Pajūrio naujienos
Help
2024 Kovas
Pi 4111825
An 5121926
Tr 6132027
Ke 7142128
Pe18152229
Še29162330
Se310172431
Komentarų topas

Stoja prieš karjero plėtrą

  • Dovilė URNIKIENĖ
  • Pirmas puslapis
  • 2018-02-20
Šiuo metu Prūdupio karjere darbai nevyksta, tačiau jau baigiama derinti dokumentus dėl karjero plėtros.

Jei dokumentų derinimo procedūros vyks sklandžiai, jau šį pavasarį bendrovė „Kelveda“ Nausodžio k. esančiame Prūdupio karjere pradės eksploatuoti naują plotą, kuriame, spėjama, slūgso apie 270,6 tūkst. kub. m išteklių. Ši žinia pribloškė Nausodžio kaimo gyventoją Liubą Pronko, kuri, atstovaudama daliai kaimo gyventojų, kreipėsi į įvairias valdžios institucijas, prašydama gelbėti nuo dulkių ir triukšmo, kurį vėl skleis žvyrą vežantys sunkvežimiai.

L. Pronko sakė, kad niekas gyventojų neperspėjo ir niekas su jais nederino planų plėsti Prūdupio žvyro karjerą – apie tai moteris teigė sužinojusi tik atsitiktinai, naršydama internete.

Ten viešinami Poveikio aplinkai vertinimo atrankos dokumentai, kuriuos pagal UAB „Kelveda“ užsakymą rengė UAB „Ekosistema“. Juose nurodoma, jog detali geologinė žvalgyba atlikta 7,46 ha ploto teritorijoje ir apskaičiuota, kad joje spėjamai glūdi 601 tūkst. kub. m vertingų išteklių.

Tačiau šiuo metu planuojamas naujas Prūdupio smėlio ir žvyro telkinio plotas, kurį planuojama eksploatuoti – 3,36 ha. Preliminariais duomenimis, per metus žadama iškasti apie 30 tūkst. kub. m žvyro ir smėlio išteklių, ir esant tokioms gavybos apimtims, telkinys būtų eksploatuojamas apie 9 metus.

Dokumentuose nurodoma ir tai, kad naujo ploto smėlio ir žvyro karjeras yra greta šiuo metu UAB „Karelia real estate“ baigiamo eksploatuoti taip pat to paties Prūdupio telkinio 2,87 ha ploto karjero. Tad iškastų išteklių išvežimui ir bus panaudojami esami keliai – žvyrkeliu nuo karjero Nausodžio kaimo link, tada – vietinės reikšmės keliu, kuris jungiasi su magistraliniu keliu A11 Šiauliai–Palanga.

Gyventojai išreiškė prieštaravimą

Nausodiškė L. Pronko, išanalizavusi Poveikio aplinkai vertinimo atrankos dokumentus, stebėjosi, kodėl, nurodant kelią, kuriuo bus vežamas žvyras, nėra jokios užuominos apie tai, kad važiuojama pro pat 9 gyvenamuosius namus, kuriuose gyvena 32 žmonės. Tačiau nuo sunkiasvorio transporto, dundančio iš karjero, kentės ne tik jie, bet, pasak L. Pronko, ir dar dalis gyvenvietės.

„Nenurodyti atstumai iki gyvenamųjų namų, netirta, kokį poveikį gyventojų sveikatai turės keliu važiuojantis ir žvyrą vežantis krovininis transportas. Ketverius metus kentėjome, kol karjerą eksploatavo bendrovė „Karelia real estate“, o dabar sužinome, kad tas pats karjeras dar plečiamas, – pasakojo L. Pronko. – Nepaisant to, kad gyventojai visada tam prieštaravo – 2010 metais prieš žvyro gabenimą per Nausodžio kaimą pasirašė 500 Budrių ir Nausodžio gyventojų, dar kartą gyventojai parašus rinko 2014, 2015 bei 2017 metais.“

L. Pronko teigimu, gyventojai ne kartą kreipėsi į Kretingos rajono savivaldybę, įvairias valstybės institucijas, tačiau realios pagalbos taip ir nesulaukę. Tik Kretingos rajono savivaldybės Eismo saugumo komisija 2014 metais padalijo kaimą į dvi dalis ir vienoje kelio pusėje įrengė draudžiamuosius kelio ženklus sunkiasvoriam transportui ir jo eismą nukreipė kita kelio puse.

Siūlo išpilti kitą kelią

Sužinojusi apie numatytą Prūdupio žvyro karjero plėtrą, L. Pronko, atstovaudama Nausodžio gyventojams, ir vėl pradėjo žygį po valstybės institucijas.

Kartu su dokumentais ji neretai pateikia ir filmuotą vaizdo medžiagą, kurioje matyti, kokius dulkių debesis palieka žvyrą vežančios sunkiasvorės mašinos.

„Žvyras vežamas pagal gamybinį poreikį – gali nevažiuoti 2 savaites, o gali važiuoti labai dažnai. Tuomet nebežinome, kur slėptis nuo dulkių ir triukšmo“, – sakė L. Pronko.

Jai antrino ir kita Nausodžio kaimo gyventoja Milda Venskuvienė. „Didelės mašinos su žvyru važiuoja po pat langais. Dundesys – nuo ryto iki vakaro, vis lekia ir lekia. Turbūt, kol gyvi būsime, taip ir neturėsime ramybės“, – kalbėjo senjorė.

L. Pronko įsitikinusi, kad karjerą eksploatuojanti įmonė turėtų galimybę išpilti ir kitą privažiavimą prie karjero, aplenkiant gyventojų sodybas. Juolab kad karjere kasami ištekliai ir yra tinkami automobilių keliams tiesti, statybos darbams ir aplinkos tvarkymui.

„Juk ten nėra kalnų, jūrų ar miško masyvo, – sakė L. Pronko, kurios žiniomis, naujas aplinkkelis galėtų būti apie 1 km 300 m ilgio. – Nesuprantu vieno: kaip iš viso per gyvenamąją zoną galėjo būti numatytas sunkiasvorio transporto eismas? Ar ne Europos Sąjungoje gyvename? Normalioje civilizuotoje šalyje tokie dalykai yra neįsivaizduojami, juk žmonės turi teisę gyventi sveikoje aplinkoje.“

Maršrutą derino su gyventojais

Pasiūlymas išsipilti naują privažiavimą prie karjero nustebino „Kelvedos“ specialistą Stepą Dokšų. „Tai – neįmanoma, juk aplink karjerą yra privačios žemės. Kas leistų ten pilti naują kelią?“ – nuostabos neslėpė S. Dokšus.

Kita vertus, anot S. Dokšaus, tas kelias, kuriuo ketina naudotis „Kelveda“, nėra privatus, juo žvyras iš karjero yra vežamas nuo seno, ir toks iškasenų gabenimo maršrutas jau yra suderintas su valstybės institucijomis.

S. Dokšus tikino, kad su nausodiškiais buvo ieškoma kompromiso – tai jų pasiūlymu, kuris įtvirtintas 2014 metais kovo mėnesį įvykusio susirinkimo protokole, pasirinktas toks maršrutas, koks vėliau įtvirtintas ir dokumentuose. Tuomet S. Dokšus seniūnijos suorganizuotame susirinkime dalyvavo kaip bendrovės „Karelia real estate“ atstovas.

„Patraukė“ kelią

Tiesa, L. Pronko pateikė informaciją, kad šiame protokole yra įrašyta ne tai, kas kalbėta 2014 metų kovo 7 dieną įvykusiame susirinkime, kurio įrašą ji yra išsaugojusi. „Mūsų reikalavimas buvo, kad iš viso sunkvežimiai nevažiuotų per gyvenvietę, o apie jokį kelią niekas nekalbėjo, – tvirtino L. Pronko, kuri dėl tokio neatitikimo kreipėsi ir į prokuratūrą, tačiau ši skundą atmetė. – Įvertino, kad verslininkai vykdo tai, kas parašyta protokole, bet mes juk kreipėmės dėl kitko – dėl to, kad pats protokolas surašytas taip, kad verslininkams būtų palankus.“

Tačiau S. Dokšus apie tą patį susirinkimą pasakojo kitaip: „Tame susirinkime Liuba Pronko pradėjo ginčytis su vietiniais gyventojais ir pati nebuvo iki susirinkimo galo, ji su vyru išėjo lauk. Tai gal ne viską ir girdėjo, ką mes toliau kalbėjomės ir su gyventojais nutarėme.“ S. Dokšus taip pat pateikė protokolą, įrodantį, kad 2014 metų spalį įvyko dar vienas susirinkimas, kuriame Nausodžio kaimo bendruomenė svarstė, ar „Karelia Real Estate“ įvykdė 2014 metų kovo susirinkime prisiimtus įpareigojimus. Kad bendrovė įgyvendino žmonių prašymus, pasirašė 44 gyventojai.

Tarp bendruomenės prašymų buvęs ir L. Pronko pageidavimas. Anot S. Dokšaus, ji pageidavo, kad kelias nuo sodybos būtų patrauktas bent 10 metrų tolyn, tad „Karelia Real Estate“ tai įvykdė su kaupu – taip pakeitė kelio vingį, kad šis nutolo 40 metrų.

Triukšmas normų neviršys

Pagal maršrutą, kuris 2014 metais suderintas su gyventojais, sunkvežimiai iš karjero važiuoja Prūdupio g., tada suka kairėn V. Mongirdo gatve, aplenkdami tankiai apgyvendintą Nausodžio gyvenvietės dalį.

Poveikio aplinkai vertinimo atranką atlikusios bendrovės „Ekosistema“ vadovas Marius Šileika ir aplinkos inžinierius Jonas Kaluzevičius teigė, kad šis maršrutas, nenusižengiant jau suderintiems dokumentams, dar pakoreguotas gyventojų labui – sunkvežimiai iš V. Mongirdo gatvės, darydami kilpą, važiuos žvyrkeliu pro senas fermas, taip aplenkdami dar dalį sodybų ir patekdami į Kalvų g., iš jos – į Pakrantės g. ir Raguviškių link. Numatyta ir kita važiavimo kryptis – dalis sunkvežimių iš V. Mongirdo g. važiuos Kartenos link.

Pakeliui belieka 4 sodybos, tačiau jose gyvenantiems žmonėms, anot specialistų, keliu važiuojantis ir žvyrą gabenantis transportas poveikio sveikatai nedarys. Naudojant specialią kompiuterinę programą buvo sumodeliuota situacija, kai per valandą pravažiuoja 4 transporto priemonės, – suskaičiuota, kad jų sukeliamas triukšmo lygis važiuojamosios kelio dalies ribose neviršys 55 dBA, o ties artimiausia gyvenamąja aplinka (šiuo atveju, būtent L. Pronko) siektų iki 44 dBA. „Teoriškai tokiu intensyvumu autotransportas galėtų net naktį važiuoti – triukšmo lygis neviršytų higienos normoje nustatytų ribinių verčių. Žinoma, ištekliai naktį nebus vežami, o vežant išteklius dienos metu, triukšmo lygis gyvenamojoje aplinkoje galėtų būti dar 11 decibelų didesnis“, – paaiškino M. Šileika.

Kelią žadėjo laistyti

„Kelvedos“ atstovo S. Dokšaus teigimu, 4 transporto priemonės per valandą yra maksimalus darbo intensyvumas, kurį viršyti būtų tiesiog fiziškai neįmanoma dėl darbo karjere sąlygų. Be to, gavybą planuojama vykdyti viena pamaina, o žaliavą sunkiasvorėmis mašinomis vežti tik darbo valandomis (nuo 8 iki 17 val.), per dieną vidutiniškai padarant apie 10 reisų (į abi puses – 20).

„Noriu pabrėžti, kad darbas bus organizuojamas pagal gamybinį poreikį, tai yra įtvirtinta ir Poveikio aplinkai vertinimo atrankos dokumentuose, taigi sunkvežimiai važinės tikrai ne kasdien ir dažniausiai – mažesniu intensyvumu negu yra nurodoma, atliekant skaičiavimus dėl triukšmo“, – teigė S. Dokšus.

Jo teigimu, sausros metu, kad nekiltų dulkės, karjero ir privažiavimo keliai bus laistomi druskingu vandeniu iš naftos gręžinių, ir tikino, kad iki šiol taip ir buvo daroma ir tai gali pagrįsti sąskaitomis už vandenį. Paklaustas, tai kaip susidarė dulkių debesys, užfiksuoti L. Pronko vaizdo įraše, S. Dokšus teigė, kad tai galėjęs būti „pavienis atvejis.“

Skundai nesibaigia

S. Dokšus bei M. Šileika tvirtino, kad visa informacija apie Prūdupio karjero plėtrą, kaip ir reikalauja teisės aktai, 2017 metų gegužę buvo paskelbta viename rajoniniame ir viename respublikiniame laikraštyje, taip pat Kretingos rajono savivaldybės administracijos ir Žalgirio seniūnijos skelbimų lentose, tačiau nė vienam gyventojui per 20 darbo dienų nepateikus atsiliepimo, Poveikio aplinkai vertinimo atrankos išvada įsigaliojo.

Tad nors ir praėjo nustatytas laikas, kai gyventojai galėjo reikšti pretenzijas, „Kelvedos“ ir „Ekosistemos“ atstovai teigė sulaukę ir jau ne kartą atsakę į L. Pronko klausimus ir skundus, kurie esą niekaip nesibaigia.

„Su Liuba Pronko ieškojome kompromiso: „patraukėme“ kelią, prie jo šlaito išpylėme grunto pylimą, kaip ji paprašė. Paskui Liuba Pronko pateikė naują pageidavimą – kad įrengtume ir tvorą. Sutikome ir su tuo, bet paklausėme, kurioje vietoje – Pronko mostelėjo ranka į privačias žemes. Pasakėme, kad tegu suderina vietą su tų žemių savininkais, ir tvorą įrengsime, tačiau ji to taip ir nepadarė. Vietoj to atsiuntė laišką, kad jei tvora bus neįrengta, kreipsis į „visas instancijas“, kad pravažiavimas į karjerą būtų sustabdytas“, – teigė S. Dokšus.

---

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Klaipėdos departamento vedėjos Dalios Jociuvienės komentaras:

– Mes iš Aplinkos apsaugos agentūros gavome Poveikio aplinkai vertinimo atrankos išvadą ir taip pat Poveikio aplinkai vertinimo atrankos dokumentus. Pagal pateiktus duomenis, ir triukšmas, ir dulkės neviršys nustatytų ribinių verčių. Jeigu bus nusiskundimų vykdytojams jau pradėjus veiklą, bus galimybė atlikti laboratorinius tyrimus ir įvertinti faktinę situaciją.

2014 metais L. Pronko Nausodžio gyventojų vardu buvo pateikusi skundą dėl pravažiuojančių automobilių triukšmo, ir mūsų įstaiga organizavo laboratorinių tyrimų matavimus, tačiau pareiškėja tam nesudarė sąlygų, todėl jie nebuvo atlikti. Pareiškėja turėjo iki tam tikros datos nurodyti, kuriose gyvenamosiose teritorijose ar patalpose reikia atlikti matavimus, tačiau mums tokios informacijos nepateikė. Dėl kokių priežasčių, nežinome.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas