Pajūrio naujienos
Help
2018 Vasaris
Pi 5121926
An 6132027
Tr 7142128
Ke181522
Pe291623
Še3101724
Se4111825
Orų prognozė
Dieną-9°C debesuotumas 100 %
Naktį-16°C debesuotumas 41 %
Apklausa

Ar jaučiatės gyvenantys saugiausiame Lietuvos rajone?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Komentarų topas

Gražūs darbai – iš idėjų bendrystės

  • Dovilė URNIKIENĖ
  • Smiltys
  • 2018-02-09
Fausta Miežytė kūrybiniame procese išlieka nuoširdi – stengiasi imtis tik tų projektų, kurie jai yra įdomūs kūrybine prasme ir suteikia erdvės saviraiškai

Grafikos dizainerė ir iliustratorė 25 metų Fausta Miežytė šiuo metu gyvena Vilniuje ir sėkmingai dirba tokį darbą, apie kurį visada svajojo, nors būdama mokinė ne kartą girdėjo palinkėjimus pasirinkti „normalią“ profesiją. Iš savo tėvo Andriaus Miežio, kuris yra žymus dailininkas, perėmusi profesionalų požiūrį į meną, šiandien F. Miežytė kuria savo darbo principus: domėtis kitų pasiekimais, bet savęs su niekuo nelyginti, ir drąsiai dalintis idėjomis, nes jau patyrė, kad bendrystė su kitais kūrėjais dovanoja gražius rezultatus.

Socialinėje interneto erdvėje F. Miežytė prisistato slapyvardžiu Mi.ežytė, kuris, kaip pati prisipažįsta, gimė iš linksmo pokšto.

„Aš – ežytė, Mi.ežytė, – su šypsena sakė F. Miežytė. – Myliu ežiukus, pamenu kaip vasaros vakarais, žaidžiant kieme, jie užklysdavo iš parko – tokie spygliuoti, bet tuo pačiu bailūs ir jautrūs. Visada norėdavau juos pagauti, parsinešti namo ir auginti.“

F. Miežytė svarstė, kad gal šiek tiek panašumo su ežiukais turinti ir ji. „Esu gan užsispyrusi, bet tuo pačiu labai jautri, nevengiu susisukti į savo kamuoliuką, jeigu jaučiuosi nesaugiai“, – prisipažino kūrėja.

Pažintys dovanoja naujus projektus

Tačiau F. Miežytė drąsiai atsiveria meno žmonių draugijoje, nes yra įsitikinusi, kad pažintys leidžia ne tik atrasti kitų kūrybą ir pasiekimus, bet ir duoti impulsą naujiems projektams.

„Stengiuosi kuo daugiau bendrauti su man įdomaus rato žmonėmis, kalbėti apie idėjas, darbus. Niekada pati nesisiūlau „samdykit mane, nes aš geriausia“, bet retkarčiais pateikiu savo idėjas, kurios gali būti išgirstos, o gali ir ne, – apie tai, kaip įsitvirtinti jaunam menininkui, mintimis dalijosi F. Miežytė. – Manau posakis „per pažintis“ turi neigiamą atspindį dar iš senų laikų, kai žmonės gaudavo kažką „per blatą“, nieko nedarydami. Bet šiuo atveju, tai – visai kas kita. Naudingi kontaktai – tai tik galimybė, jog įvyks kažkokia graži bendrystė ar būsi atrastas tų, kuriems tu esi reikalingas. O ir šiaip bendravimas, gebėjimas užmegzti kontaktą su žmonėmis turėtų būti skatinama ir giriama kaip duotybė, o ne smerkiamas dalykas.“

Atsirenka kūrybiškai įdomius projektus

Kurti ir puoselėti santykius su kitais menininkais F. Miežytę skatina ir jos veiklos sritis – dirbant laisvai samdoma dizainere-iliustratore, tenka įgyvendinti, apipavidalinti idėjas kitiems, tad abipusiškai pajausti kito žmogaus nuotaiką, lūkesčius ir rasti bendrą interesą yra labai svarbu.

„Šiais metais labiausiai įstrigo darbas su filmo „Stebuklas“ komanda: kūriau filmo plakatus bei kitą post-produkcijos reklaminę vizualiką. Filmas man asmeniškai paliko didelį įspūdį, tad buvo labai smagu prisidėti prie jo viešinimo, – kalbėjo F. Miežytė. – Taip pat buvo įdomu bendradarbiauti su leidykla „Alma Littera“, kuriai teko sukurti sąsiuvinių viršelius. Turėjau laisvę įsijausti į septintoko ar aštuntoko kailį ir kurti tokius sąsiuvinius, į kuriuos pati būčiau norėjusi rašyti. Be galo mėgstu tokias užduotis“.

F. Miežytė pasakojo atsirenkanti projektus – imasi tokių, kurie jai pačiai yra bent kiek įdomūs. Menininkė neslėpė, kad nematant idėjinės prasmės, jai nepavyksta pasiekti gero rezultato, kad ir kiek stengtųsi.

Šiuo metu Faustai Miežytei tenka daugiausiai dirbti apipavidalinant kitų kūrėjų idėjas, kurti iliustracijas, reklaminę vizualiką ir pan., tačiau jos kraityje yra ir momento nuotaikos įkvėptų darbų.

Įkvėpimą atneša ramybės būsena

„Visada svajoju apie mažą iliustracijų knygutę vaikams ar suaugusiems, apie atvirukų seriją, savo kūrybos mini parduotuvėlę internete. Manau, jog šioms idėjoms dar reikia laiko, bet tikiu, jog visų jų išsipildymas priešaky, sąmoningai einu to link!“ – paklausta apie tikslus, kurių norėtų pasiekti, pasakojo F. Miežytė, svajojanti ateityje turėti ir savo studiją, kurioje galėtų prekiauti savo kurta produkcija.

Įkvėpimo savo kūrybai F. Miežytė dažniausiai semiasi iš filmų, pasivaikščiojimų po Vilniaus senamiestį, parkus. „Pastebėjau, jog daugiausia minčių kyla, kai esu rami, niekur neskubanti“, – atviravo F. Miežytė. Dar vienas didžiausių įkvėpimo šaltinių – kelionės, kurios ne tik nuspalvina kasdienybę, bet ir savo vaizdais nusėda į F. Miežytės piešinius, tarsi atsiminimų atvirukai.

Patirties įgijo ir Ispanijoje

Progų pakeliauti F. Miežytei suteikė ir grafinio dizaino studijos, kurias ji baigė Vilniaus dizaino kolegijoje. „Kadangi tai – gan praktiškas dalykas, išvažiuoti pagal mainų programas buvo tikrai paprasta. Išnaudojau visas tuomet suteiktas galimybes ir beveik metus laiko studijų praleidau Ispanijoje, kur atlikau ir praktiką. Tokia patirtis – neįkainojama“, – sakė F. Miežytė.

Ji prisiminė visuomet svajojusi studijuoti iliustraciją, tačiau baigus mokyklą, tuo metu Lietuvoje nebuvo tokios bakalauro studijų programos.

„Domėjausi grafika, animacija, bet tai vis dėlto buvo ne tai, apie ką svajojau. Grafinis dizainas atrodė kaip viską apimantis sprendimų viduriukas. Ne per daug „menas“, su kažkiek logikos ir savomis taisyklėmis, labai platus ir įvairiapusiškas. Man tai atrodė laisvas kelias, su daug perspektyvų. Tikrai nesigailiu kad pasirinkau šią kryptį,“ – tvirtino F. Miežytė, kuri studijuodama ne tik išmoko reikalingų pagrindų, bet ir sutiko daug įdomių žmonių, vadovų, su kuriais bendrauja iki šiol.

Vaikystė – apsupta meno

Tačiau pirmasis F. Miežytės mokytojas neabejotinai buvo jos tėvas – dailininkas Andrius Miežis, kurį ji matydavo dirbantį namuose ir su kuriuo kartais savaitgaliais važiuodavo į parodas bei galerijas.

„Man tai atrodė tiesiog natūralu. Būdama vaikas galvojau, kad visose šeimose taip! Nesijaučiau auganti kažkokioje ypatingoje aplinkoje, – pasakojo F. Miežytė. – Manau, tėčio meninis skonis paveikė galbūt ne tiesiogiai mano stilių, o šiaip bendrą požiūrį į meną, ypač šiuolaikinį, modernų. Tačiau dėl profesijos turėjau gan laisvą pasirinkimą, tiesą sakant jaučiau, jog kai kurie artimieji net būtų norėję, jog būčiau pasukusi kita kryptimi, t.y. ne dizaino ar meno, o kokios nors „normalios“ profesijos keliu, pavyzdžiui, studijuočiau anglų kalbą, kad mano ateitis būtų labiau užtikrinta.“


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas