Pajūrio naujienos
Help
2018 Birželis
Pi 4111825
An 5121926
Tr 6132027
Ke 7142128
Pe18152229
Še29162330
Se3101724
Orų prognozė
Dieną15°C debesuotumas 21 %
Naktį11°C debesuotumas 8 %
Apklausa

Ar rajono valdžia turėtų pasirūpinti vaikų vasaros poilsiu?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Komentarų topas

Kretingoje sausrą skelbs kaip pavojingą reiškinį

  • Audronė GRIEŽIENĖ
  • Pirmas puslapis
  • 2018-06-12
Paskutinįkart stichinė sausra Lietuvoje buvo paskelbta 2005 metais.

Penkios Lietuvos savivaldybės paskelbtos stichinės sausros zonomis. Kretingos rajonui iki tokio statuso toloka, tačiau, jeigu oro sąlygos nepasikeis, šį ketvirtadienį sausringas laikotarpis čia bus paskelbtas kaip pavojingas reiškinys.

Lemia matematiniai skaičiavimai

Tai „Pajūrio naujienoms“ patvirtino Hidrometeorologijos tarnybos Meteorologinių stebėjimų poskyrio vyriausioji specialistė Justina Kazlauskienė. Anot jos, paskelbus sausrą stichine nelaime, Žemės ūkio ministerija ūkininkams užtikrina paramą dėl patirtų nuostolių. O esant sausrai kaip pavojingam reiškiniui, ministerija nesikiša, nebent pačios savivaldybės randa resursų padėti žemdirbiams.

Lietuvoje sausra vertinama pagal hidroterminį koeficientą – kritulių kiekio ir oro temperatūros sumų santykį per 30 dienų, kai vidutinė paros oro temperatūra yra aukštesnė negu 10 laipsnių. Jeigu šis rodiklis 15–30 dienų nenutrūkstamai išsilaiko žemiau 0,5, pasiekiamas sausringas laikotarpis aktyviosios augalų vegetacijos laikotarpiu. Jeigu sausringas laikotarpis trunka ilgiau negu 30 dienų, skelbiama stichinė sausra.

Pasak J. Kazlauskienės, pagal turimus duomenis, stichinė sausra Kretingos rajone galėtų būti paskelbta ne anksčiau, kaip birželio 31-ąją, tačiau per tas tris savaites gamtos sąlygos gali pasikeisti.

„Nuo birželio 18-os meteorologai lietaus žada vis dažniau“, – pridūrė rajono Savivaldybės Civilinės saugos ir viešosios tvarkos skyriaus vedėja Rasmina Beniušienė.

Inicijuos susitikimą su meru

„Kretingoje viskas kaip kitoj planetoj. Visame pajūrio krašte pripažįsta sausrą, tik Kretingoje – ne. Aš suskaičiavau, kad pas mus nelijo jau 38-ias dienas“, – nepasitenkinimą reiškė Rūdaičių ūkininkas Stasys Sandaras.

„Ar lyja? Kur lyja?“ – vakar rytą stebėjosi Šukės kaimo ūkininkas Stasys Lomsargis. Apie 9 valandą nė lašas lietaus šio kaimo dar nebuvo pasiekęs.

Ūkininkas apgailestavo, kad šiųmetis jo derlius būsiąs dar prastesnis negu pernai. „Praėjusios vasaros sausra mano pasėlius kaip reikiant nualino, bet dabar nebesitikiu prikulti nė tiek“, – sakė jis. Sodriau užlijus, esą atsigauti galėtų nebent vasariniai rapsai, kuriuos buvo palietusi ir birželio šalna. Nors apie 560 ha pasėlių deklaruojantis S. Sandaras pernykščiu derliumi ir nesiskundė, kviečių iš hektaro, sakė, birę po 6 - 7 tonas, šiemet akivaizdu, kad visko bus perpus mažiau. Ypač nukentėjo žirniai, kviečiai. Ūkininkas atviravo, jog, esant situacijai, kai dėl sausros žūsta javai, rajono žemdirbiai tarpusavyje šurmuliuoja – inicijuos susitikimą su meru Juozu Mažeika ir prašys, kad Savivaldybė šiek tiek pamažintų bent žemės mokestį.

„Blogiausia, kad daugelis negalime vykdyti savo įsipareigojimų bankams bei firmoms, iš kurių pirkome trąšas. Reikės pulti ant kelių, prašyti, kad pinigų palauktų“, – svarstė vyrai.

Uogininkai ir pienininkai nesiskundžia

„Pajūrio naujienos“ pasiteiravo, ir kaip sausrą išgyvena uogų augintojai bei pieno gamintojai.

„Kadangi po plėvele, dengiančia braškyną, iš karto esame įsirengę ir laistymo sistemą, – sukamės neblogai, – prisipažino Šukės kaime esančio braškyno savininkė Kristina Kavaliauskienė. – Tik tiek, kad per kaitrą tenka laistyti gerokai gausiau.“

Braškynas, kuriame Kristina pluša kartu su vyru Viktoru, užima 60 arų plotą. Sutuoktinių pora augina maždaug 10-ies veislių braškes. Anot pašnekovės, vienų uogos būna didelės ir skanios, bet jų – nedaug, o kitų veislių labiau tinka uogienėms virti. Pirmąjį derlių Kavaliauskai skynė gegužės 30-ąją. Kol kas uogas, ypač lyginant su lenkiškų kainomis, parduoda nebrangiai – po 2,50-4 Eur už kilogramą, tačiau kainą greitu laiku žada padidinti, neabejoja, kad dėl sausros lietuviškų braškių pasiūla sumenks.

Vaineikių kaimo ūkininkas Juozas Butkevičius juokavo, kad jo karvės, kurių belaiko 15-a, po 40 ha ploto užimančią išdegusią ganyklą vaikštinėja kaip turistės.

„Šeriu aš jas kombinuotaisiais pašarais, šienu – viso to užtenku. Žiūriu tik, kad vandens gyvuliams visada padėta būtų ir išgyvenu, kad per daug aktyvi saulė galvų neperkaitintų“, – sakė jis.

Vienas progresyviausių ne tik rajone, bet ir šalyje pienininkystės ūkio savininkų Romaldas Karazinas į ganyklas karvių negena, laiko po stogu. Pašarų atsargų dar turi, pirmą šiųmetę žolę nusipjovė gegužės 15-ąją, jau greit būsią ir atolo.

„Gal Salantų kraštas laimingesnis? Pas mus galbūt ne tokia tragiška situacija dėl sausros, kokią mačiau kitur, tačiau, jei nebus lietaus, ta riba artėja“, – „Pajūrio naujienoms“ teigė šiuo metu apie 100 karvių ūkyje laikantis vyras.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas