Pajūrio naujienos
Help
2024 Kovas
Pi 4111825
An 5121926
Tr 6132027
Ke 7142128
Pe18152229
Še29162330
Se310172431
Komentarų topas

Pavasaris – festivalių sezonas, tad nieko nuostabaus, kad jaunimo teatras „Atžalynas“ spėjo ne tik suorganizuoti savo festivalį „Atžalyno scena XIX“, kuris įvyko gegužės 3–5 dienomis, bet ir sudalyvauti 11–ajame teatrų festivalyje „Mažoji Melpomenė“, kuris šurmuliavo gegužės 10–12 dienomis Plungėje. Abiejuose festivaliuose dalyvavo po daugiau negu 150 teatralų, čia buvo galima pasisemti įkvėpimo iš įvairaus žanrų spektaklių, o kūrybinėse laboratorijose – geriau pažinti save ir kitus.

Festivalis „Atžalyno scena“ buvo gausus jaunųjų teatralų – jie ne tik stebėjo vieni kitų spektaklius, bet ir, padedami profesionalų, per užsiėmimus mokėsi aktorinio meistriškumo technikos.

Kūrybinės laboratorijos – savęs atradimo šaltinis

„Atžalyno scena“ – tai festivalis, vykstantis kas dvejus metus. Jame be magiškų spektaklių, užburiančių savo aktoriniais darbais ir kostiumais, dalyviams buvo suteikta išskirtinė proga dalyvauti laboratorijose, kuriose savo srities specialistai dalinosi ir mokė naujų teatrinių technikų, pasakojo apie gyvenimą svetur ir dalinosi potyriais.

Ne vienas jaunasis teatralas buvo įkvėptas ir sužinojo daugelį naujų dalykų, tokių kaip: kas yra juodoji klounada? Kad šiuolaikiniai klounai ne tie cirkdariai spalvotais perukais, bet savo srities profesionalai, kurie neša šypsenas mažiems ir dideliems, pasižymėdami plastišku judesiu ir įdomiais teatriniais sprendimais, kurių pokštus galima suprasti ir be žodžių.

Nereikia pamiršti ir tų užsiėmimų, kuriuose buvo skatinama išeiti iš savo komforto zonos, apkabinti nepažįstamuosius, palaikyti akių kontaktą net einant per įvairias kliūtis, bendrauti be žodžių. Pasirodo, žmogaus kūnas ir akys išduoda daug daugiau negu galima pagalvoti, o paprasčiausias švelnus patapšnojimas per petį gali praskraidinti nejaukią atmosferą net ir tarp nepažįstamųjų.

Draugystės prie ežero

Kalbant apie festivalį „Mažoji Melpomenė“, kuris įvyko Plungėje, po spektaklių jaunimas rinkosi vakaroti prie žaižaruojančios Platelių ežero pakrantės. O jaunųjų aktorių būta ne mažiau negu 150, suvažiavusių iš Italijos, Vokietijos, Estijos, Azerbaidžano, Čekijos, o daugiausiai – iš Lietuvos.

Kalbos barjeras nesutrukdė bendrauti su užsieniečiais, kurie kalbėjo anglų bei rusų kalbomis. Tai buvo unikali proga užmegzti ryšius su kitų šalių jaunimu, sužinoti daugiau apie jų gimtinę, kokie papročiai ten gyvuoja.

Žmonės, kaip ir spektakliai – įvairūs: kalbėjimo maniera, apsirengimo stiliumi, pomėgiais ir kt. Bet ne tik užsieniečiai pasižymėjo skirtumais – Lietuvos etnokultūriniai regionai taip pat skyrėsi savo akcentu. Labiausiai išsiskyrė žemaitiškas akcentas, kuris, nuvykus į Plungę, pradžiugino kretingiškius.

Visi džiaugėsi naujomis pažintimis – kam daugiau skirti festivaliai, jeigu ne susirasti naujų draugų? Per spektaklių pertraukas jaunimas dalinosi kontaktais vieni su kitais, nors, atrodė, laiko vis per maža, kad surinktum visų dalyvių informaciją.

Spektakliai ir sutikti žmonės paliko neišdildomų įspūdžių, kurie išliks dar ilgai atmintyje tų, kurie buvo teatrų festivaliuose, juose atmosfera – it iš kito pasaulio. Visas tris dienas gyveni tarsi euforijoje, o kai pagaliau atsibundi, net liūdna pasidaro, kad viskas taip greitai baigėsi.

„Atžalyniečių“ atsiminimai apie festivalius

Viktorija Levinger:

– Labai įsiminė mūsų festivalio „Atžalyno scena“ dirbtuvėlės, nes visos buvo labai skirtingos ir iš jų gavau labai daug naujų žinių ir patirties. Marijos Baranauskaitės dirbtuvėlės apie šiuolaikinį cirką labiausiai patiko, buvo įdomu sužinot, kad cirkas yra ne vien toks, koks buvo seniau, bet kad jis keičiasi ir tobulėja, atsiranda naujos šakos.

Jurgita Dominauskaitė:

– Abu festivaliai buvo gan panašūs, dalyviai buvo iš Lietuvos ir įvairių šalių. Negalėčiau pasakyti, kad nors vienas spektaklis iš abiejų festivalių buvo prastas, nes jie visi nešė tam tikrą žinutę žiūrovui. Gaila, kad Plungės festivalyje buvo mažai laisvo laiko, todėl teko rinktis: pavalgyti ar su kuo nors susipažinti. Laboratorijose dirbo tikri savo srities profesionalai, kurie galėjo kuo tiksliau mokyti teatrinių įgūdžių. Į abu festivalius buvo įdėtos didžiulės pastangos, tad širdyje džiaugsmo liks ilgam.

Augustas Šipavičius:

– Abu festivaliai buvo įsimintini ir ypatingi. Sunkiau buvo būti organizatoriumi, nes tai reikalavo daugiau jėgų, o Plungėje mus priėmė labai draugiškai, turėjome galimybę susipažinti su daugybe skirtingų, įdomių žmonių. „Atžalyno scenos“ laboratorijos buvo labiau teatralizuotos, pritaikytos jauniems, mėgėjams aktoriams. „Mažosios Melpomenės“ laboratorijos mus lyg įmetė į aktoriaus gyvenimo, treniravimosi terpę, iškėlė daug fizinių, neįprastų iššūkių.

Elzė Momgaudytė:

– Įspūdžiai apie abu festivalius yra labai skirtingi, kadangi „Atžalyno scenoje“ buvau viena organizatorių, o Plungėje – tik dalyvė. Sudėtinga palyginti festivalius, nes abiejuose buvo gera, tačiau dėl skirtingų aspektų. Spektakliai – visi skirtingi ir unikalūs – vieni stipresni aktoriniais darbais, kiti – scenografija ir panašiai, tačiau visi jie kažko pamokė. Visada per festivalius būna linksma, susirandi naujų draugų – nors galbūt jų daugiau gyvenime ir nesutiksi, tačiau jie išlieka prisiminimuose ir širdyje.

Gabrielė MALŪKAITĖ

„P. n.“ akademijos narė


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas