Pajūrio naujienos
Help
2024 Kovas
Pi 4111825
An 5121926
Tr 6132027
Ke 7142128
Pe18152229
Še29162330
Se310172431
Komentarų topas

Nešlifuoto gintaro atodūsiai vėrinyje

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Smiltys
  • 2018-04-13
Alfreda Cirtautienė sakė, jog dažnas papuošalas gimsta, gerokai įsiklausius į patį gintarą – jo formas, spalvas.

Gintaro meistrės rūdaitiškės Alfredos Cirtautienės kūrybos braižas – masyvūs papuošalai iš neapdoroto gintaro, kuriuose dera lino, tekstilės, odos, žalvario detalės. Šiuolaikinės tendencijos, persipindamos su liaudiška, netgi pagoniška pajauta, atspindi menininkės stiliaus originalumą.

Pasufleruoja pats gintaras

Iš pirmo žvilgsnio atrodytų, kad A. Cirtautienės darbai lyg peržengę amžių glūdumas ir atkeliavę iš kilmingų baltų moterų skrynių. Jų spalvos – ramios, santūrios: gintaro gabalai tarsi lengvi jūros atodūsiai, nugulę ant smėlio, kurio iliuziją sukuria lino virvelės, raišteliai, šviesios odos juostelės.

„Man pats mieliausias yra natūralus gintaras – toks, kokį sukūrė gamta. Jis man pats pasako, kas iš jo turi gimti – vėrinys ar apyrankė, kartais pasufleruoja, kokia turi būti papuošalo forma“, – tvirtino 40-metė meistrė.

A.Cirtautienei, nuo vaikystės įnikusiai į žodinę kūrybą, pamėgusiai piešti, velti, kurti aksesuarus vaikams, gintaras – itin subtili gamtos dovana.

Moteris gintaro gabalus suveria ir sumezga atitinkamais mazgais, sumaniai derindama juos su kitomis medžiagomis. Kelerius metus besimokanti apdoroti gintarą, ji neslėpė, jog nėra įgudusi juvelyrė ir dar tik siekia tautodailininkės vardo: „Šlifuoju gintarą ir bandau labiau gilintis į šios medžiagos galimybes – kur ta riba, už kurios išnyksta natūralumas. Gintarą apdoroti reikia labai subtiliai ir atsargiai, kad nesuniokotum to, kas į jį įdėta per tūkstantmečius.“

Nešlifuoto gintaro žaismė A. Cirtautienės papuošaluose.

Papuošalas sulaukia skirto žmogaus

Gintaras į A. Cirtautienės gyvenimą, pasakojo ji, atėjęs prieš kelerius metus atsitiktinai, o šiandieną tapęs ir jos verslu – iš jo išgyvenanti. Buvęs metas, kai turėjusi laisvo laiko ir padėdavusi pažįstamai prekiauti gintaro dirbiniais. Ilgainiui panorusi ir pati save išbandyti kurdama – susigalvojo savąjį stilių.

Nors internetas – pilnas idėjų, bet, kūrėja tikino, stengiasi jų nekopijuoti. „Nesakau, kad nestebiu tendencijų: būna – perkaistu, tampa nebeįdomu, norisi kažko šviežio. Paimu gintarą, suku galvą, kas iš jo išeitų. Bandau įsiklausyti, ko pats gintaras norėtų. Jis yra tarsi gyva medžiaga: prie jo negalima sėsti suirzusiam, jei ne ta nuotaika, geriau nė nepradėti“, – atviravo moteris.

Kartais idėjų, ji tikino, pasiūlo jau suaugę jos vaikai – duktė Liudvika ir sūnus Žanas.

Meistrės žodžiais, kiekvienas jos papuošalas turi savo nešiotoją – jam skirtą asmenį. Anksčiau masyvius vėrinius bei apyrankes labiau mėgdavo vyresnio amžiaus, o dabar vis labiau perka jaunos stilingos merginos ir netgi paauglės.

A.Cirtautienės papuošalus, kuriais ji prekiauja mugėse, o vasaromis – kioske Palangoje, žino pirkėjos iš Latvijos, Estijos, Maskvos, Peterburgo, o šiemet itin padaugėjo lietuvaičių. „Šiemet gintaras – „ant bangos“, galbūt todėl, kad švenčiame Lietuvos valstybingumo šimtmetį“, – svarstė kūrėja.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas