemet nesama daugiau susirgusiųjų erkiniu encefalitu bei Laimo liga negu ankstesniais metais. „Pirmoji banga buvo po pirmų grybų, dabar jau prasideda antroji banga. Manau, kad iki užšąlant dar turėsime susirgimų“, – sakė R. Girdžiūnienė.
|
|
