Pajūrio naujienos
Help
2024 Kovas
Pi 4111825
An 5121926
Tr 6132027
Ke 7142128
Pe18152229
Še29162330
Se310172431
Komentarų topas

Sprogmenų vis dar randama, tačiau ištisinio valymo neplanuoja

  • Dovilė URNIKIENĖ
  • Pirmas puslapis
  • 2018-05-08
Nors dalis Joskaudų miško buvo išvalyta nuo sprogmenų, tačiau likusioje šio pavojingo Antrojo karo laikų palikimo vis dar randama, ir ne taip jau retai.

Nors prieš keletą metų Joskaudų miškas, esantis šalia Dimitravo, buvo valomas nuo sprogmenų, tačiau darbai atlikti tik dalyje teritorijos. Tuo, kad miške vis dar esama daug pavojingo Antrojo pasaulinio karo palikimo, prieš kelias dienas įsitikino fotografė Rita Nagienė, atsitiktinai aptikusi 76 mm artilerijos sviedinį – jei jis būtų suveikęs, skeveldros žmones būtų galėjusios sužaloti 0,5 km atstumu.

„Vedžiojau šunį – jis didelis, todėl, nenorėdama ko nors išgąsdinti, gyvūną paleidau paėjusi kiek atokiau nuo pagrindinių takų. Šuo, kiek pabėginėjęs, staiga pradėjo vienoje vietoje rausti – priėjau arčiau ir pamačiau prie kelmo kyšant kažkokį daiktą. Savo forma jis priminė butelio dugną, bet, kai apžiūrėjau atidžiau, supratau, kad tai yra sprogmuo“, – pasakojo R. Nagienė, kuri domisi karo istorija.

Ji radinį nufotografavo ir kitą dieną nuotrauką parodė policijos pareigūnams – šie patvirtino, kad daiktas primena sprogmenį, tad paprašė parodyti kelią prie jo, į vietą buvo iškviesti išminuotojai.

Sprogmenį transportavo

„Tai buvo 76 mm artilerijos sviedinys, kuriam sprogus skeveldros būtų galėjusios žmones sužaloti 0,5 km atstumu. Mes šį sprogmenį transportavome į Kairių poligoną, kuriam suteiktas generolo Povilo Plechavičiaus vardas“, – teigė Juozo Vitkaus inžinerijos bataliono Sprogmenų neutralizavimo kuopos vyresnysis seržantas Laimonas Jočėnas.

Jo teigimu, būtent tokių 76 mm artilerijos sviedinių daugiausiai ir yra aptinkama Joskaudų miške. Šįkart sprogmuo rastas toje miško dalyje, kurioje išminuotojai nebuvo atlikę ištisinio valymo darbų.

„Miškas yra užterštas, ir, pastebėjus daiktus, panašius į sprogmenis, būtinai reikia apie tai pranešti Bendruoju pagalbos telefonu. Jeigu abejojama, galima pirmiausiai atsiųsti daikto nuotrauką, kad galėtume įvertinti situaciją. Labai gerai, kad šiuo atveju moteris pasielgė pilietiškai“, – pasidžiaugė L. Jočėnas.

Buvo sprogmenų sandėlis

R. Nagienė teigė sprogmenį Joskaudų miške aptinkanti jau nebe pirmą kartą ir labiausiai moterį neramina tai, kad juos gali pastebėti neatsakingi žmonės. „Gal kas nors iš smalsumo sugalvos pakrapštyti, padaužyti ar į laužą įmesti, – kalbėjo R. Nagienė. – Teko girdėti, kad šiame miške per Antrąjį pasaulinį karą buvo sprogmenų sandėlis, kuris, traukiantis fronto linijai, buvo susprogdintas. Tačiau dalis sprogmenų liko – iš pradžių vietiniai gyventojai juos netgi dėžėmis supakuotus rasdavo, buvo, kas ir nukentėjo, norėdamas sprogmenis išbandyti. Miškas visas nusėtas skeveldromis – kur dursi, rasi metalo.“

Sprogmenų Joskaudų miške teigė radęs ir Darbėnų girininkijos girininkas Simonas Popovas. „Antri metai dirbu, tai per tą laiką buvau aptikęs 3 ar 4 sprogmenis – kaskart apie tai pranešdavau Bendruoju pagalbos telefonu. Sprogmenų randa ir grybautojai, uogautojai, o kiek iš viso sprogmenų miške yra – niekas nepasakys,“ – pasakojo S. Popovas.

Paklaustas, ar jis pats nebijo darbuotis miške, kuriame esama karo palikimo, S. Popovas buvo lakoniškas. „Čia – kaip su erkėmis. Kas jų bijo, tas į mišką neina, – sakė S. Popovas. – Aš apie sprogmenis negalvoju – juk kasdien jie nesproginėja. Gyvenime yra ir daug daugiau pavojų, niekada nežinosi, kas ir kur tau gali nutikti.“

Jei būtų suveikęs šis miške rastas 76 mm artilerijos sviedinys, žalos būtų pridaręs 0,5 km spinduliu.

Tarp prioritetų nepateko

Kretingos rajono savivaldybės Civilinės saugos ir viešosios tvarkos skyriaus vedėja Rasmina Beniušienė teigė, kad kasmet iš šalies savivaldybių yra renkama informacija apie objektus, kuriuose reikėtų prioritetine tvarka atlikti ištisinio išminavimo darbus.

„Pernai, planuojant 2018 metų darbus, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui pateikėme sąrašą su dviem objektais: Joskaudų mišku bei Žemaitės al., kurioje pernai buvo rasti du sprogmenys. Išvalyti Joskaudų mišką siūlome kiekvienais metais, nes ten 2010–2013 metais jau buvo atlikti ištisinio išminavimo darbai, tačiau sprogmenų vis tiek dar randama, – kalbėjo R. Beniušienė. – Tačiau sulaukėme atsakymo, kad mūsų objektai šįkart nebuvo pasirinkti ištisinio išminavimo darbams, matyt, per visą šalį buvo svarbesnių objektų.“

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento Civilinės saugos valdybos viršininkas Edgaras Geda paaiškino, kad planinis teritorijų išvalymas yra vykdomas, vadovaujantis Likusių nuo karo sprogmenų išvalymo ir prevencijos programos įgyvendinimo priemonių planu.

„Departamentas kiekvienų metų pabaigoje raštu kreipiasi į savivaldybes, kad šios pateiktų informaciją prioritetų tvarka, tai teritorijos: kuriose kitais metais numatoma infrastruktūros objektų plėtra (gyvenamieji ir negyvenamieji pastatai, susisiekimo komunikacijos, inžineriniai tinklai ir kiti statiniai); kuriose kiltų didelis pavojus gyventojams (urbanizuotos, susijusios su intensyvia pramonės ar žemės ūkio veikla); kuriose yra valstybinės reikšmės ir pavojingieji objektai, kultūros paveldo objektai; kitos teritorijos, savivaldybės manymu, būtinos traukti į teritorijų valymo prioritetų planą, – vardijo E. Geda. – Departamentas įvertina, apibendrina gautą informaciją, ir, atsižvelgdamas į prioritetus, gautus gyventojų ar institucijų prašymus, kartu su Lietuvos kariuomenės atstovais nustato teritorijų valymo prioritetus.“

Neužtenka pajėgumų

E. Geda teigė, kad Lietuvos kariuomenė, atlikusi preliminarių prioritetų pirminę žvalgybą, rengia ir tvirtina sprogmenų neutralizavimo užterštose teritorijose darbų metinį planą ir, juo vadovaujantis, vykdo išvalymo darbus, ieškant sprogmenų ir juos neutralizuojant. „Minėtoje programoje yra numatyta, kad per kalendorinius metus turėtų būti išvaloma ne mažesnė kaip 20 ha teritorijos (tiek civilės, tiek Lietuvos kariuomenei priklausančios), tačiau jau nuo 2016 metų Lietuvos kariuomenė, vykdydama projektus ir įsipareigojimus užsienio partneriams, civilių teritorijų valymui skiria vis mažiau dėmesio, t.y. realiai užtikrina tik 2 ha išvalymą nuo sprogmenų per metus“, – dėstė E. Geda.

Pasak jo, departamentas kiekvienais metais gauna poreikį, kurių bendras preliminarus teritorijos plotas sudaro daugiau kaip 2 tūkst. ha (2018 m. – apie 4 tūkst. ha, 2017 m. – daugiau kaip 3 tūkst. ha, 2016 m – daugiau kaip 2 tūkst. ha), kur didžiąją dalį užima miškai – jų valymas dėl natūralių gamtinių kliūčių yra ypač apsunkintas, užima daug laiko ir žmogiškųjų resursų.

E. Gedos teigimu, minėtos programos galutinis įgyvendinimo terminas yra numatomas 2020 metais. „Atsižvelgiant į prioritetus, Lietuvos kariuomenės pajėgumus, programos terminą ir į tai, kad dalis Joskaudų miško jau yra išvalyta, mažai tikėtina, kad ši teritorija būtų papildomai valoma planine tvarka pagal programos prioritetus“, – sakė E. Geda.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas