Pajūrio naujienos
Help
2024 Kovas
Pi 4111825
An 5121926
Tr 6132027
Ke 7142128
Pe18152229
Še29162330
Se310172431
Komentarų topas

Gal Bajorų kūlio paslaptis atskleistų amžininkai

  • Audronė PUIŠIENĖ
  • Istorija
  • 2018-07-31
Bajorų kūlį aptikęs KASP karininkas kapitonas Tomas Malūkas (dešinėje) jį parodė „Lietuvos žinių“ žurnalistui kraštotyrininkui mūsų kraštiečiui Denisui Nikitenkai, kuris radiniu sudomino mokslo pasaulį.

Mūsų kraštietis žurnalistas kraštotyrininkas Denisas Nikitenka ne per seniausiai paviešino žinią apie daugybę mįslių užminusį radinį – Akmenos upės krante, aukštumoje ties Bajorais, stūksantį stambų riedulį, žemaičiai pasakytų – kūlį, kuris ypatingas tuo, jog jame iškalti Gediminaičių stulpai, kryžius ir mįslingos linijos.

Šį galingą akmenį – apie metrą aukščio ir 6 m apimties – prieš 10 metų aptiko Krašto apsaugos savanorių pajėgų Žemaičių apygardos 3-iosios savanorių rinktinės karininkas kapitonas Tomas Malūkas. Tačiau jis radiniui didelės reikšmės nesuteikė ir D. Nikitenkai, „Lietuvos žinių“ žurnalistui, akmenį parodė visai neseniai. „Išmatavęs, nufotografavęs akmenį, nustatęs jo koordinates, skutimosi putomis išryškinęs simbolius, apie akmenį pranešiau mokslininkams, kurie radinį pakomentavo tik visą savaitę nagrinėję turimą medžiagą. Kol kas mokslo pasaulis, pirmą kartą sužinojęs apie Bajorų akmenį, pateikia tik versijas – kad būtų nustatyta tikroji akmens ir ant jo iškaltų simbolių kilmė, reikia papildomų tyrimų“, – neabejojo straipsnio „Akmens paslaptys suintrigavo mokslininkus“ („Lietuvos žinios“, 2018 07 25) autorius.

Gali būti, kad mokslo pasauliui iki šiol nežinomas akmuo – unikalus Lietuvoje istorijos paminklas, menantis pagonybės laikų kulto vietą arba XIII amžiaus Livonijos ordino, XV amžiaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) laikų riboženklius arba tai – tarpukario sueigų, švenčių vieta.

Atidžiau patyrinėjus akmenį, matyti išlikusi tik apatinė Gediminaičių stulpų dalis, nes ties jais kažkas bandė simbolį naikinti: matyti aiškios skaldymo žymės, riedulys skilęs pusiau, o šalia jo mėtėsi nuoskalos. Po stulpais iškaltas vadinamasis lygiapetis kryžius. Taip pat matyti abipus stulpų žmogaus rankomis padaryti savotiški latakai,tiesios ir kiek lenktos linijos. Už 50 metrų rastas ir tarpukario laikų betoninis stulpelis (riboženklis) su Gediminaičių stulpais, ant kurio matyti raudonų ir geltonų dažų likučiai.

Bajorų kūlį aptikęs KASP karininkas kapitonas Tomas Malūkas (dešinėje) jį parodė „Lietuvos žinių“ žurnalistui kraštotyrininkui mūsų kraštiečiui Denisui Nikitenkai, kuris radiniu sudomino mokslo pasaulį.

„Kas norėjo suskaldyti akmenį? Ar tai – 1923-ųjų metų atgarsiai, kai vandalizmo atvejais buvo reiškiamas protestas prieš tų metų įvykius, ar tai norėjo padaryti vietiniai žmonės, kurie vieninteliai tegalėjo žinoti apie akmenį ir ant jo iškaltus simbolius? Jeigu sovietiniais metais apie akmenį būtų žinojusi tuometinė valdžia, manau, ji, pasitelkusi galingą melioracijos techniką, tikrai kad būtų sunaikinusi riedulį“, – neabejojo D. Nikitenka.

Savo straipsnyje jis atskleidė ir Kretingos muziejaus istoriko Juliaus Kanarsko versiją apie tai, jog rastas riedulys gali būti susijęs su tarpukario Lietuvoje labai aktyviai veikusia Šaulių sąjunga. „Kretingos mieste veikė du būriai, o dar vienas – Bajoruose, kurio branduolį sudarė nuo 1926-ųjų iki 1939 metų prie geležinkelio stoties veikusio sunkiųjų darbų kalėjimo su akmenų skaldykla darbuotojai. Akmuo – ant aukštumos, kuri dabar apaugusi palyginti jaunais medžiais. Galima spėti, kad tarpukariu ta vieta buvusi atvira ir tapusi šaulių sambūrių aikštele, švenčių vieta“, – „Lietuvos žinioms“ teigė istorikas.

Gediminaičių stulpai nuo 1397 m. buvo Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto herbas. Po juo iškaltas kryžius greičiausiai yra Livonijos ordino riboženklis – būtent kryžiais medžiuose, akmenyse Ordinas žymėjo savo žemių ribas. O štai pailgi grioveliai – kol kas neįspėta mįslė, gali būti, jog tai – apeiginiai latakai skysčiams nutekėti.

„Būtų nuostabu, jeigu atsilieptų vietiniai žmonės, amžininkai ar jų ainiai ir papasakotų apie šį akmenį. Jeigu Bajorų šauliai tikrai tarpukariu ten švęsdavo šventes, tai gal yra išlikę gyvų ar jų vaikų, kurie apie tai galėtų papasakoti? – vylėsi žurnalistas D. Nikitenka, pasiryžęs iki galo atskleisti Bajorų kūlio paslaptis. – Pamenu, kai Kašučių ežere aptikau kūlgrindą – vietiniai žmonės savo pasakojimais labai prisidėjo prie to, kad būtų atskleista istorinė tiesa.“

Kultūros paveldo departamento (KPD) Klaipėdos skyriaus vyriausiasis valstybinis inspektorius Laisvūnas Kavaliauskas D. Nikitenką patikino, jog bus kreipiamasi į Kultūros paveldo centrą: nustačius Bajorų akmens vertingąsias savybes, bus siūloma objektą įtraukti tarp valstybės saugomų kultūros paveldo objektų ir į Kultūros vertybių registrą.

---

Įvykių liudininkai, amžininkai arba jų palikuonys, ką nors žinantys apie Bajorų akmenį, gali parašyti audrone.kretinga@gmail.com arba skambinti tel.: (8 445) 43728 arba 8 686 47976.

---

Norintys perskaityti Deniso Nikitenkos straipsnį „Akmens paslaptys suintrigavo mokslininkus“ jį ras https://www.lzinios.lt/lzinios/Gimtasis-krastas/akmens-paslaptys-suintrigavo- mokslininkus/269565 .


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas