|
Klojimo teatrų šventė sutelkė bendruomenę
Praėjusį savaitgalį didelis subruzdimas buvo juntamas kelyje Kūlupėnai–Salantai, ties Nasrėnais: čia į tradicinę klojimo teatrų šventę vyskupo Motiejaus Valančiaus gimtinės muziejuje rinkosi žmonės ne vien iš šio kaimo, bet ir iš apylinkių – Kūlupėnų, Salantų, Kartenos, Imbarės, atvyko svečių iš Klaipėdos bei Plungės rajonų.
Į Nasrėnų klojime kas vasarą rengiamą liaudies teatrų šventę buvo pakviesti suaugusiųjų dramos kolektyvai iš Kretingos rajono kultūros centro Kurmaičių bei Kartenos skyrių, vadovaujami režisierių Donato Žilinsko ir Martinos Žąsytienės, taip pat – Plungės rajono Aleksandravo mėgėjų teatras. Kolektyvai parodė žemaitiškai pastatytus spektaklius: kurmaitiškiai – publicistinį vaidinimą „Žemaičių Motiejus“, karteniškiai – „Kaimo žvaigždės“ pagal Birutės Lengvenienės knygą „Be rožėtų užuolaidų“, o aleksandraviškiai – Vydūno komediją „Piktoji gudrybė“. Pasak Nasrėnų vyskupo Motiejaus Valančiaus gimtinės muziejaus vadovės Violetos Čėsnienės, daugelį žiūrovų nustebino naujos žinios apie Vydūną, kuris savo gyvenimo būdu anuomet atrodė toks nepažįstamas, o nuo šiol – paprastas, netgi mėgęs humorą – apie tai liudija jo sukurtos komedijos. Šiltai apie Vydūną, kurio metus šiemet pažymime Lietuvoje, papasakojo Kintų Vydūno kultūros centrui vadovaujanti Rita Tarvydienė. Be liaudiškų spektaklių, žiūrovams gerą nuotaiką kūrė ir Klaipėdos rajono Dovilų etninės kultūros centro folkloro ansamblis „Lažupis“, o kolektyvų meninę programą sumaniai pristatė Salantų kultūros centro Žvainių skyriaus vedėja Vitalija Valančiutė. O tądien staklėse savo amatu, ausdama margaspalves juostas, žiūrovus džiuginusi Imbarės krašto audėja Regina Tilvikienė megėjų teatrų aktorius vyrus apdovanojo pačios austomis kaklaryšėmis.
V.Čėsnienė sakė, jog ją labiausiai džiugino visus vienijanti teatrą mylinčių žmonių bendrystė, nuoširdi ir gyva aktorių – tikrųjų žemaitiško žodžio puoselėtojų – vaidyba. Po meninės programos žmonės vaišinosi nasrėniškių paruoštomis vaišėmis: Nasrėnų seniūnaitė Regina Simonaitienė iš pusmaišio bulvių prikepė nesuskaičiuojamą gausybę bulvinių blynų, užraugė bidoną giros, sutaisė kibirą cibulynės, o pati V. Čėsnienė susuko kastinio iš 2 litrų naminės grietinės. „Vaišių tikrai užteko visiems – ir šventės dalyviams, ir žiūrovams, – žmonės skirstėsi sotūs ir laimingi, jie gyrė blynus ir šeimininkes. O nasrėniškiams džiugu ir tai, kad žengėme žingsnį, sugrąžinant mūsų kaime pradėtą, tačiau primirštą Bulvės šventę. Nasrėnai turi Vyskupo gimtinę, o joje – klojimą, turime teatro šventę ir jei pavyks atgaivinti Bulvės šventę, Nasrėnų kaime ilgai gyvuos liaudiškos tradicijos bei švietėjiška dvasia“, – kalbėjo V. Čėsnienė.
|