Pajūrio naujienos
Help
2018 Balandis
Pi 29162330
An 3101724
Tr 4111825
Ke 5121926
Pe 6132027
Še 7142128
Se18152229
Orų prognozė
Dieną8°C debesuotumas 4 %
Naktį2°C debesuotumas 57 %
Apklausa

Ar reikėtų viešinti neblaivių vairuotojų pavardes?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Komentarų topas

„Žemaičių vyskupystei“ – 170 metų

  • Audronė PUIŠIENĖ
  • Mūsų žmonės
  • 2018-03-16
Muziejui Nasrėnuose dovanotą knygą puošia paties vyskupo Motiejaus Valančiaus įrašas.

Dar nebūdamas vyskupu Motiejus Valančius prieš 170 metų, 1848-aisiais, parašė ir Juozapo Zavadskio spaustuvėje 1,5 tūkst. egzempliorių tiražu išleido dviejų dalių istorinį veikalą „Žemaičių vyskupystė“. Dvitomis šio svarbaus krašto kultūrai leidinio saugomas ir Vyskupo Motiejaus Valančiaus gimtinės muziejuje Nasrėnuose.

Muziejaus direktorės Violetos Čėsnienės teigimu, ši vyskupo knyga nepraranda aktualumo ir šiandien: ji parašyta ir išleista lietuviškai ir skirta tam tikrai bažnytinei teritorijai – Žemaičių vyskupijai – nagrinėti. „Lietuviškai parašytas mokslinis istorinis darbas daugiausia buvo skirtas besiformuojančiai lietuviškajai inteligentijai, o knygos tiražo skaičius parodo gan didelį apsišvietusių, lietuviškai skaitančių ir rašančių inteligentų skaičių“, – pastebėjo muziejaus direktorė.

„Žemaičių vyskupystės“ I tomą 2012 m. Vyskupo Motiejaus Valančiaus gimtinės muziejui padovanojo mūsų kraštietė poetė Marija Meilė Kudarauskaitė. Iki tol muziejuje Nasrėnuose buvo eksponuojamas Kretingos muziejui priklausantis leidinio egzempliorius.

Poetės dovanotąją knygą puošia paties autoriaus 1864 m. lotynų ir lenkų kalbomis užrašyti žodžiai, leidžiantys pasidžiaugti kaligrafine vyskupo rašysena.

Pati poetė Marija Meilė Kudarauskaitė atsimena tokią knygos jų šeimoje atsiradimo istoriją: „1948 m. mūsų šeima gyveno Dusetose.

Tėvelis neseniai buvo grįžęs iš lagerio Karelijoje. Abudu su mama dirbo mokykloje. Mūsų palovyje krebždėjo pora maišų džiovintos duonos – buvome pasiruošę keliauti į Sibirą. Trėmimai kartojosi veik kas pusmetį. 1948 m. gegužės 22-osios akcija mus aplenkė. Žmonės vieni per kitus susižinodavo, kas išvežtas. Iš Pažiegės kaimo Būgos sodybos iškeliavo jų vaikai: Ona, Eugenija, Vytautas, Vladas, Liucija, tėvai Ona ir Jonas pabėgo. Tėvelis po kelių dienų nuėjo pasidairyti. Pamatė kieme išmestas knygas, skraidančius žodynui surinktus lapelius. Jis dėstė anatomiją, tad parsinešė Rankės knygą „Žmogus“ (rusiškai), „Žemaičių vyskupystę“, Būgos žemių planus, ir, regis, K. Būgos mokslo baigimo dokumentus (nepamenu, kokius).

Dokumentus vėliau aš perdaviau Vilniaus universitetui. O „Žemaičių vyskupystę“ su blunkančiu autoriaus parašu dovanojau M. Valančiaus muziejui Nasrėnuose 2012 m.“

Vyskupo Motiejaus Valančiaus gimtinės muziejaus direktorė Violeta Čėsnienė teigė, jog „Žemaičių vyskupystė“, kaip istorinis veikalas, aktualumo nepraranda ir šiandien.

M. Valančiaus veikalas apima vyskupystės istoriją nuo jos įsteigimo iki M. Valančiaus gyvento laikotarpio, tai yra nuo 1413 iki 1841 metų. Lietuvos istorija M. Valančius domėjosi dar besimokydamas. Ėmęs kunigauti studijavo Žemaitijos praeitį, o medžiagą knygai pradėjo rinkti dar 1834 m., kai dirbo Kražių gimnazijos kapelionu. 1842–1845 m. profesoriaudamas Dvasinėje katalikų akademijoje Sankt Peterburge jis bendravo su Simonu Daukantu, kuris parūpino istorinės medžiagos. 1845 m. pabaigoje kun. M. Valančius buvo paskirtas Varnių kunigų seminarijos rektoriumi ir galėjo laisvai naudotis Žemaičių vyskupijos ir Varnių kapitulos archyvais. Išleidęs knygą, pats M. Valančius buvo pasisakęs, jog ją pardavinės po 1 sidabrinį rublį. Nors iš tiesų, kaip savo veikale „Žemaičių didysis“ ( jis išleistas 1978 m. JAV, Los Andžele) rašo vyskupo M. Valančiaus giminaitis pagal vyskupo tėvo Mykolo brolio liniją Grigas Valančius, „iš savo raštų Valančius neieškojo pelno nei garbės. Ne visados naudojo ir savo vardą. Parašęs knygą dažnai dovanodavo leidėjui, kurs paimdavo ir pelną ją pardavinėdamas. Valančius tenkinosi tuo, kad knygos žmonių skaitomos. Tuo savo tikslą ir laikė pasiektą. Apie visus jo raštus nė nežinotume, jei jų nebūtų išvardijęs savo atsiminimuose...“ Tuo pačiu Grigas Valančius, kurio knygą „Žemaičių didysis“ Nasrėnuose įsikūrusiam muziejui dovanojo autoriaus duktė Dalilė Polikaitis iš JAV, primena, jog vyskupo darbštumas buvo nepaprastas: „Valdė didelę vyskupiją su jos labai painiais reikalais ir ypatingai sunkiais laikais. Ir atrasdavo dar laiko rašymo darbui.“

Iš rašytinių ir archyvinių šaltinių M. Valančius sukaupė turtingos geografinės informacijos, surinko daug žinių apie miestelių praeitį, bažnyčių atsiradimo aplinkybes ir sąlygas, parapijiečių kultūros lygį, jų buitines sąlygas. Didžiausias dėmesys skiriamas Bažnyčios istorijai, vyskupijos kunigų pastoracinei veiklai. Kunigai tuo metu ne tik skelbė Evangeliją, teikė sakramentus, statė bažnyčias, bet nebuvo nuošalyje ir nuo liaudies vaikų švietimo. Ano meto turtingesnieji klebonai privalėjo savo ir parapijos lėšomis išlaikyti parapijines mokyklėles ūkininkų vaikams mokyti.

Į „Žemaičių vyskupystę“ pateko ir „tabelės“ – statistinės lentelės, dar vadinamos „toblyčiomis“, kurios duoda vyskupijos kiekvienos parapijos visą vaizdą – nurodo parapijos pavadinimą, fundatorių, įsteigimo datą, kiek kunigų, kas klebonas, kiek bažnyčiai priklauso žemės, kokia bažnyčios kasa ir metinės pajamos ir pan. Labai kruopščiai surinktų statistinių duomenų pastabų skiltis – pati įdomiausia, atspindinti situaciją parapijose: pvz., Kalnalis – kunigas vos turi kuo misti, Kartena – turi želiančias pievas ir geras dirvas, Laukžemis – kleboną šelpia kuršininkai, Balsiai – kad ne mielaširdystė žmonių, kunigas neturėtų nė duonos šrato, Jokūbavo – kunigą dvaras maitina, Kantautų – klebonas per savo protą dailiai minta, turtas negudrus, parapija maža ir plika ir pan. ---

Praėjusiais metais Vyskupo Motiejaus Valančiaus gimtinės muziejuje apsilankė 1,2 tūkst. lankytojų. Kad vyskupo idėjomis kuo labiau sudomintų vaikus, jaunimą, šiemet muziejus paskelbė piešinių konkursą „Motiejaus Valančiaus Lietuva“. „Ketiname surengti ir Muziejų naktį – prie klėties, su padainavimais ir kitais pasibuvimais, – sakė V. Čėsnienė, kuriai talkina ir renginių organizatorė Rūta Trakienė. – Be tradicinių renginių, esame numačiusios veiklos gaires muziejui populiarinti.“

Šiais metais ūkinio pastato stogui remontuoti rajono Savivaldybė skyrė 4,8 tūkst. Eur, pavasariop ketinama užbaigti tverti muziejų juosiančias tvoras.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas