|
|
|
Palangos oro uoste keleivių srautas artėja prie maksimumo
Palangos oro uostas šiemet pasieks, o gal netgi viršys, keleivių aptarnavimo pajėgumo ribą – 300 tūkst. keleivių per metus. Per 7-is šių metų mėnesius uosto paslaugomis jau pasinaudojo beveik 184 tūkst. keleivių. Plėtrai trukdo miškai, ankštas keleivių terminalas
Nuo šių metų liepos 27 dienos tarptautiniam Palangos oro uostui vadovaujantis Andrius Daujotas teigė, jog oro uostas priimti gali gerokai didesnį negu šiandieną lėktuvų skaičių bei didesniu jų kilimo-nusileidimo dažniu. Oro uosto infrastruktūra pritaikyta aptarnauti vidutinės ir mažos klasės lėktuvus, tačiau, direktoriaus pastebėjimu, čia nusileisti ir pakilti galėtų netgi Boeing 777 – didžiausias dviejų variklių lėktuvas pasaulyje, galintis talpinti nuo 314 iki 451 keleivių. „Stringa keleivių terminalas,“ – įvardijo vieną plėtros kliūčių A. Daujotas. 1994–1997 metais rekonstruoto keleivių terminalo techninės galimybės dabartiniu metu leidžia per 1 val. aptarnauti 350 keleivių. „Strateguojame, kaip judėsime toliau, jei pasieksime tą ribą (300 tūkst. keleivių per metus, – aut. past.) – sakė A. Daujotas. Oro uosto plėtrai reikia ir žemės. Uostas su gretimybėmis užima apie 165 ha žemės sklypą, kuris nėra visiškai išnaudotas uosto reikmėms. Tą padaryti trukdo uosto teritorijoje esantis miškas. „Plėtrai esame parengę ir deriname žemės tvarkymo detaliuosius planus. Kliuviniu tapusiems medžiams iškirsti reikia miškininkų, aplinkosaugininkų pritarimo. Viliamės, kad jie supras oro uosto planus, bus geranoriški jo plėtrai,“ – lūkesčius išsakė naujasis oro uosto vadovas. Jis aiškino, jog suvešėję medžiai trukdo ne vien plėtrai, bet ir oro uosto perimetro apsaugai, kylantiems ir besileidžiantiems lėktuvams. „Turime žemės, bet ja naudotis negalime,“ – tarė A. Daujotas. Gerina sąlygas keleiviams Palangos oro uoste veikia „Duty free“ (neapmuitintų prekių) parduotuvės, kavinė. A. Daujoto tvirtinimu, šių paslaugų dar trūksta. „Planuojame naujų „Duty free“ parduotuvių, plėsti maitinimo paslaugas,“ – žadėjo jis, akcentavęs, jog oro uosto darbo kokybei labai svarbus bendras keleivių pasitenkinimo uosto paslaugomis rodiklis. Šį rodiklį gerina ar prastina ir su oro uosto veikla susiję kiti paslaugų teikėjai, kaip antai keleivius pervežantys taksistai, mikroautobusų vairuotojai, uosto patalpas maitinimui išsinuomojusios ir klientus maitinančios įmonės. „Atvykėliai vertina ir viską sieja su oro uostu,“ – teigė direktorius. Tarptautiniu Palangos oro uostu naudojasi vis daugiau verslo pasaulio žmonių. Jiems netrukus bus įrengta atskira erdvė, tam išnaudojant esamas patalpas. Vietos reikia privatiems lėktuvams Praėjusį savaitgalį Palangos oro uoste stovėjo 5 privatūs lėktuvėliai. A. Daujoto įsitikinimu, Lietuvoje šiai mažajai aviacijai Palangos oro uostas yra itin tinkamas. „Vilniaus, Kauno oro uostai – perkrauti,“ – pastebėjo jis. Naudojimosi oro uostu kaina privačių lėktuvų savininkams priklauso nuo to, kokių ir kiek jie užsisako paslaugų, kaip antai parkavimo, aprūpinimo kuru ir kt. Direktoriaus teigimu, plėsti privačių lėktuvų aptarnavimą trukdo angarų jų ilgesniam laikymui nebuvimas. „Galvojame apie tai, ieškosime partnerių,“ – apie problemos sprendimą kalbėjo jis. Keleivių įspūdžiai apie oro uostą nemaža dalimi priklauso nuo juos aptarnaujančių uosto darbuotojų. Palangos oro uoste dirba 65 žmonės. Dauguma jų yra operatyvinis personalas, žmonės, kurie rūpinasi aviacijos saugumu. Oro uostui šiandieną reikia vieno kito darbuotojo, didelio jų trūkumo nėra. Direktoriaus teigimu, darbuotojams leidžiama uždirbti, tačiau, norint didesnio uždarbio, reikia būti iniciatyviam, universaliam. „Ne tik lagaminą priimti, bet ir žmones patikrinti, esant reikalui ir sugebant, – žolę nupjauti – tvarkytis kaip namie,“ – apie oro uosto nedidelio kolektyvo dirbantiesiems pranašumą teikiančias savybes kalbėjo A. Daujotas. Plėtrą spartina oro uostų sujungimas, savivaldybių parama Prieškariu, 1937 metais, funkcionuoti pradėjęs Palangos oro uostas tarnavo tuometinės Lietuvos valstybės karinėms oro pajėgoms, 1939 m. buvo atidarytas pirmasis civilinės aviacijos reisas Kaunas–Palanga. Vėliau, 1940–1963 m., uostu naudojosi Sovietų karinės oro pajėgos, 1963 m. jis tapo civiliniu Sovietų sąjungos oro uostu. Atgavus nepriklausomybę, 1997 m. Palangos oro uostas įstojo į vieną didžiausių tarptautinės aviacijos organizacijų – ACI. Po 2014-ųjų oro uostas prarado ilgus metus turėtą savarankiškumą ir tapo VĮ Lietuvos oro uostų Palangos filialu. „Tai buvo geras žingsnis,“ – įsitikinęs A. Daujotas. Jis tiki valstybinės Lietuvos oro uostų įmonės, jungiančios Vilniaus, Kauno ir Palangos oro uostus, vizija – ilgainiui tapti dažniausiai keleivių ir partnerių pasirenkamu oro uostų tinklu regione. „Sujungus oro uostus neliko žalingos jų tarpusavio konkurencijos, sumažėjo kaštai pirkiniams, tai ypač juntama perkant brangią oro uostų įrangą,“ – aiškino A. Daujotas. Palyginti nedidelis Palangos oro uostas yra strateginis Lietuvos Vakarų regionui. A. Daujotas pasidžiaugė, kad oro uosto svarbą supranta naujas skrydžių kryptis remiančios regiono savivaldybės. Savivaldybėms padedant (skiriant lėšų skrydžių reklamai) buvo įtvirtinti skrydžiai iš Palangos oro uosto į Londoną (Jungtinė Karalystė), Oslą (Norvegija), šių metų gegužę pradėtas skrydis į Varšuvą. Palangos oro uostas kartu su regiono savivaldybėmis siekia įdiegti dar vieną skrydžių iš Palangos kryptį į Vokietiją, Hamburgą arba Dortmundą. Šios krypties išvystymui Klaipėdos regiono savivaldybių asociacija regiono pasiekiamumo ir žinomumo didinimo programoje numatė 600 tūkst. eurų. Kretingos rajono savivaldybė šiai reikmei 3 metams paskyrė 75 tūkst. 610 eurų, po 25 tūkst. kasmet. Londono krypčiai ši savivaldybė per trejetą metų išleido 25 tūkst. 668 eurus, po 8 tūkst. 556 kasmet. „Patirtos išlaidos savivaldybėms grįžta įvairiais kanalais: pritraukiant didesnius turistų srautus, regioną dėl geresnio pasiekiamumo noriau renkasi investuotojai,“ – dėstė A. Daujotas. Didžiausi keleivių srautai iš Palangos oro uosto yra į jungiamųjų skrydžių Kopenhagos, Rygos oro uostus. Po jų rikiuojasi Londonas, Oslas. Patraukliu tampa ir šį pavasarį pradėtas skrydis į Varšuvos jungiamųjų skrydžių uostą, šiuo maršrutu jau skrido beveik 6,4 tūkst. keleivių. Šiandieną iš Palangos oro uosto, pasinaudojus jungiamaisiais skrydžiais, galima pasiekti daugybę Europos ir pasaulio vietų. Svarstoma galimybė atgaivinti vidaus skrydį iš Palangos į Vilnių.
Palangos oro uostui sėkmingi metai: pervežtų keleivių skaičius ir šio rodiklio augimo procentas lyginant su praeitais metais: 2003 m. – 46 tūkst. 666 ir 1,5 proc. 2004 m. 76 tūkst. 20 ir 62,9 proc. 2016 m. 232 tūkst. 630 ir 59,9 proc. 2017 m. 297 tūkst. 197 ir 27,8 proc.
|
|
