Pajūrio naujienos
Help
2018 Balandis
Pi 29162330
An 3101724
Tr 4111825
Ke 5121926
Pe 6132027
Še 7142128
Se18152229
Orų prognozė
Dieną18°C debesuotumas 10 %
Naktį4°C debesuotumas 27 %
Apklausa

Ar dalyvaujate aplinkos švarinimo talkose?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Komentarų topas

Kai auka pasirenka kentėti tyliai

  • Dovilė URNIKIENĖ
  • Pirmas puslapis
  • 2018-03-13
Tokius pagalbos įrenginius-laikrodžius (lygiai tokie patys naudojami ir Norvegijoje) policija siūlo smurto aukoms, tačiau tik reta sutinka jį nešioti.

Kretingos rajono policija kiekvieną savaitę sulaukia pranešimų apie smurtą artimoje aplinkoje, tačiau panašu, kad tai tik – ledkalnio viršūnė. Dalis aukų renkasi kentėti tyliai, nedrįsdamos iš namų išvaryti artimo asmens ir įbaugintos jo galimo keršto. „Vis bijau: kada sulauksime tos žinios“, – prisipažino skaitytoja (vardas ir pavardė redakcijai žinomi), nebegalinti matyti, kaip kaimynystėje gyvenanti senyva moteris tyliai kenčia nuo smurtaujančio sūnaus, ir norinti sužinoti, ar yra kokių priemonių jam sutramdyti.

Moteris kreipėsi į redakciją, kad iškeltų problemą, ar tikrai įstatymai saugo smurto aukas, jei praėjus 2 paroms po to, kai policija buvo sulaikiusi kaimynystėje gyvenantį vyrą, galimai smurtavusį prieš savo motiną, šis lyg niekur nieko paržygiavo namo – tik dar piktesnis ir kerštingesnis.

„Grįžo aršus, vėl su buteliu, vėl puola. Negi nėra kažkokių apribojimų artintis prie smurto aukų? Taip pikta, nes situacija atrodo tiesiog beviltiška. Negi reikia sulaukti kitos žinios, kad sūnus užmušė mamą? Negi nepasimokome iš skaudžios Matuko tragedijos? Argi smurtas prieš motiną kuo skiriasi? Negi tik mirties faktas gali priversti tam tikras institucijas imtis veiksmų“, – svarstė skaitytoja.

Motina įbauginta

Paskutinis smurto šioje šeimoje atvejis, apie kurį sužinojo policija, buvo tas, jog vyras (gimęs 1974 m.), būdamas neblaivus (2,55 promilės), pastūmė savo motiną (gim. 1935 m.), bei, ranka griebęs už gerklės, kita ranka užspaudė burną ir grasino uždusinti. Tad dėl grasinimo nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas.

Pasak kaimynystėje gyvenančios moters, tąkart policijai apie smurtą artimoje aplinkoje pranešė ne pati nukentėjusioji – ši yra įbauginta ir pasirinkusi iškentėti viską tyliai, į savo bėdas nekišant kaimynų. Smurtaujantis vyras ne tik mamai, bet ir kaimynams yra prigrasinęs – kas jį skųs policijai, to namus jis padegs.

Be to, pasak skaitytojos, vyras vis prikiša, kad turi negalią. „Kai vasarą jis puolė ant savo mamos, kaimynai ėjo padėti, ir jis jiems pasakė: „Tik pabandykit man ką nors padaryti, ar žinot, kas jums bus, jei invalidui kažką padarysit?“ Kraupu klausytis“, – pasakojo moteris, prisiminusi ir dar vieną atvejį – maždaug prieš metus sūnus buvo paleidęs mėsmalę mamai į kaktą, tad prireikė net medikų pagalbos, kad susiūtų prakirstą vietą.

Suteikdami globą, kaimynai pasikviečia senyvą moterį pabūti pas juos, tačiau tai įmanoma tik vakarais, kai visi grįžta iš darbų, ir savaitgaliais. „Po paskutinio įvykio atvažiavo jos aplankyti policijos pareigūnai ir atvežė pagalbos mygtuką, tačiau ji jo nepaėmė – pasakė, kad bijo, jog tas mygtukas dar labiau įsiutins sūnų“, – pasakojo kaimynė.

Tad senyva moteris ir toliau tyliai kenčia savo girtaujantį ir smurtaujantį sūnų, kuris ją stengiasi vis išprovokuoti, sukelti ginčą, kad taip tarsi turėtų pretekstą vėl ant jos pulti.

Stengiamasi bylas baigti kuo greičiau

Kretingos rajono policijos komisariato viršininkas Arūnas Pužauskas teigė, kad kalbant apie asmenis iki 18 metų, kurie gali patirti smurtą šeimoje, jiems taikomas kitas teisinis reguliavimas – juk vaikai patys dar nėra už save atsakingi ir neturi jokių priemonių apginti savo teisių. Tačiau negalima sakyti, kad pro pirštus žiūrima į tuos atvejus, kai nuo smurto kenčia suaugusieji.

„Gavę pranešimą apie galimą smurtą artimoje aplinkoje, policijos pareigūnai atvyksta į vietą ir fiksuoja situaciją: ar yra kūno sužalojimų, ar yra išmėtytų sudaužytų daiktų, kitokių buvusio smurto išpuolio žymių. Jei auka sužalota, iškviečiami medikai, o galimai smurtavęs asmuo yra izoliuojamas iš aplinkos 2 paroms. Atliekami veiksmai, kurie numatyti baudžiamajame procese: apklausos, įvykio vietos apžiūra ir kt. Visus duomenis stengiamės surinkti per 48 val.“ – paaiškino A. Pužauskas, kurio teigimu, bylas dėl smurto artimoje aplinkoje stengiamasi užbaigti pagreitinto proceso tvarka.

Pasak A. Pužausko, daugiau kaip 90 proc. asmenų, kurie įtariami smurtu artimoje aplinkoje, būna paveikti alkoholio. Tad jiems tos 2 paros areštinėje yra labai reikšmingos – per tą laiką jie išsiblaivo, ne paslaptis, kad dalis spėja išgyventi ir baltąją karštinę.

Kretingos rajono policijos komisariato viršininkas Arūnas Pužauskas įsitikinęs, kad policija suteikia visas priemones aukai apsisaugoti nuo smurto artimoje aplinkoje, tad tik ji sprendžia, ar šia pagalba pasinaudoti.

Ne tik policijos problema

Be to, išleidus smurtautoją iš areštinės, jis ir toliau lieka teisėsaugos akiratyje – skyrus kardomąją priemonę nesiartinti prie aukos, policijos pareigūnai asmenį palydi į namus, kur šis gali pasiimti asmeninių daiktų, reikalingų išsikraustant.

„Klausimas: ar yra kur dėti tokius žmones, kuriems uždrausta grįžti į namus? Pinigų viešbučiui jie dažniausiai neturi, o nakvynės namų Kretingoje nėra“, – problemą iškėlė A. Pužauskas.

Tad natūralu, kad neretai smurtautojai vėl ieško ryšių su auka – prašo atleidimo ir, suminkštinę širdį, tikisi vėl būti priimti į namus. Nukentėjusiesiems išvaryti artimą asmenį yra nelengva, o dar sunkiau – jei pasigailėjimo prašo sūnus.

„Policija nėra vaistas nuo visų ligų, – sakė A. Pužauskas, įsitikinęs, kad į smurto artimoje aplinkoje problemą reiktų žvelgti plačiau, visuomeniškiau, negu tik kaip į simptomą, kurį gydyti turi policija. – Konstitucijoje yra įtvirtinta, kad nepilnamečius vaikus išlaiko tėvai, o vėliau šios pareigos apsisuka – suaugę vaikai turi pasirūpinti savo senyvais tėvais. Klausimas iš principo: kas turi atsitikti, kad užaugęs vaikas muštų savo mamą? Ar tas vaikas pats vaikystėje buvo skriaudžiamas, ar jis kur nors matė tokį pavyzdį, ar dar kažkas kita atsitiko – aš neturiu atsakymo.“

Pagalbos įrenginių atsisako

A. Pužausko teigimu, policija suteikia visas priemones aukai atsitiesti, tačiau tik ji sprendžia, ar jomis pasinaudoti – ar kreiptis pagalbos, ar toliau tyliai kentėti.

Nustačius smurtą artimoje aplinkoje, policijos pareigūnai periodiškai aplanko aukas, tikrina, kaip smurtautojas laikosi jam skirtų įpareigojimų, ar negrasina, nedaro įtakos nukentėjusiajam, taip siekdamas išvengti atsakomybės, vedami su juo pokalbiai, siūlant dalyvauti įvairiose programose, mokančiuose gydyti priklausomybę ir pozityvaus bendravimo.

Be to, aukoms pasiūlomi pagalbos iškvietimo įrenginiai-laikrodžiai, kuriuos paspaudus, signalas perduodamas ne Bendrajam pagalbos centrui, o tiesiai Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato budėtojams ir policijos pareigūnai yra įpareigoti sureaguoti žaibiškai – į vietą atvykti per 12 min.

Tačiau 2017 metais Kretingos rajone nukentėjusiems nuo smurto artimoje aplinkoje buvo pasiūlyti 29 tokie pagalbos iškvietimo įrenginiai ir net 27 atvejais asmenys atsisakė juos paimti.

Kreipiasi ir asmeniškai Specializuotos pagalbos centro funkcijas Kretingos, o taip pat – ir Klaipėdos, Skuodo ir Šilutės rajonuose atlieka Kretingos moterų informacijos ir mokymo centras. Šio centro konsultantė Marija Juškienė teigė, kad nuo smurto kenčiančioms senyvoms motinoms yra ypač sunku paprašyti pagalbos.

„Jos gailisi sūnų, joms atrodo, kaip čia uždarysi į areštinę savo vaiką. Gal jos nežino, kad jas gina įstatymai, o gal vadovaujasi stereotipais, kad šeimoje esančių problemų negalima viešinti, guodžiasi: „Jei taip mano tėvai gyveno, nugyvensiu ir aš“. Taip niekur nedirbantys, savo šeimas praradę ir girtaujantys sūnūs glaudžiasi pas senas motinas, jas primušę atsiprašinėja – ir vėl tampa patys brangiausi vaikeliai“, – pasakojo M. Juškienė.

Ji, iš policijos gavusi pranešimą apie smurto artimoje aplinkoje atvejį, susisiekia su kiekviena auka ir leidžia joms išsikalbėti, pasiūlo psichologinę, teisinę pagalbą, tarpininkauja dėl laikino apgyvendinimo socialines paslaugas teikiančioje įstaigoje.

„Tačiau pastaruoju metu vis dažniau į mus kreipiasi pačios aukos – asmeniškai teiraujasi pagalbos, patarimų, tačiau nenori apie smurtą artimoje aplinkoje pranešti policijai,“ – sakė M. Juškienė, kurios pastebėjimu, per savaitę tenka sulaukti ir 6 tokių kreipimųsi.“

Klaipėdos apygardos probacijos tarnybos vyriausiasis specialistas Vaidas Viršilas įsitikinęs: jei teismai smurtautojui įpareigojimus skiria tikslingai, tai gali padėti jam pakeisti savo gyvenimo būdą.

Įpareigojimai turi būti skiriami tikslingai

Klaipėdos apygardos probacijos tarnybos vyriausiasis specialistas Vaidas Viršilas įsitikinęs, kad įstatymai tinkamai apsaugotų smurto artimoje aplinkoje aukas, jei tik jie būtų kompetentingai pritaikyti. Anot V. Viršilo, teismas turėtų įpareigojimus skirti tikslingai atsižvelgdamas į kriminogeninius, t.y. nusikaltimą lemiančius, veiksnius.

„Smurto artimoje aplinkoje atveju dažniausiai kriminogeniniai veiksniai yra alkoholio vartojimas ir pykčio nevaldymas. Taigi teismas turėtų smurtautojui uždrausti artintis prie aukos, vadinasi, jis jau nebegalėtų gyventi toje gyvenamojoje vietoje. Taip pat tikslinga būtų uždrausti vartoti alkoholį, įpareigoti gydytis priklausomybės ligas ir dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje. Taip jis turėtų galimybę įrodyti, kad išmoko gyventi be smurto ir, pasibaigus bausmės laikui, jis jau galėtų atnaujinti ryšius su auka“, – kalbėjo V. Viršilas.

Tačiau praktikoje, pasak V. Viršilo, pasitaiko visaip. „Teismai dažnai neatsižvelgia į kriminogeninius veiksnius ir, pavyzdžiui, skiria absurdišką pareigą neišvykti iš gyvenamosios vietos rajono ribų. Vadinasi, kad smurtautojas toliau gertų, muštų ir jokiu būdu neišvyktų, – kalbėjo V. Viršilas. – Mes čia, Klaipėdoje, nuolat dirbame su teismais, rengiame mokymus prokurorams, ragindami skirti tikslingus įpareigojimus. Kitaip sakant: jeigu žmogus pasilieka laisvėje, tai tos priemonės, kurios jam yra taikomos, turi būti tokios, kad pakeistų smurtautojo elgesį ir apsaugotų visuomenę. Alternatyvi bausmė tam ir yra, kad nuteistasis pasitaisytų, o jei jis tų įpareigojimų nevykdo, turi važiuoti į kalėjimą.“ Pasak V. Viršilo, jei smurtautojas apsisprendžia išnaudoti galimybę likti laisvėje ir vykdo įpareigojimus jis yra išvedamas iš komforto zonos ir priverčiamas keistis. „Girtuokliui duodama pasirinkti – arba butelis ir eini gyventi į gatvę, arba tu su tuo tvarkaisi ir gali sugrįžti į šeimą. Istorijų yra visokiausių, esame buvę prikėlę ir tokių žmonių, kurie sąvartynuose gyveno, – pasakojo V. Viršilas. – Nėra taip, kad jei esi smurtininkas, tai visam gyvenimui. Tiesiog toks žmogus nemoka kitaip spręsti savo problemų, bet jei išmoksta – vėl tampa visaverčiu visuomenės nariu.“

Tyla paverčia bendrininku

Ir Klaipėdos apygardos probacijos tarnybos vyriausiasis specialistas V. Viršilas ir Kretingos rajono policijos komisariato viršininkas A. Pužauskas pabrėžė, kad policijai pranešti apie smurtą artimoje aplinkoje gali ne tik pats nukentėjusysis. Tai padaryti gali ir kaimynai ar bet koks kitas žmogus, paskambindamas ar parašydamas pareiškimą policijai ir jame nurodydamas aplinkybes, kaip ir prieš ką buvo smurtauta. „Jeigu mums niekas nepraneša, tai iš kur turime sužinoti, kad kažkam reikalinga pagalba“, – klausė A. Pužauskas.

V. Viršilas įsitikinęs, kad jei kaimynai bijo smurtautojo keršto, tai rodo, kad visuomenė dar nėra socialiai atsakinga, nes jei tokia būtų, imtųsi veiksmų, kad padėtų vieni kitiems. „Tai dar iš sovietmečio likusi samprata, kad smurtas yra šeimos reikalas ir, kad jei kažkas negerai, lieka keikti valstybę. Bet tu kaip pilietis ir pats esi visuomenės dalis, ar tau valstybė egzistuoja tik tada, kai tau tai naudinga? – retoriškai klausė V. Viršilas. – Čia įžvelgiu net kriminalinės subkultūros elementą: „aš neskųsiu“, kitaip sakant, „neožinsiu“, „nebūsiu ožys“. Taip elgdamiesi piliečiai kolaboruoja su teisės pažeidėju ir, galima sakyti, kartu daro nusikaltimą. Jeigu, pavyzdžiui, jūs matote, kad kieme kažkas prievartauja vaiką, ar jūs tikrai niekam apie tai nesakysite? Ar teisinsitės, kad bijote, jog tada ir jūsų vaiką išprievartaus?“

---

109 – tiek ikiteisminių tyrimų dėl smurto artimoje aplinkoje per 2017 metus buvo pradėta Kretingos rajono policijos komisariate


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas