Pajūrio naujienos
Help
2018 Balandis
Pi 29162330
An 3101724
Tr 4111825
Ke 5121926
Pe 6132027
Še 7142128
Se18152229
Orų prognozė
Dieną14°C debesuotumas 8 %
Naktį3°C debesuotumas 8 %
Apklausa

Ar dalyvaujate aplinkos švarinimo talkose?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Komentarų topas
Diplomatas Vygaudas Ušackas

Šį antradienį į Kretingą atvykęs žymus Lietuvos valstybės diplomatas, Kauno technologijos universiteto (KTU) Europos instituto direktorius Vygaudas Ušackas trumpam užsuko ir į „Pajūrio naujienų“ redakciją.

Su V. Ušacku kalbėjomės apie emigracijos ir imigracijos problemas Lietuvoje, dvigubos pilietybės klausimą, Rusijos grėsmę Lietuvai.

„Ar įmanoma suvaldyti Lietuvos žmonių emigraciją?“ – klausėme ambasadoriaus.

V. Ušackas kalbėjo, jog migracija nėra vien Lietuvai būdingas reiškinys, kad žmonės migruoja visame pasaulyje, ypač laisvose demokratinėse valstybėse. Jis akcentavo, jog emigracija nėra vien blogis. „Kai užsienyje išsimokslina, įgyja darbo kultūros, pažangą skatinančios kitos patirties ir su visu šituo geruoju bagažu sugrįžta į Lietuvą – čia pozityvas“, – sakė pašnekovas.

V. Ušacko įsitikinimu, nesuvaldoma emigracija yra Lietuvos didžiausia grėsmė. Jo vadovaujamas Europos institutas prie KTU atliko žmonių apklausą, pagal kurios rezultatus Lietuvoje didžiausia blogybė yra aukštos kainos, antroje vietoje – maži atlyginimai, trečioje – emigracija, o po jos – biurokratija. Nepriklausomybės pradžioje Lietuva turėjo 3 milijonus 750 tūkstančių gyventojų, šiandien jų likę 2 milijonai 800 tūkstančių. Gimstamumas, lyginant su 1990-aisiais, sumažėjo trečdaliu. Anot V. Ušacko, yra trys stovyklos. Pirmoji stovykla, kuriai priklauso ir demografai, tvirtina, jog reikia prisitaikyti prie esamų pokyčių, to, kas yra šiandieną. Antroji stovykla, kur svarią poziciją užimą bankininkai, trykšta optimizmu ir aiškina, jog po 12 metų Lietuvoje gyvens 5 milijonai žmonių – grįš emigravę Lietuvos piliečiai, priplūs užsieniečių. Trečioji stovykla, kurios šalininkas yra ir V. Ušackas, ragina pasinaudoti gerąja kitų šalių praktika ir daryti pokyčius. „Tam reikia politinės valios“, – tarė jis. Kaip sektinus pavyzdžius nurodė Airiją, kurioje prieš 3 dešimtmečius bebuvo likę 2,4 mln. gyventojų, o šiandieną jų yra per 4 milijonų, Singapūro gyventojų skaičius per keletą dešimtmečių išaugo nuo 1,8 mln. iki beveik 5 mln. Pasimokyti vertėtų iš kaimynės Lenkijos vykdomos šeimos politikos, kai nuo pat vaiko gimimo iki jam sukanka 18 metų šeima gauna 120 eurų mėnesinę paramą, mažamečius vaikus auginantiems tėvams taikomi lankstūs darbo laiko grafikai, kitos, taip pat ir mokestinės privilegijos.

V. Ušackas pritaria „Sodros“ vadinamų „lubų“ įvedimui, t. y. , kad nuo pajamų, kurios viršija 4 ar 5 vidutinius atlyginimus, mokestis „Sodrai“ nebūtų imamas. „Tai trauktų į Lietuvą investicijas, čia liktų ir žmonių uždirbti didesni pinigai“, – sakė jis.

Kalbėdamas apie imigraciją V. Ušackas akcentavo, kad šalies migracijos tarnyba turi užsiimti ne vien kontrolės, bet ir konkurencijos – į Lietuvą pritraukiant talentus, gerus specialistus – reikalais. „Labai sunku gauti studijų Lietuvoje vizą, baigus mokslus neleidžiama dirbti Lietuvoje. Užsieniečiui įsidarbinti Lenkijoje, Latvijoje užtenka 3 savaičių, Lietuvoje reikia 3 mėnesių“, – imigracijos bėdas vardijo V. Ušackas.

„Pritariu dvigubai pilietybei. Negalime nukirpti bambagyslės“, – sakė V. Ušackas apie savo poziciją dėl dvigubos pilietybės įteisinimo ir priminė, jog dvigubą pilietybę turi Airija, Italija, kitos valstybės. Airijos, Italijos parlamentuose netgi yra kvotos emigrantams.

Vygaudo Ušacko dovana Vyskupo Motiejaus Valančiaus gimtinės muziejui – 1864 m. išleistas maldynas.

Iš Skuodo kilęs V. Ušackas yra vienas įspūdingiausią karjerą padariusių Lietuvos diplomatų. Jis buvo užsienio reikalų ministras, pirmasis vyriausiasis derybininkas dėl narystės ES, Lietuvos ambasadorius JAV, Meksikoje ir Didžiojoje Britanijoje, ES specialusis atstovas Afganistane ir ES ambasadorius Rusijoje. „Reikia būti budriems, o ne gąsdintis. Minimalus kontaktas su kaimynais turi būti“, – apie santykius su Rusija sakė jis. Tvirtindamas, jog Lietuva šiandieną yra saugi kaip niekada anksčiau, nes jos saugumo garantas yra narystė ES ir NATO, V. Ušackas pastebėjo: „Nuo 1957 metų nė viena NATO šalis nebuvo užpulta.“

Antradienį V. Ušackas lankėsi Pranciškonų, Jurgio Pabrėžos universitetinėje, Vydmantų gimnazijose, įmonėje „Akmena“, Kretingos rajono kultūros centre susitiko su visuomene. Bendraudamas su rajono mokiniais diplomatas savo pavyzdžiu žadino jų alkį gyvenime siekti aukštumų: „Aš irgi iš provincijos – Skuodo. Užsispyrimas, ryžtas, atkaklus darbas lėmė, kad vykdžiau atsakingas pareigas Vašingtone, Briuselyje, Kabule, Maskvoje.“

Tądien V. Ušackas buvo nuvykęs ir į Nasrėnus. Čia Vyskupo Motiejaus Valančiaus gimtinės muziejui jis padovanojo 1864 m. išleistą maldaknygę „Kninga giesmių“. Tai paskutinis maldynas, išleistas Didžiojoje Lietuvoje prieš caro valdžiai uždraudžiant lietuvišką spaudą. Lietuviškos spaudos draudimo metais tai buvo labiausiai paplitusi knyga. Šią daugiau nei 150 metų senumo šeimos relikviją perduoti M. Valančiaus gimtinės muziejui ambasadorių įpareigojo dailėtyros mokslų daktaras, Rusijos menų akademijos akademikas Aleksandras Jakimavičius. Giesmynas priklausė jo močiutei, 1880 m. Dusetose gimusiai Elenai Jakimavičiūtei. Pirmojo pasaulinio karo metais Peterburge atsidūrusi moteris su šeima planavo trauktis į Jungtines Amerikos Valstijas, tačiau situacijai pasikeitus, liko Rusijoje. Iš Lietuvos paimtas maldynas ją lydėjo per visus dvidešimtojo amžiaus lūžius – Spalio revoliuciją, Antrąjį pasaulinį karą, Leningrado blokadą, per kurią jinai neteko vyro ir sūnaus. Akademikas Aleksandras Jakimavičius yra jos anūkas, jos dukters Elenos sūnus.

„To 1864 metų leidimo maldyno muziejus neturėjo. Džiaugiamės, kad tokia neįkainojama vertybė sugrįžo į Lietuvą ir papildė Vyskupo Motiejaus Valančiaus gimtinės muziejų“, – džiaugėsi muziejaus direktorė Violeta Čėsnienė.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas