Pajūrio naujienos
Help
2018 Gruodis
Pi 310172431
An 4111825
Tr 5121926
Ke 6132027
Pe 7142128
Še18152229
Se29162330
Orų prognozė
Dieną1°C debesuotumas 100 %
Naktį0°C debesuotumas 88 %
Apklausa

„Pajūrio naujienos“ kviečia išrinkti 2018-ųjų Metų žmogų

Edita GLIOŽERIENĖ
Gintautas POGOŽELSKAS
Paulius VANIUCHINAS
Ričardas JOVAIŠA
Arvydas BALSEVIČIUS
Eugenija DANIUK
Nerijus GEDMINAS
Antanas BLUŽAS
Janina LUKAUSKIENĖ
Apklausa

Ar pritartumėte, kad Kretingos turgus būtų iškeltas prie vandens bokšto?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Komentarų topas

„Erasmus+“ – unikali galimybė pažinti

  • Audronė GRIEŽIENĖ
  • Švietimas
  • 2018-04-03

„Dabar degu dar didesniu noru įkvėpti Kretingos rajono mokyklas aktyviau dalyvauti „Erasmus+ “ programoje“, – sakė iš Prancūzijoje, Bordo mieste, dvi dienas vykusio seminaro sugrįžusi rajono Švietimo centro Neformaliojo švietimo skyriaus vedėja Aurelija Jedenkienė.

Pasiskirstę į grupes, seminaro dalyviai, tarp kurių buvo ir kretingiškė Aurelija Jedenkienė (viduryje), aptarė projektų sklaidos aspektus.

Svarbiausia – rezultatas

Švietimo mainų paramos fondui paskelbus kvietimą, paraiškas dalyvauti seminare, kurio tikslas aptarti projektų „Erasmus+“ poveikį bei sklaidą, galėjo teikti visos jį įgyvendinančios švietimo organizacijos. Tai, kad iš Lietuvos buvo atrinktos tik jųdviejų su anglų kalbos mokytoja Ineta Leščiauskiene iš Kelmės paraiškos, Aurelijai buvo maloni staigmena.

Kretingos rajono švietimo centre įgyvendinti du „Erasmus+“ projektai. Vienas skirtas mokiniams (buvo organizuojamos įvairios veiklos, susijusios su sveika gyvensena, ekskursijos), o kito metu vyresnio amžiaus žmonėms rengiami dvejopi anglų kalbos kursai – keliaujantiems po užsienio šalis ir pradedantiesiems mokytis anglų kalbos.

Seminaro metu išklausyti plenariniai pranešimai, pasiskirsčius į 4–bendro ugdymo, profesinių, aukštųjų mokyklų bei suaugusiųjų švietimo organizacijų – sektorius, vyko darbas grupėse. Apibendrinus buvo akcentuota, kad projektų poveikį lengviausia pamatuoti kiekio prasme: kiek programų parengta, kiek žmonių jose dalyvavo, kiek šeimų iš svetur priėmė atvykusius mokinius, kiek sklaidos renginių suorganizuota. Tačiau svarbiausia yra, kokios naudos iš tų projektų buvo gauta. A. Jedenkienės žodžiais, seminaro dalyviai pasidalijo gerosiomis istorijomis, vieni kitiems pritarė, kad „Erasmus+“ projektai labiausiai pasitarnauja periferijų vaikams, kurie susipažįsta su kultūros skirtumais, gyvenimo užsienio bendraamžių šeimose ypatumais, įgyja užsienio kalbos įgūdžių.

Užsimezgė kontaktai

Ruošiantis įgyvendinti projektą, svarbu iš karto nusistatyti, kokiai tikslinei grupei jis bus skirtas, pasirinkti tinkamus metodus ir svarbiausia žinoti, kokio rezultato tikėtis. Pasak A. Jedenkienės, mokyklose apie įgyvendinamus projektus dažniausiai žino tik grupelė mokinių ir mokytojas. Siekiant sklaidos, reikia įtraukti visą mokyklos bendruomenę, pašnekinti savivaldybių vadovus, politikus, pasakyti jiems apie unikalią galimybę vaikams išvažiuoti, pamatyti, patirti naujo.

„Galbūt tai nėra labai aktualu tiems mokiniams, kurie su tėvais ir taip dažnai keliauja. Tačiau tiems, kurie iš savo mažo miesto išvažiuoja kada-nekada – tai didelis dalykas“, – neabejojo A. Jedenkienė.

Seminarą organizavo prancūzų nacionalinė „Erasmus+“ agentūra su partnerėmis iš Olandijos, Liuksemburgo ir Suomijos. Iš viso jame pabuvojo 70 dalyvių iš 20 Europos Sąjungos šalių – Prancūzijos, Kroatijos, Maltos, Liuksemburgo, Suomijos, Belgijos, Olandijos, Italijos, Estijos, Lenkijos, Bulgarijos, Rumunijos, Kipro, Vokietijos, Švedijos, Suomijos, Austrijos, Airijos, Portugalijos ir Lietuvos. Didelę profesinę patirtį sukaupę žmonės tarpusavyje ne tik dalijosi žiniomis, bet ir mezgė kontaktus. A. Jedenkienė papasakojo apie malonias pažintis su galbūt būsimais partneriais bendrojo ugdymo atstovais iš Estijos, Suomijos, Maltos, Italijos, Rumunijos, Bulgarijos, Belgijos, Olandijos, Lenkijos.

Mokykloms trūksta aktyvumo

„Kontaktai – taip pat didelė vertybė, kurią parsivežiau“, – atviravo pašnekovė. Anot jos, svarbiausia, kad mokyklose atsirastų bent vienas anglų kalbos specialistas, kuris pats norėtų dalyvauti tokiame projekte ir padrąsintų kolektyvą.

Dvi dienos, praleistos seminare Prancūzijoje, anot Aurelijos, jos galvoje sukėlė tikrą minčių audrą. „Supratau, kokios dar neaktyvios yra mūsų mokyklos. Mano žiniomis, „Erasmus+“ projekte dalyvavo Kūlupėnų Motiejaus Valančiaus ir Marijono Daujoto pagrindinės mokyklos, Simono Daukanto progimnazija, Darbėnų gimnazija. Norėčiau veiklas įgyvendinusias įstaigas suburti, kad pasidalintų gerąja patirtimi ir parodytų pavyzdį kolegoms“, – prasitarė ji.

Nors šiems Europos Sąjungos projektams finansavimo laikotarpis ir baigėsi, seminare buvo užsiminta, kad planuojamas biudžetas ir 2020–2028 metų laikotarpiui ir kad programos bus tęsiamos.

---

2017 metais Erasmus+ programa (ankstesnės programos Comenius, Grundtvig) šventė 30 metų jubiliejų.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas