|
|
|
Darbuotojai įrodė – mažesnis atlyginimas jiems buvo nustatytas nepagrįstai
Nesant patvirtintų vidaus tvarkos taisyklių, negalima spręsti, ar koeficientų skyrimo sistema pedagogams ir nepedagoginį darbą dirbantiems darbuotojams buvo skaidri ir nėra diskriminacinė. Tokią išvadą padarė Klaipėdos apygardos teismas, į kurį su apeliaciniu skundu kreipėsi penkios Kretingos Marijono Daujoto pagrindinės mokyklos darbuotojos, dirbančios ne pedagoginį darbą. Ieškovės Klaipėdos apygardos teismui apskundė Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų sprendimą, kuriuo jų ieškinys buvo atmestas. Ginčas – dėl skirtingų koeficientų
Ginčo esmė – 2017 metų vasarį įsigaliojus Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatymui, darbuotojų darbo užmokesčiui skaičiuoti turėjo būti nustatyti koeficientai. Galimos koeficientų vertės – nuo mažiausios iki didžiausios, vadinamosios „šakutės“, buvo nurodytos įstatyme, o įstaigos vadovui suteikta teisė kiekvienam darbuotojui parinkti konkretų dydį. Tad Marijono Daujoto pagrindinės mokyklos direktorius pedagogams nustatė vidutinį koeficientą, o ne pedagoginį darbą dirbantiems parinko minimalų arba artimą minimaliam koeficientą. Tai papiktino darbuotojus, kurie dirba ne pedagoginį darbą, pavyzdžiui, yra bibliotekininkai, informacinių technologijų specialistai ar mokytojo padėjėjai, nes ir jiems, ir mokytojams atlyginimai mokami iš to paties šaltinio – mokinio krepšelio lėšų, o konkrečių kriterijų, kodėl būtent jiems nustatyti mažesni koeficientai, – neišgirdo. Juolab kad kai kurie iš šių darbuotojų galėjo pasigirti aukštesniu išsilavinimu ar darbo patirtimi už toje pačioje mokykloje dirbančius pedagogus. Prireikė daugiau kaip metų ginčų Marijono Daujoto pagrindinės mokyklos darbuotojai nuėjo ilgą kelią, kol įrodė savo teisybę – prireikė daugiau kaip metų, per kuriuos buvo ieškoma sprendimo Darbo ginčų komisijoje, derybiniuose susitikimuose su Kretingos rajono savivaldybės vadovais, po kurių, taip ir neradus kompromiso, sekė teismai. Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmai 2018 metų balandį ieškovių ieškinį atmetė, motyvuojant tuo, kad mokyklos vadovas, nustatydamas konkretų koeficiento dydį darbuotojams, vadovavosi turimu darbo užmokesčio fondu, gautais papildomais asignavimais, įstatymo norma, kuri nurodo, jog darbo užmokestis negali būti mažinamas iki 2018 metų sausio 31 d., pareigybei nustatytomis darbo funkcijomis, darbuotojų kvalifikacija, atsakomybe ir darbo sudėtingumu. Nedetalizavo kriterijų Tačiau Klaipėdos apygardos teismo teisėjų kolegija su tokiais pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais nesutiko. Ji pripažino, kad koeficientų nustatymas yra įstaigos vadovo kompetencija, tačiau atkreipė dėmesį į tai, jog, vadovaujantis įstatymu, darbo apmokėjimo sistema nustatoma kolektyvinėje sutartyje ir (ar) vidaus ar darbo tvarkos taisyklėse. Būtent darbo apmokėjimo sistemoje ir turėjo būti detalizuojami koeficientų nustatymo kriterijai – veiklos sudėtingumas, darbo krūvis, atsakomybės lygis, papildomų įgūdžių ar svarbių einamoms pareigoms žinių turėjimas ir pan., tačiau mokykla teismui tokio dokumento, kur būtų įvardyti aiškūs skirstymo kriterijai, nepateikė. Taigi mokyklai nepavyko įrodyti, kad ne pedagoginį darbą dirbantiems darbuotojams objektyviai buvo nustatyti minimalūs ar artimi minimaliems koeficientai, o ne vidurkiai. Klaipėdos apygardos teismo neįtikino ir tai, kad pedagogams didesnis koeficientas buvo skirtas todėl, kad iš LR Švietimo ir mokslo ministerijos buvo gautas papildomas finansavimas mokytojų atlyginimams didinti. Teismas konstatavo, kad šios papildomos lėšos buvo skirtos jau po to, kai mokyklos direktorius priėmė įsakymą, tad tai niekaip negalėjo turėti įtakos nustatant koeficientus. Teismas pats nustatė koeficientus Teismas ne tik pripažino, kad darbuotojams nepagrįstai buvo nustatyti mažesni koeficientai, bet ir peržengė apeliacinio skundo ribas. Nuogąstaudama, kad įpareigojant mokyklą iš naujo nustatyti koeficientus, galėtų kilti naujas teisinis ginčas, teisėjų kolegija nusprendė pakeisti Marijono Daujoto pagrindinės mokyklos direktoriaus įsakymo priedo tam tikrus punktus ir pati nustatė naujus koeficientus ieškovėms. Parinkdama konkrečius koeficientų dydžius, teisėjų kolegija vadovavosi Kretingos rajono tarybos sprendimu, kuriuo anuomet, siekiant numaldyti ne pedagoginių darbuotojų nepasitenkinimą, Marijono Daujoto pagrindinei mokyklai buvo skirtos papildomos lėšos – kad būtų galima bent jau nuo 2017 metų rugsėjo 1 dienos iki 2017 metų gruodžio 31 dienos padidinti koeficientus ne pedagoginiams darbuotojams. Teismo pastebėjimu, šiam laikotarpiui padidinti koeficientai tuomet ieškoves tenkino. Tad atsižvelgęs į šį faktą, apeliacinės instancijos teismas ieškovėms nustatė tokius pačius koeficientus ir laikotarpiui nuo 2017 m. vasario 1 d. iki 2017 m. rugpjūčio 31 d., dėl kurio teisme ir buvo bylinėjamasi. Kadangi apeliacinės instancijos teismas neturi galimybės apskaičiuoti ieškovėms priteistinų sumų, jis mokyklą įpareigojo per vieną mėnesį nuo sprendimo priėmimo dienos perskaičiuoti ieškovėms priklausantį darbo užmokestį pagal naujuosius teismo nustatytus koeficientus ir ne vėliau kaip iki 2018 m. gruodžio 31 d. išmokėti ieškovėms neišmokėto darbo užmokesčio dalį, kuri susidarė nuo 2017 m. vasario 1 d. iki 2017 m. rugsėjo 1 d. Be to, teismo sprendimu, mokykla turės atlyginti ir ieškovių patirtas išlaidas advokato teisinei pagalbai – 536 Eur bei sumokėti 100 Eur žyminio mokesčio į valstybės biudžetą. Šis sprendimas jau įsiteisėjo, tačiau jį dar galima skųsti Lietuvos Aukščiausiajam Teismui. Apskųstas ir dar vienas teismo sprendimas Apeliaciniai instancijai – Klaipėdos apygardos teismui yra apskųstas ir dar vienas Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų sprendimas labai panašioje civilinėje byloje. Kretingos teismas atmetė 6 ieškovų ieškinį, kuriuo prašyta panaikinti darbdavio – Kretingos rajono Darbėnų gimnazijos sprendimą ir priteisti neišmokėtą darbo užmokestį. Savo sprendimą Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmai motyvavo tuo, kad įstatymai įpareigoja įstaigos vadovą tinkamai valdyti asignavimus, neviršijant patvirtintų sumų, o jei vidutiniai koeficientai būtų nustatyti visiems darbuotojams – ir pedagoginiams, ir nepedagoginiams – darbo užmokestis gerokai padidėtų ir viršytų turimą darbo užmokesčio fondą. Be to, tokiu atveju susiklostytų situacija, kad visų nepedagoginių darbuotojų darbo užmokestis gerokai pakiltų, o daliai pedagogų koeficientams nepasiekus vidutinio lygio, darbo užmokestis sumažėtų lyginant su ankstesniu darbo užmokesčiu, ir tai pažeistų įstatymus bei pedagogų interesus. „Konkretaus koeficiento dydžio parinkimas yra biudžetinės įstaigos vadovo (direktoriaus) diskrecijos teisė ir joks teisės aktas neįpareigojo Atsakovės darbuotojams, kurie užima skirtingas pareigas, ir kurių darbo funkcijos iš esmės skiriasi tiek savo pobūdžiu, tiek atsakomybės lygiu, sudėtingumu, darbo krūviu (intensyvumu) bei reikalingų papildomų įgūdžių turėjimu, proporcingai vienodai didinti pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientą“, – dėstoma teismo sprendime, kuris šiuo metu apskųstas apeliacinei instancijai.
|
|
