Pajūrio naujienos
Help
2018 Balandis
Pi 29162330
An 3101724
Tr 4111825
Ke 5121926
Pe 6132027
Še 7142128
Se18152229
Orų prognozė
Dieną14°C debesuotumas 8 %
Naktį3°C debesuotumas 8 %
Apklausa

Ar dalyvaujate aplinkos švarinimo talkose?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Komentarų topas

Sprendžia galvosūkį, į kieno rankas atiduoti baseiną

  • Dovilė URNIKIENĖ
  • Pirmas puslapis
  • 2018-04-13
Jei Sveikatingumo ir sporto kompleksas bus patikėtas privačiam operatoriui, Savivaldybės vadovams nebereiks sukti galvos dėl lėšų statyboms užbaigti, tačiau vėliau tai gali pabranginti bilietus už apsilankymą baseine.

Jau kitais metais duris turėtų atverti naujasis Sporto ir sveikatingumo kompleksas, kuriame bus įrengtas ir 25 metrų ilgio baseinas. Tačiau prieš atidarymo iškilmes rajono vadovams tenka spręsti galvosūkį – ar baseiną išlaikyti Savivaldybės rankose, ar jį patikėti privačiam operatoriui. Nuo šio sprendimo priklausys ir tai, kiek kretingiškiams ateityje kainuos apsilankymas baseine.

Šią savaitę Kretingos rajono meras Juozas Mažeika, Savivaldybės administracijos direktorius Virginijus Domarkas ir Statybos skyriaus vedėja Rima Lukauskienė apžiūrėjo statomą Sporto ir sveikatingumo kompleksą.

Čia sutiktas „LitCon“ statybos darbų vadovas Mantas Mikaitis teigė, kad darbai vyksta sklandžiai, belikę pabaigti vidaus apdailą – nutinkuoti sienas, suklijuoti plyteles, įrengti praustuvus, unitazus ir t.t. Teks sutvarkyti ir aplinką, tačiau dar neskubama asfaltuoti transporto priemonių aikštelės ties fasadiniu įėjimu į pastatą, nes norima šiuos darbus suderinti su planais stadioną apjuosti nauja tvora ir Savanorių gatvės pakraštyje įrengti naują aikštelę automobiliams.

Beveik baigta ir pastato išorė – pasak R. Lukauskienės, anksčiau to padaryti nebuvo įmanoma dėl oro sąlygų, nes skarda, kuria dengiama pastogė, yra išlenkiama pagal technologiją, kuriai atlikti reikalinga šiluma.

Užbaigs visą kompleksą

Tarp kretingiškių sklandė kalbos, esą pirmiausia bus atidarytas tas korpusas, kuriame įrengta sporto salė, o baseinas pradės veikti tik vėliau. Tačiau V. Domarkas tvirtino, kad šiuo metu planuose numatyta 2019-aisiais užbaigti visą Sporto ir sveikatingumo kompleksą, nenukeliant baseino įrengimo vėlesniam laikui.

„Jeigu nebus kokių kataklizmų Lietuvos ekonomikoje, mes matome galimybę investuoti ir pabaigti šitą sporto kompleksą. Tai yra realu, – „Pajūrio naujienoms“ teigė V. Domarkas. – Noriu pasakyti, kad negyvename šia diena: pasitvirtinome šių metų biudžetą ir jau prognozuojame kitų metų. Likutis 2019-iesiems būtų 1 mln. 630 tūkst. Eur – tiek reiktų, kad užbaigtume Sporto ir sveikatingumo komplekso statybas. Analizuojame savo biudžeto ir Valstybės investicijų programos galimybes ir manome, kad ta suma yra „pavežama“.

Sveikatingumo ir sporto kompleksas pradėtas statyti 2015 metais, bendra projekto vertė – 6 mln. 389 tūkst. Eur. Į statybą šiuo metu jau investuota 3 mln. 396 tūkst. Eur.

Šiais metais į Sveikatingumo ir sporto kompleksą bus investuota 1 mln. 363 tūkst. Eur, iš kurių 438 tūkst. Eur skirta iš Valstybės investicijų programos, likusieji 925 tūkst. Eur – iš rajono Savivaldybės biudžeto.

Savo paslaugas siūlo verslininkai

Tačiau Savivaldybės vadovams šiuo metu rūpi ne tik statybos finansavimo klausimai – artimiausiu metu reikės apsispręsti, kokį Sveikatingumo ir sporto komplekso valdymo modelį pasirinkti.

Šiuo tikslu – pasisemti patirties – rajono meras J. Mažeika bei administracijos direktorius V. Domarkas jau apsilankė trijuose sporto kompleksuose, esančiuose kitose šalies savivaldybėse, o dar į keletą planuoja nuvykti artimiausiu laiku. „Norime išsiaiškinti kiekvieno valdymo modelio pliusus ir minusus, kad galėtume apsispręsti, kurį variantą pateikti rajono tarybai, kuri ir priims sprendimą. Yra trys galimybės: sporto kompleksas tampa biudžetine įstaiga, kompleksas priskiriamas sporto mokyklai arba tampa viešąja įstaiga, kurios steigėjas yra savivaldybė. O ketvirtas modelis būtų, pritraukiant privatų verslą, – paaiškino V. Domarkas. – Mums savo paslaugas siūlo verslininkai, kurie jas teikia Kauno „Girtučio“ baseinui, o taip pat yra „Švyturio arenos“ bei Palangos koncertų salės operatoriai.“

Jei Sporto ir sveikatingumo kompleksą valdyti būtų patikėta privačiam operatoriui, tuomet, V. Domarko žodžiais, „neskaudėtų galva formuojant 2019 metų biudžetą“, nes statyboms užbaigti savo lėšas investuotų verslas. „Bet tada kyla didelė baimė, kad gali gerokai pabrangti paslauga, už kurią reiks mokėti mūsų žmonėms, nes verslas norės ne tik susigrąžinti tuos pinigus, kuriuos investavo, bet ir užsidirbti, – kalbėjo V. Domarkas, patikinęs, kad pasirenkant valdymo modelį, įvertinamos visos rizikos. – Tą kompleksą statome mūsų žmonėms ir siekiame, kad jie paslaugomis galėtų naudotis už kuo mažesnę kainą.“

Pasak V. Domarko, tuose sporto kompleksuose, kuriuose jis su J. Mažeika jau pabuvojo, apsilankymo kaina baseine svyruoja nuo 9 iki 15 Eur už 2 val. Visi šie baseinai gyvuoja be verslininkų pagalbos.

Atidaryti neužtenka

„Dažniausiai savivaldybių vadovai įsivaizduoja, kad pastatai objektą, perkerpi juostelę – ir viskas, jau tavo nuopelnas. Yra atvirkščiai – tik perkirpus juostelę ir prasideda visas darbas, kaip tas baseinas bus išnaudojamas“, – „Pajūrio naujienoms“ teigė Lietuvos plaukimo federacijos prezidentas Emilis Vaitkaitis.

Paprašytas išsakyti savo nuomonę apie tai, kiek už mokesčių mokėtojų pinigus pastatytas baseinas gali būti prieinamas plačiajai visuomenei, E. Vaitkaitis teigė, jog čia svarbiausias žodis turėtų būti „balansas“.

„Svarbu, kokia yra baseino valdymo struktūra, kam jis patikėtas. Jeigu baseinas yra viešoji ar biudžetinė įstaiga ir ji išlaikoma savivaldybės, aišku, jis turi tarnauti visuomeniniam interesui, vadinasi, turi būti užtikrina galimybė paslaugas gauti visoms socialinėms grupėms, pavyzdžiui, ir senjorams, vaikams iš globos namų ir t.t., – kalbėjo E. Vaitkaitis. – Dabar egzistuoja praktika, kad dauguma naujai statomų baseinų tokiuose miestuose, kaip Vilnius, Kaunas, Klaipėda, yra atiduodami koncesijai. Tai yra toks modelis, kai pastatomas objektas iš mokesčių mokėtojų pinigų, bet valdyti, numatant įvairias sąlygas, patikimas privačiai struktūrai. Kadangi verslo struktūros tikslas visada yra pelnas, natūralu, kad kyla paslaugų kainos ir baseino prieinamumas mažėja.“

Kita vertus, anot E. Vaitkaičio, baseinas nėra pigus malonumas, tad net ir esant lankytojų srautui, Savivaldybei tektų kasmet jo išlaikymui skirti lėšų iš savo biudžeto – dėl to gali nukentėti kitos sritys.

„Palikus objektą savivaldybės rankose, mažiau galimybių baseinui vykdyti komercinę veiklą, pavyzdžiui, išnuomoti patalpas vakarėliams ir pan., ir taip užsidirbti papildomai“, – į dar vieną niuansą atkreipė dėmesį E. Vaitkaitis.

Tikslas neturėtų būti pelnas

Tačiau, apibendrindamas savo išsakytas mintis, E. Vaitkaitis buvo įsitikinęs, kad į baseiną ir nereiktų žiūrėti kaip į verslo objektą, iš kurio būtų galima tikėtis pelno.

„Baseiną galėčiau palyginti su biblioteka. Gal joje irgi galima padaryti kokį verslą, pavyzdžiui, nuomojant knygas, darant kokias nors akcijas ir pan., bet iš esmės bibliotekos paskirtis yra šviesti žmones, o jos paslaugų prieinamumas turi būti kuo didesnis. Lygiai taip pat ir baseinas – jo paslaugos neturėtų būti labai brangios, kad jomis galėtų naudotis plačioji visuomenė“, – mintimis pasidalijo E. Vaitkaitis.

Jo nuomone, už mokesčių mokėtojų pinigus pastatytas baseinas turėtų tarnauti įvairiems tikslams – nuo mokymo plaukti iki sportinio meistriškumo ugdymo, nuo nėščiųjų mankštos vandenyje iki kineziterapijos paslaugų ir t.t.

„Plaukimas yra tokia sporto šaka, kuri padeda vystytis augančiam organizmui, čia nėra apkrovos sąnariams, stuburui, todėl tokia fizinė veikla tinkama ir pagyvenusiems žmonėms, kurie negali, tarkime, bėgioti. Vandens pasipriešinimas yra kelis kartus didesnis negu oro, todėl plaukiant išdeginama daugiau kilokalorijų. Plaukimas teikia neginčijamą naudą.

Skandinavijoje egzistuoja modeliai, kad vos ne viskas yra beveik nemokamai, kad gyventojai tik eitų sportuoti, judėti, nes tai ilgainiui atsiperka per geresnę jų sveikatą, – kalbėjo E. Vaitkaitis. – Kai kalbame apie plaukimo naudą, reikia suprasti, kad plaukti ir reikia. Tenka girdėti, kad žmogus, kuriam gydytojas liepė eiti į baseiną, įsivaizduoja, kad jis sveiksta, sėdėdamas pirtyje ar burbulinėje vonioje. Reikia bent 30 min. plaukti, kad „įsijungtų“ kraujotakos sistema ir visas organizmas pajustų efektą.“

Kretingos sporto bendruomenė seniai svajojo apie tokią sporto salę, kokią jau baigiama įrengti, – stebėti varžybas tribūnose galės daugiau kaip 800 žiūrovų.

Galimybė išmokyti plaukti

Dar viena baseino nauda, kurią įvardijo E. Vaitkaitis, – galimybė vaikus išmokyti plaukti, tam skiriant dalį kūno kultūros pamokų.

„Pagal skendimo statistiką Lietuva tarp Europos šalių užima I–II vietą. Mūsų šalyje kasmet paskęsta tiek pat žmonių, kiek yra žūčių keliuose – apie 300, iš jų apie 10 proc. sudaro vaikai. Tai būtų 30 vaikų – nepaisant to, kad maudymosi sezonas mūsų šalyje yra trumpas, kasmet dingsta viena klasė mokinių. Žinoma, į šią statistiką patenka ir tie, kurie įkrenta į šulinį ar nuskęsta žiemą po ledu, tačiau skaičiai vis tiek dideli. Užsiėmimai baseine ne tik išmoko plaukimo technikos, bet ir formuoja kultūrą – nebėra poreikio prieš kažką pasirodyti, perplaukiant ežerą ir pan.“, – pasakojo E. Vaitkaitis. Jis įsitikinęs, kad lankymasis baseine, jei tik kainos nebus labai aukštos, gali tapti gyventojų įpročiu, tereikia jį ugdyti ir skatinti. „Aš gyvenu Kaune, kai čia buvo įrengti lauko treniruokliai, tai kiek einu, tiek matau, kad žmonės juos „kankina“. Išasfaltavo dviračių takus – savaitgaliais, jei oras geras, jie yra pilni, žmonės važinėja. Pastatyk krepšinio lanką – atsiras, kas į jį ateis pamėtyti. Jei nieko nedarysi, tai nieko ir nebus. Kai pas jus atsiras baseinas, visi bent jau pirmą kartą tikrai ateis pasižiūrėti, o paskui ten dirbančių žmonių užduotis bus suformuoti gyventojų įprotį jame lankytis dažniau“, – sakė E. Vaitkaitis.

Kūno kultūros mokytoja Virginija Valiūnienė, kuri kiekvienais metais organizuoja plaukimo mokyklėles vaikams, net neabejojo, kad baseinas sulauks daug lankytojų, nes žmonės vis daugiau dėmesio skiria sveikatinimuisi.

„Kretingiškiai labai laukia baseino, kuris, mano manymu, turėtų tarnauti visiems – nuo vaikų iki senjorų. Dabar vaikams plaukimo pamokas vedu „Atostogų parke“, jei baseiną atidarys Kretingoje, manau, kad programą galėsime tęsti tenai – visiems būtų patogiau“, – įsitikinusi V. Valiūnienė

---

Kretingos rajono tarybos Kultūros, sporto ir jaunimo reikalų komiteto pirmininko Vaido Kuprelio komentaras:

– Kalbant apie sporto komplekso ateitį, pirmiausia reikia užbaigti jo statybas. Kultūros, sporto ir jaunimo reikalų komiteto nariai bei visa taryba laukia Savivaldybės administracijos pasiūlymų dėl sporto komplekso ateities. Galima svarstyti įvairius variantus: Kultūros ir sporto skyriaus administravimas, sujungimas su sporto mokykla, viešosios įstaigos kūrimas, privataus operatoriaus samdymas. Susipažinę su visų variantų pranašumais ir trūkumais, tarybos nariai galės priimti sprendimą, kuris geriausiai atitiktų Kretingos miesto ir rajono gyventojų poreikius.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas