|
|
|
Sukonkretino tvarką dėl neprižiūrimų kapaviečių
Praėjusiame posėdyje Kretingos rajono savivaldybės taryba patvirtino naują leidimų laidoti išdavimo, laidojimo, kapinių tvarkymo aprašą, o svarbiausia – numatė netvarkomų kapaviečių pripažinimo neprižiūrimomis tvarką.
Privalės išsaugoti senąjį paminklą Naujuosius dokumentus pagal Vyriausybės sprendimus rengusi Kretingos rajono savivaldybės Vietinio ūkio ir turto valdymo skyriaus vyriausioji specialistė Aušra Margevičienė patikino, jog ligi šiol nebuvo sukonkretinta tvarka dėl kapavietės paskelbimo neprižiūrima. „Ligi tol tai buvo kapinių prižiūrėtojo rūpestis, o atsakomybę prisiimdavo seniūnai. Dabar kapavietę neprižiūrima paskelbs savivaldybių komisijos“, – teigė ji. Kapavietė neprižiūrima bus įvardinta ne iškart, o praėjus konkrečiam laikotarpiui – ne anksčiau kaip po 2-jų metų nuo pirminio įspėjimo, bet ir ne vėliau kaip 3-ji metai po oficialaus paskelbimo savivaldybių interneto svetainėse. A.Margevičienės žodžiais, iš pradžių už kapavietę atsakingiems asmenims arba religinėms bendruomenėms bus siunčiami įspėjimai, informuojamos seniūnijos, po to komisija ne rečiau kaip 3 kartus per metus apžiūrės kapavietę. Ir, jeigu bus nustatyta, kad 3-jus metus kapaviete niekas nesirūpino, tuomet leidimą ją prižiūrėti gaus pageidaujantys asmenys – pirmenybė bus teikiama giminaičiams. „Pagal galiojančius įstatymus senoje kapavietėje ant palaikų viršaus galima laidoti, praėjus ne mažiau kaip 25-eriems metams. Tačiau dabar atsirado sąlyga, kad privaloma išsaugoti anksčiau palaidoto žmogaus antkapinį paminklą ir įrašus apie jį. Jeigu jų nebuvo, tarkim, kažkada buvo pastatytas tik medinis kryžius, kuris per tiek metų sunyko, statyti naujo paminklo ar iškalti įrašo nebus reikalaujama“, – kalbėjo specialistė. Išvengs nesusipratimų tarp giminių A.Margevičienė mano, kad naujoji tvarka Lietuvoje, dėl emigracijos vis labiau išsivažinėjant tautai, įneš daugiau aiškumo ir padės išvengti ateityje galimų nesusipratimų tarp giminių. Tačiau, jos žiniomis, Kretingos rajone per pastaruosius metus rimtesnių konfliktų tarp giminaičių dėl kapaviečių nebuvę, – tai patvirtino ir Kretingos miesto kapinių prižiūrėtoja Roma Gedminienė. „Per penkerius mano darbo metus nėra buvę atvejo, kad kas užsiimtų svetimą kapavietę. O ir neprižiūrimų kapaviečių stipriai sumažėjo – viso miesto kapinėse tokias ant pirštų suskaičiuotum. Labai pagelbėjo įspėjamosios lentelės: ant neprižiūrimo kapo pritvirtindavome medinę lentelę ir ragindavome atsiliepti giminaičius. Sužinoję imasi tvarkyti. Kapaviečių prižiūrėtojais paskelbiami giminaičiai, kurie atsinešdavo giminystę įrodančius dokumentus“, – kalbėjo R. Gedminienė. Tačiau ji pastebėjo vieną netikslumą naujuosiuose dokumentuose: „Rašoma, kad ant palaikų viršaus laidoti galima, praėjus 25-eriems metams po ramybės laikotarpio. Ramybės laikotarpis ir ligi šiol trukdavo 25-erius metus. Vadinasi, pagal naująją tvarką į neprižiūrėtą kapavietę viršum palaikų laidoti bebus galima tik po 50 metų“, – svarstė R. Gedminienė, mananti, jog nebuvo įsigilinta į tvarką. – Mano kolegos išsyk sureagavo ir kreipėsi dėl pataisų“. Kam leidžiama atgulti Kretingos kapinėse Rašytinius leidimus laidoti išduoda seniūnai. Tačiau naujoji tvarka labiau reglamentuoja galimus leidimų išdavimų atvejus. „Kaip ir ligi šiol, leidimai laidoti Kretingos rajono kapinėse išduodami, jeigu mirusysis gyveno Kretingos rajone arba čia gyvena jo sutuoktinis, vaikai, tėvai, seneliai ir vaikaičiai, broliai ir seserys. Taip pat – jei mirusysis turėjo kapavietę Kretingos rajone veikiančiose kapinėse. Asmuo iš kito rajono taip pat gali būti atvežtas laidoti į savo šeimos ar giminės kapavietę“, – tvirtino A. Margevičienė. Jos žodžiais, naujovė yra tai, jog laidoti Kretingos rajono kapinėse leidžiama tais atvejais, jei mirusysis dėl savo palaikų laidojimo pareiškė valią testamentu, o jį vykdantis asmuo gyvena Kretingos rajone arba mirusysis čia turėjo savo šeimos kapavietę.
|
|
