Pajūrio naujienos
Help
2018 Gegužė
Pi 7142128
An18152229
Tr29162330
Ke310172431
Pe4111825
Še5121926
Se6132027
Orų prognozė
Dieną20°C debesuotumas 9 %
Naktį8°C debesuotumas 9 %
Apklausa

Ar Kretingoje yra kur važinėti dviračiais?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Komentarų topas

Savivaldybės 2018 metų biudžeto pranašumai ir trūkumai

  • Vitalija VITKAUSKIENĖ
  • Aktualijos
  • 2018-02-09

Meras Juozas Mažeika:

– 2018 metų planuojamas Kretingos rajono savivaldybės biudžetas yra 40 mln. 159 tūkst. eurų ir jis dar didės, nes šiandieną biudžeto pajamose dar nėra lėšų keliams ir gatvėms tvarkyti bei visų lėšų, kurias gausime iš Valstybės investicijų programos (VIP). Kiek pinigų iš Valstybės gausime keliams ir investicijoms, turėtų paaiškėti kovą–balandį, tuomet biudžetą tikslinsime.

Šiemet, lyginant su pernai, 2,4 mln. eurų daugiau numatoma ir Savivaldybės savarankiškoms funkcijoms vykdyti. Šiai paskirčiai galime skirti daugiau pinigų, nes yra padidinta Savivaldybei tenkanti Gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalis. Šie metai yra pirmi, kai Savivaldybei tenkantį GPM sudaro dvi dalys: pastovioji – 78,45 proc., ir kintamoji – 4,37 proc. GPM sumoka darbingi savivaldybės gyventojai. Šis mokestis yra pagrindinis Savivaldybės pinigų savarankiškoms funkcijoms atlikti šaltinis. Iš kintamosios GPM dalies planuojame sukaupti 493 tūkst. eurų – visi šitie pinigai bus išleisti reikalaujamam biudžetinių įstaigų darbuotojų algų didinimui. Iš viso planuojama surinkti 17,8 mln. eurų GPM. Iš GPM pastoviosios dalies Savivaldybė turės sukaupti lėšų pašalpoms, kitiems socialiniams poreikiams, kadangi valstybė tam dotacijų Savivaldybei nebeskiria. Seniūnijose yra komisijos, kurios sprendžia, kam duoti kompensacijas, pašalpas. Atsakingai dirbančios komisijos sutaupydavo lėšų, kurias iki šių metų sausio 1 d. Savivaldybė galėdavo panaudoti savo nuožiūra visoms socialinėms reikmėms finansuoti. Nuo sausio 1 d. šie sutaupyti pinigai turės būti naudojami griežtai pagal Vyriausybės nustatytą tvarką – yra 11 punktų-nuorodų, kam galima leisti šiuos pinigus, kaip antai – socialinių paslaugų priemonėms. Gera žinia ta, kad yra galimybė iš sutaupytų pinigų didinti socialinių darbuotojų atlyginimus.

Raikant biudžeto pyragą didžioji jo dalis – 40,3 proc. – tenka švietimui. Tai mokinio krepšelio, aplinkos lėšos. Valstybės dotacija vienam sutartiniam mokiniui – krepšelis padidėjo 40 eurų ir siekia 1 tūkst. 99 eurus. Krepšelio pinigų nebeužtenka visoms rajono švietimo įstaigoms finansuoti, situacija šioje srityje labai įtempta. Gąsdina dar ir tai, kokia bus finansavimo tvarka nuo šių metų rugsėjo 1-osios: ar bus krepšelis nebe mokiniui, o klasės komplektui, ar bus etatinis mokytojų darbo apmokėjimas. Dėl šios nežinios ir rajono švietimo įstaigų tinklo pertvarką pristabdėme. Galiu prognozuoti, kad taryba privalės grįžti prie tinklo pertvarkos ir kad tie galimi sprendimai visiems malonūs nebus.

Pajamų gauname ir iš naftos gavybos rajone. Pernai iš šio šaltinio gavome per 80 tūkst. eurų, šiemet planuojame 120 tūkst. eurų. Visa ši suma patenka į gamtosaugos programą.

Planuojamą 2018 metų Savivaldybės biudžetą pagrįstai galime vadinti investiciniu, nes turime galimybę biudžeto lėšomis spartinti viešosios bibliotekos, Sporto ir sveikatingumo komplekso Kretingoje statybas, skirti apie 650 tūkst. eurų ES remiamiems projektams finansuoti. Šiemet ES parama rajone vykdomiems 25 projektams – 2,7 mln. eurų.

Užsibrėžėme šiais metais užbaigti bibliotekos Kretingoje statybą. Tam iš Savivaldybės biudžeto skirsime 400 tūkst. eurų, dar 500 tūkst. skolinsimės iš banko. Iš VIP šiai statybai yra likę 468 tūkst. eurų, tačiau gali būti, kad jų šiemet negausime, nes Kultūros ministerija negarantuoja, kad juos skirs 2018-aisiais, 2019-aisiais – tikrai atiduos. Tad, norėdami statybą užbaigti šiais metais, ir skolinamės tuos 500 tūkst. eurų.

Sporto komplekso statybai numatėme 196 tūkst. eurų iš apyvartinių lėšų, dar 304 tūkst. eurų atskiroje biudžeto eilutėje, 438 tūkst. eurų planuojame gauti iš VIP ir dar 425 tūkst. eurų – skolintis. Iš viso kompleksui skiriama 1 mln. 363 tūkst. eurų. Įpareigojome rangovą, kad darbus sudėliotų taip, jog už šiuos pinigus pavyktų įrengti didžiąją dalį sporto salės, galbūt net ir visą, toks tikslas irgi yra. Esame užsibrėžę 2019-aisiais Sporto ir sveikatingumo komplekso statybą užbaigti.

Daugiau biudžeto lėšų šiemet skirsime kelių ir gatvių priežiūrai, remontui. Savivaldybės ir gyventojų kooperuotomis lėšomis vykdomiems projektams iš biudžeto planuojame atseikėti apie 250 tūkst. eurų, kai pernai tam skyrėme 100 tūkst. eurų. Nors suma didesnė daugiau negu dvigubai, pinigų visoms gyventojų paraiškoms patenkinti neužteks.

Planuojame spartinti Salantų gimnazijos renovaciją. Buvome nuvykę į Salantus, kur su gimnazijos ir meno mokyklų vadovais aptarėme, kaip dalį gimnazijos patalpų pritaikyti meno mokyklos poreikiams, kad abi ugdymo įstaigos viena kitai netrukdytų. Sėsime prie stalo tartis dar ir su abiejų įstaigų bendruomenėmis. Manau, jog sutarsime, ir patalpos bus naudojamos racionaliai.

Baugina per 2 mln. eurų padidintas GPM surinkimo planas. Ar pavyks jį įvykdyti, kai didėja emigracija ir vidinė migracija šalies viduje. Gali būti sudėtinga. Jeigu kils sunkumų surenkant GPM, metų bėgyje gali pritrūkti apyvartinių lėšų einamosioms skoloms dengti. Savivaldybių asociacijai nepavyksta įtikinti Finansų ministerijos, kad ši pagerintų Savivaldybėms skolinimosi sąlygas, kurios dabar yra itin griežtos: negali skolintis daugiau negu tais metais turi grąžinti. 2018-aisiais turime grąžinti 928 tūkst. eurų, imame paskolą 925 tūkst. eurų.

Džiaugiuosi, kad pastaraisiais metais Kretingos rajono savivaldybės biudžeto pajamos nors po truputį, bet didėja. Tuo pačiu didėja ir Savivaldybės galimybės investuoti į savo infrastruktūros – kelių, gatvių, apšvietimo ir pan. – gerinimą. Kasmet gebame grąžinti sutartą paimtų paskolų dalį, mokėti palūkanas, o svarbiausia – visiems darbuotojams sklandžiai sumokėti už darbą.

Saulius Šopaga, Savivaldybės tarybos Ekonomikos ir finansų komiteto pirmininko pavaduotojas:

– Trumpas pastebėjimas dėl 2018 metų biudžeto: seniūnijų programoje (kuri yra arčiausia gyventojų, ir dėl to šios programos pokyčius jie greičiausiai pajaučia) prastėja santykis tarp lėšų darbuotojų darbo užmokesčiui ir paslaugoms pirkti. Lėšų seniūnijų tarnautojų darbo užmokesčiui skiriama šiek tiek daugiau, o tų tarnautojų administruojamos lėšos mažėja, t. y. mažėja galimybė rūpintis apšvietimu, gatvių, kitų erdvių priežiūra, remontu. Štai Kretingos miesto seniūnijai darbo užmokesčiui 2018 metams skirti pinigai didėja nuo 83 tūkst. eurų iki 85 tūkst. eurų, o administruojama suma mažėja nuo 922 tūkst. eurų iki 864 tūkst. eurų (lyginant su 2017 metais), t. y. mažinama 58 tūkst. eurų.

Betgi perkamos paslaugos – gatvių valymo, tvarkymo, parkų šienavimo – neatpigo. Vadinasi, miesto tvarkymas prastės.

Alvydas Jonaitis, Savivaldybės tarybos Ekonomikos ir finansų komiteto narys:

– Vietos savivaldos gyventojų demokratiškai išrinkta valdžia turi tenkinti tų gyventojų poreikius.

Savivaldybės biudžetas turi būti taupus, subalansuotas, viešas. Bijau, kad viešumo pritrūko. Štai Kretingos miesto seniūnijai šiemet iš viso skiriama 950 tūkst. eurų (iš jų – apie 70 tūkst. eurų turtui įsigyti.)

Aš, kaip tarybos narys, nežinau, kur ir kam tie pinigai bus panaudoti. Gal gėlynus ar skverus sutvarkys? Gyventojai tuo labiau to nežino. 360 tūkst. eurų iš biudžeto skiriama vietinės reikšmės keliams. Vėl pasigendu išaiškinimo, kas už tuos pinigus bus konkrečiai padaryta. 170 tūkst. eurų švietimo įstaigų remontui. Koks kilo ažiotažas visuomeninėje dėl šio perkraustymo: lopšelio-darželio „Voveraitė“ iškėlimo į Simono Daukanto progimnaziją – žmonės klausė, kiek dėl šios pertvarkos sutaupysime. Tokias išlaidas biudžete turėjome iškelti į atskiras eilutes, pagal konkrečią paskirtį, o ne nurodyti bendrai.

Abejoju dėl biudžeto lėšų keliams, gatvėms tvarkyti, kai dalį projektui reikalingos sumos skiria patys gyventojai. Turime jau patirties, kai daugiau negu pusė iš biudžeto skirtos sumos atitenka keliui į vieną sodybą. Taip neturi būti: keliai, gatvės neturi būti tvarkomi chaotiškai, tam reikalinga programa. 400 tūkst. eurų numatome geriamojo vandens ir nuotekų tinklų plėtrai. Vėlgi neaišku, kam tie pinigai bus panaudoti. Kasmet maždaug po 200 tūkst. eurų skiriame melioracijai. Jau hidroelektrinę už tuos pinigus pastatyti galėjome. Kas padaryta? Ar tie du statybos objektai – biblioteka ir sporto kompleksas – yra visų rajono gyventojų svarbiausias poreikis, kad jiems koncentruojame savo Savivaldybės biudžeto ir net skolintus pinigus? O kiek kainuos jų eksploatacija? Kiek 2019 metais reikės pinigų bibliotekos pastatui išlaikyti? Sporto komplekso statybai užbaigti ir kompleksui eksploatuoti ieškome operatoriaus. Atiduosime kompleksą, ir tas operatorius norės greit atsigriebti tą, ką investuos. Atsigriebti iš ko – iš tų pačių gyventojų. Apie centrinės Kretingos Vilniaus gatvės renovaciją net nebekalbame. Miesto centras kaip buvo, yra, taip ir lieka varganas.

Antanas Kalnius, Ekonominės plėtros ir ūkio komiteto narys:

– Skiriame pinigus Sporto kompleksui statyti, bet nutylime apie baseiną komplekse. Statome krepšinio, gal dar tinklinio ar badmintono aikštelę, bet gi žmonės laukia ir žadėto baseino. Ar neteks jį statyti ateinančios kadencijos tarybai...

Steponas Baltuonis, Ekonomikos ir finansų komiteto pirmininkas:

– 2018 metų Kretingos rajono savivaldybės biudžetas yra didesnis, ir tai džiugina, Žinoma, visų poreikių jis netenkina. Man, kaip verslo atstovui, rūpi, kad į Kretingą ateitų kuo daugiau investuotojų, nes mažėja surenkamas nekilnojamojo turto (NT) mokestis, nedaugėja ir GPM mokančių darbuotojų. NT mokestis yra 1 proc. dydžio. Tarkime, pastato įmonę už 3 mln. eurų, štai ir papildomos pajamos į biudžetą. Didinti NT mokesčio negalime, jis ir taip vienas didžiausių respublikoje. Mes, matyt, dar neužaugome, kad kaip Klaipėda, Kaunas verslą, investicijas trauktume. Įstrigome laike ir nepajudėsime, kol nesukursime geros investicinės aplinkos, kol tam nesutelksime visų savo išteklių: finansinių, žmogiškųjų, kitų.

Darius Petreikis, Švietimo komiteto narys:

– Apmaudu, kad liūto dalis laisvųjų 2018 metų Savivaldybės biudžeto pinigų atitenka ne infrastruktūrai gerinti (gatvėms, keliams, apšvietimui). Aišku, reikia tuos nebaigtus objektus – biblioteką ir Sporto kompleksą – „stumti“, betgi jiems buvo lėšos planuojamos iš VIP, o baigiasi tuo, kad juos Savivaldybė iš savo biudžeto pastatys. Nuo ateinančio rugsėjo valdžia iš Vilniaus žada finansuoti klasės komplektą, mokytojams mokėti pagal etatus. Ar nebus taip, kad bus etatas, bet nebus pinigų.

Dangiras Samalius, Ekonominės plėtros ir ūkio komiteto pirmininkas:

– Savivaldybės biudžeto formavimą reikėtų pradėti nuo to, ko labiausiai reikia Kretingai ir rajonui. Šiemet toks tikslas, idėja turėtų būti siejama su Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiu. Ta proga turėtume nuveikti kažką tokio įsimintino ne tik rajono žmonėms, kad tas kažkas Kretingą išgarsintų šalyje ir pasaulyje. Ir manau, jog žmonės turi tokių idėjų. Mes, tarybos politikai, irgi praleidome progą, kai visiems rajono kultūros skyriams šimtmečiui minėti, visiems 2018-iesiems metams Savivaldybės biudžete tenumatėme 23 tūkst. eurų. Dabar neatimsi iš kitur. Reikia bendruomenės išnešiotų, ne vien valdžios peršamų projektų. Jie turi tapti visus mus vienijančiu vardikliu, to šiandieną reikia labiau negu pinigų, nes žmonės ir valdžia, deja, neretai yra lyg du atskiri poliai. O taip būti neturi.

Tokio bendram darbui telkiančio projekto pavyzdys yra kelių ir gatvių tvarkymas kooperuotomis gyventojų ir Savivaldybės biudžeto lėšomis. Šiemet gyventojai pateikė net 15 projektų.

Projektas vykdomas trečius metus, pirmais metais Savivaldybės jam skirtų pinigų liko, dabar – nebeužtenka. Ekonominės plėtros ir ūkio komitetas taip pat pritarė, kad šiai reikmei planuojami pinigai būtų padidinti nuo 150 tūkst. eurų iki 251 tūkst. eurų. Visiems 15 projektų iš Savivaldybės biudžeto reikėtų 654 tūkst. eurų. Gyventojai, investavę į gatvės sutvarkymą iš savo pinigų, labiau tą atnaujintą gatvę tausos, prižiūrės. Gal žmonės pasiūlytų idėjų, projektų ir Kretingai, gyvenvietėms geriau apašviesti. Mums trūksta Kretingos rajono savivaldybės marketingo plačiąja prasme, kad kraštas taptų patrauklus verslui, gyventi.

Almantas Skruibys, Kultūros, sporto ir jaunimo reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas:

– Kaip komiteto narys džiaugiuosi, kad biudžete yra numatyta šiek tiek daugiau negu pernai pinigų kultūrai. Apmaudu, kad jų nėra darbuotojų algoms didinti, kad nesugebame sudaryti sąlygų investitorių atėjimui, kad verdame vien tik savo sultyse: iš paskutiniųjų statome biblioteką, Sporto kompleksą, tik kas juos lankys? Paskutinė rimtesnė investicija mūsų rajone – „Atostogų parko“ ir ta pati yra ne rajono valdžios nuopelnas, o privati iniciatyva. Šitoje srityje nėra jokio proveržio. Atrodo, ir vietoje neblogoje esame.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas