Pajūrio naujienos
Help
2024 Kovas
Pi 4111825
An 5121926
Tr 6132027
Ke 7142128
Pe18152229
Še29162330
Se310172431
Komentarų topas
Juvelyras Gražvydas Kasparavičius teigė, jog būti nesuvaržytam kūryboje – pats brangiausias ir sunkiausiai menininkui sau leidžiamas malonumas. „O aš jį turiu. Gal todėl negaliu dirbti su auksu ir platina“, – prisipažino jis.

Šiandien Kretingos muziejuje atidaroma kretingiškio juvelyro Gražvydo Kasparavičiaus darbų paroda ILLUMINATI, kurią menininkas skyrė ne tik savo 50 metų jubiliejui, bet ir 2-jų metų sūnui Etanui, kuris, kūrėjo žodžiais, į jo gyvenimą atnešė daug naujų spalvų.

Dirba produktyviai

Pats juvelyras save įvardino kaip produktyvų menininką: nuo 2010-ųjų, kai surado savo darbo techniką ir stilių, jis surengė 7 personalines parodas, sukūrė per 2,5 tūkst. juvelyrikos darbų.

Savąją techniką G. Kasparavičius vadina savotiška juvelyrine kalvyste, kuri į jo gyvenimą atėjo tarsi savaime. „Jeigu nori ko nors pasiekti, turi ieškoti savęs, norėti to ir turėti planą visam likusiam gyvenimui, nusistatant prioritetus“, – kalbėjo jis.

Tačiau, kad surastų savo techniką, juvelyras 10 metų per save „leido“ masinę gamybą, dirbo juodą darbą, bet rutina „tas pats per tą patį“ jam leido pažinti metalą, nesvarbu, koks jis bebūtų, – sidabras, žalvaris, bronza, melchioras. „Tik auksas nelipo, o ir mano užmojams jo neužtektų“, – neslėpė kūrėjas.

Slapčiausia planetos organizacija

Anot G. Kasparavičiaus, parodos pavadinimą ILLUMINATI galima interpretuoti įvairiai: kažkas jame įžvelgs visa, kas reiškia šviesą, o pačiam menininkui tai siejasi su slapčiausia mūsų planetos organizacija, kurios niekas nematė, bet kuri vienija grupę žmonių, valdančių visą pasaulį.

„Apskritai, mano parodos, kūriniai pavadinimus atsineša patys – kaip žmonės vardus. Man dažnai atrodo, jog mano kūriniai ateina iš praeities, iš mums nesuprantamos erdvės, ir gimė tam, kad atliktų savo paskirtį. Ir man labai patinka stebėti, girdėti, kaip žmonės įvardina tai, ką mato mano kūriniuose. Dažnai būna, kad darbus žmonės interpretuoja savaip, tačiau manęs tai neerzina“, – prisipažino G. Kasparavičius, neslėpdamas, jog laukia reakcijos ir į jubiliejinei parodai sukurtus juvelyrikos darbus.

Juvelyras, perduodamas savo sukurtą papuošalą į kitų rankas, visada akcentuoja, jog tai – ne vien puošmena, tai – gyva žmogaus dalis. Per daugelį metų menininkas įsitikino: jo kūrinio niekada neįsigys tas, kuriam tai nėra skirta. „Nežinau, kaip tai paaiškinti, bet taip yra, ir viskas. Atsimenu pirmąjį kūrinį, kai inkrustavau labai įdomių formų gintarą. Žiūrėjau į jį, galvojau, ką aš čia padariau. Ir kokius 3 metus jo niekas nematė, nekreipė dėmesio, tad jau buvau sugalvojęs išimti gintarą ir panaudoti kitam darbui. Gerai, kad nepaskubėjau: atėjo žmogus ir sako: „Mano“, – menininkas įsitikinęs, kad atsitiktinumų nebūna, ir teigė, jog jo kūriniai gimsta tik po vieną kartą.

Gintarą iškėlė į kitą šviesą

G. Kasparavičius sakė patyręs, jog jeigu nuosekliai sieki savo tikslo ir jeigu nenuklydai iš savo kelio, visada gausi rezultatą – kaip bėgikas. Kūrėjo juvelyro tikslas – gintarą iškelti į kitą šviesą, tai yra padėti jį šalia brangiausių pasaulio mineralų.

Ar pavyko jam tai padaryti?

G. Kasparavičius neabejojo – pavyko, ir šis procesas dar tebevyksta. Jam malonu, kad jį supranta, kad kviečia į šalies ir užsienio parodas, įsigyja jo kūrinių. Juvelyro darbų turi Kaliningrado, Kretingos muziejai, po jubiliejinės parodos muziejaus taip pat laukia kūrėjo dovana.

Paroda ILLUMINATI, juvelyro žodžiais, labai spalvinga, ir tas spalvas sudarys visi pasaulio mineralai – antžeminiai, požeminiai, vandens, atkeliavę iš viso pasaulio aukcionų ir bandant surasti pačius gražiausius ir subtiliausius. Tuos mineralus sups metalas – melchioras, bronza, sidabras. „Spalvų į mano kūrybą įnešė sūnus, kuris priverčia pamatyti vis kažką naujo. Tai mane žavi“, – kalbėjo G. Kasparavičius, parodą dedikuodamas sūnui Etanui.

Tų spalvų parodoje, anot jo, daug – tai ir geltoni, raudoni koralai, žali malachitai, baltas, juodas gintaras, tigro akis, mėlynas lazuritas, įvairiausios jų kombinacijos samplaikoje su gintaru. Menininko žodžiais, labai „skamba“ netikėtai atrasta dermė – taip vadinamasis putpelinis gintaras su malachitu, Čilės lazuritas su baltu gintaru, malachitas su juodu žemės gintaru.

Paroda – tobulėjimo egzaminas

Laužydamas visas akademines taisykles ir eidamas savo keliu, G. Kasparavičius kiekvienai parodai stengėsi pateikti kažką naujo, kas buvo susiję su besikeičiančiais vidiniais reikalavimais. Anot jo, menininkui kiekviena paroda – tai tobulėjimo egzaminas, tarsi kūrybos sesija, per kurią save pristatai visuomenei. „Kai prisimenu savo pirmąją parodą 2010-aisiais, suprantu, kad joje manęs nebuvo – ta paroda neatvėrė mano esybės, kuri šaukėsi gabaritų. Todėl antroji paroda 2013 m. „Aš esu“, vertinant dabar, buvo labai stipri, kūriniai dideli ir kiekvienas išgyventas“, – prisipažino autorius, kurį, jo pastebėjimu, supa išskirtinių žmonių auditorija ir su ja menininkas susišneka per savo darbus. „Jie ateina į mano gyvenimą ir lieka visam laikui. O ir vienas mediumas yra man pasakęs – esi tam, kad rinktum žmones ženklais“, – sakė jis.

G. Kasparavičiaus laukia ganėtinai įtempti metai – vyksta dialogas su kuratore Kazachstane, Alma-Atoje, kur balandžio pabaigoje rengiama personalinė juvelyro paroda, pavasariop Londone nusimato madų šou, kuriam juvelyras kuria aksesuarus, balandį įvyks ir atrankinis „Aukso vainiko“ turas į Dainų šventei rengiamą parodą, kurioje menininkas norėtų pristatyti gintarą. Erdvių parodai ieškoma ir Latvijoje, Daugavpils mieste.

Menininkas prisipažino, jog kurti jam padeda ir Kretinga – miestas, į kurį jis, palangiškis, atvyko susikrovęs sunkų lagaminą: „Kretinga man – gyvas organizmas, kūrybinis planetos lopšys, suteikęs prieglobstį augti kaip menininkui. Esu jai dėkingas kaip moteriai, motinai už tą atmosferą, energetiką, už ramybę ir galimybę susikaupti, už tuos žmones, kurie visada buvo šalia ir formavo požiūrį į daugelį dalykų, suteikė spalvų, kurios įsilieja į bendrą kūrybos kontekstą.“

---

Gražvydo Kasparavičiaus juvelyrikos darbų paroda Kretingos muziejuje atidaroma šiandien, vasario 9 d., 16 val.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas