Pajūrio naujienos
Help
2018 Rugpjūtis
Pi 6132027
An 7142128
Tr18152229
Ke29162330
Pe310172431
Še4111825
Se5121926
Orų prognozė
Dieną22°C debesuotumas 4 %
Naktį16°C debesuotumas 6 %
Apklausa

Ar laukiate naujosios bibliotekos atidarymo?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Komentarų topas

Ar neištiks Kartenos piliakalnio Gedimino kalno likimas

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Problema
  • 2018-06-05

Kartenos bei Imbarės piliakalniai, sutvarkyti prieš 5-erius metus, šiandien teikia ne vien džiaugsmą lankytojams, bet ir rūpesčių Kretingos rajono savivaldybei bei paminklotvarkininkams. Šį pavasarį pastebėta Kartenos piliakalnio šiaurinio šlaito griovoje susiformavusi nuošliauža sukėlė nerimo – ar dėl žmonių intervencijos piliakalnio neištiks sostinės Gedimino kalno likimas.

Imbarės seniūnijos darbuotojams rankomis kasmet tenka nušienauti apie 5 ha piliakalnio – šlaitus bei viršūnę.

Aprimusi išgrauža atgijo

Aptarti susidariusią situaciją dar gegužės pradžioje Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktorius Virginijus Domarkas buvo pakvietęs Salantų regioninio parko direkcijos vyriausiąją specialistę Astą Bagočienę, Kretingos muziejaus bei Salantų regioninio parko istoriką Julių Kanarską, Kartenos seniūnės pareigas laikinai einančią Genovaitę Petrauskienę, Savivaldybės paminklotvarkininką Algirdą Mulvinską bei Žemės ūkio skyriaus vyriausiąjį specialistą Leoną Rimeiką.

Salantų regioninio parko iniciatyva iš ES paramos lėšų, 2011–2013 m. renovuojant Kartenos piliakalnį ir formuojant jo kraštovaizdį, buvo iškirsta 3,74 ha krūmų ir medžių, įrengta 2,8 km pėsčiųjų takų.

V. Domarkui pasvarsčius, ar nuošliaužai susiformuoti galėjo turėti įtakos per greitai iškirsti medžiai, J. Kanarskas pripažino, kad iš dalies – taip, tačiau, jo manymu, pagrindinė priežastis visgi esą hidrografiniai veiksniai: itin lietingas pernykštis ruduo, pakilęs vandens lygis dėl Minijos potvynio. Be to, šlaite prateka šaltinis, – rodydamas ankstesnių metų nuotraukas, jis pagrindė, kad išgrauža šioje vietoje buvusi nuo seno, tačiau laikui bėgant užsitraukusi, dabar vėl atgijusi.

A. Mulvinskas buvo įpareigotas nedelsiant organizuoti specialistų komisiją išvien su Kultūros paveldo departamento (KPD) ir hidrotechnikos atstovais, kad ši iki gegužės pabaigos nuspręstų, kaip pašalinti avarijos grėsmes.

Reikalaus rangovo atsakomybės

Specialistų komisijos pasitarimas dėl šios problemos Kartenos seniūnijoje įvyko gegužės 25-ąją. Jame dalyvavo Savivaldybės, KPD Klaipėdos skyriaus, Salantų regioninio parko ir griūvančio objekto valdytojo – Valstybinių miškų urėdijos – atstovai. Prieita nuomonės, kad pažeisto šlaito tvarkymo sprendinius turi pateikti specialistai – hidrotechnikai.

Kartenos piliakalnio tvarkymo darbų rangovas ir projektuotojas – vilniečių bendrovė „Rekreacinė statyba“, jų užsakovas – Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos.

Kretingos rajono savivaldybės administracija, įgyvendinant šį projektą, nedalyvavo. „Ir seniūnija čia – nė prie ko, nes piliakalnio žemė yra miškų urėdijos nuosavybė“, – patikino G. Petrauskienė.

Savivaldybė birželio 1-ąją išsiuntė raštą Salantų regioninio parko direkcijai, kad ši siūlytų Valstybinių miškų urėdijai, kaip valstybinės žemės valdytojai, patikėjimo teise arba Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai prie Aplinkos ministerijos, kaip statybos darbų užsakovui, pasinaudoti įstatymine teise reikalauti dar galiojančios rangovo atliktų statybos darbų garantijos užtikrinimo.

Šlaitas netrukdo renginiams

Nors Kartenos piliakalnio šlaitas griūva, tačiau seniūnija, G. Petrauskienės žodžiais, neketina nutraukti jame numatytų renginių, – praėjusį savaitgalį jau įvyko Vaikų gynimo dienai skirta šventė.

„Pagrindiniai renginiai vyksta papėdėje, ir šlaitas jiems netrukdo“, – patikino ji.

Išpūstas populistines sąsajas tarp Kartenos piliakalnio ir Gedimino kalno įžvelgiantis M. Šečkus „Pajūrio naujienoms“ sakė esąs įsitikinęs, kad vyksta natūralus procesas, ir gamta pati susitvarko: „Teka šaltinis, ir natūralu, kad šlaitai per laiką pajuda“. Todėl šią liepą jie ir vėl ketiną rengti žmonių pamėgtą tradicinį baltų kultūros populiarinimo festivalį „Kuršių genties vartus pravėrus“.

„Kitąmet festivalį galvojame susieti su Kartenos miestelio švente, – prie piliakalnio vyktų 2-3 dienų bendras renginys, į kurį būtų lengviau pritraukti ir žiūrovų, ir rėmėjų, gauti ekonominę naudą“, – tikino M. Šečkus.

Jis sakė, jog tvarkant pagrindinius Salantų regioninio parko teritorijoje esančius Dauginčių, Imbarės bei Kartenos piliakalnius, ir buvo siekta suteikti jiems naują gyvenimą – kad būtų kuo gausiau lankomi žmonių, tarnautų jų poilsiui bei pramogoms.

Paklaustas apie Imbarės piliakalnio populiarinimą, M. Šečkus neslėpė, jog neturį tiek resursų, kad šventes galėtų rengti dviejose vietose.

Per šienapjūtę – juodas darbas

Piliakalnių, kaip kultūros paveldo objektų, priežiūra patikėta seniūnijoms, darbus vykdant iš aplinkos tvarkymo lėšų. Salantų regioninis parkas, M. Šečkaus žodžiais, taip pat talkina technika, ypač – šienaujant traktoriumi.

Bendras Kartenos piliakalnio plotas – 9 ha, Imbarės – 6 ha. Tačiau, pasak seniūnų, parko direkcija nušienauja tik dešimtadalį piliakalnių teritorijos, o visa kita yra seniūnijų rūpestis. „Nušienavo piliakalnio prieigas, maždaug 1 ha, o visa viršugalvė dar nešienauta. Pernai samdėme firmą, bet už darbus brangiai mokėjome, – šiemet bandysime įveikti savo jėgomis“, – neslėpė G. Petrauskienė.

Jai antrino Imbarės seniūnas Antanas Turauskis: „Salantų regioninio parko traktorius įveikė tik 50–60 arų pakalnėje, o visą „kepurę“ ir šlaitus, plieskiant saulei, seniūnijos vyrams teks įveikti trimeriu.“

Jo žodžiais, piliakalnis garsina Imbarės kaimą – jį pamėgę turistai, bendruomenė čia kasmet renkasi švęsti Valstybės dienos iškilmę. „Turėsime darsyk šienauti prieš Salantų regioninio parko festivalį – kuršių šventė prasideda čia – suvažiuoja, mašinas pasistato, o po to išlekia į Karteną. Visi laurai – ten, o juodas darbas – mums“, – neslėpė A. Turauskis.

--

Šiemet Salantų regioninis parkas numatė įrengti pėsčiųjų taką per Salanto žemupio hidrografinio draustinio teritoriją nuo Imbarės piliakalnio iki Kalnalio apžvalgos bokšto. Abu istorinius objektus – Imbarės piliakalnį ir Kalnalio bažnyčios kompleksą – jungtų pėsčiųjų takas su tiltu bei laiptais.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas