Pajūrio naujienos
Help
2018 Spalis
Pi18152229
An29162330
Tr310172431
Ke4111825
Pe5121926
Še6132027
Se7142128
Orų prognozė
Dieną13°C debesuotumas 1 %
Naktį6°C debesuotumas 7 %
Apklausa

Ar politikų reitingai turi įtakos Jūsų apsisprendimui?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Komentarų topas

Susitikimas su sodininkais: nuo padėkų iki grasinimų piketuoti

  • Audronė GRIEŽIENĖ
  • Pirmas puslapis
  • 2017-12-15
Liūdnai atrodo ir sodininkų bendrijos „Vienybė“ keliai.

Palygino su tiksinčia bomba

Užuominos apie kraštutines priemones plykstelėjo po to, kai rajono valdovai atsisakė rūpintis ne Savivaldybei priklausančiais blogos būklės sodininkų bendrijų keliais, o į Savivaldybės balansą svetimo turto perimti nesiruošia. „Bet juk Vyriausybė jums to daryti nedraudžia. Kaip prieš metus buvo perimtas mūsų Pušų gatvėje esantis vienas kelias, taip dabar prašome perimti dar du. Prie remonto prisidėtume savo lėšų,“ – tikino „Medvalakio“ sodininkų bendrijos pirmininkė Jurgita Petkutė-Marcinkienė.

Mero Juozo Mažeikos žodžiais, sodininkų bendrijų keliai pastaruoju metu yra tapę kone visos Lietuvos galvos skausmu. Savivaldybių asociacija ne kartą kėlė klausimą, kad rajonams deleguojama vis daugiau valstybės funkcijų, o pinigų joms vykdyti neskiriama. Lėšos taisyti, žvyruoti ir asfaltuoti savivaldybėms skirstomos, atsižvelgus į turimų kelių ilgį bei kitus parametrus. Sąlyga galinti būti vienintelė – ilgėja keliai, turi didėti ir finansavimas jiems prižiūrėti. „Jei dalį lėšų, kurias gauname tvarkyti vien tik Savivaldybei priklausančius kelius, nukreipsim į sodininkų bendrijas, tai ką mums pasakys gyventojai?“ – retoriškai klausė meras. Be to, esą neįmanoma pinigų skirti ir teisiškai: jų panaudojimą kasmet tikrina valstybės kontrolė.

Žmonės – to paties rajono

„Matau tik jūsų nenorą padėti. Akivaizdu, kad dirbate dėl „popieriaus “, o ne dėl žmogaus “, – dėl mero teiginių apgailestavo J. Petkutė-Marcinkienė. Jos žodžiais, sodų gyventojai – tokie pat rajono žmonės, o paliekami likimo valiai. Pirmininkė neslėpė, kad bendrijos pastaruoju metu ir taip egzistuoja kaip tiksinti bomba, nedaug trūksta, kad išsiardytų, nes aiškėja, kad būti ne bendrijos nariais žmonėms yra naudingiau.

„Neturime, net kas nugreideriuotų tuos mūsų kelius. „Kretingos komunalininko“ neprisišaukiame, nors neprašome veltui, už paslaugą patys susimokėtume. Kai paskambini, atsako, jog nėra laiko, ir padeda ragelį“, – dar vieną skaudžią problemą kėlė J. Petkutė-Marcinkienė. Kai kurie pirmininkai įsitikinę, kad komunalininkams technikos pakanka, bet nėra, kas ja dirbtų, mat tas pats mašinistas šluoja ir gatves, vežioja šiukšles.

Savivaldybės administracijos direktorius Virginijus Domarkas paaiškino, kad „Kretingos komunalininkas“ įsteigtas vidiniams sandoriams, ir apie 80 proc. jo veiklos sudaro tiesioginiai Savivaldybės užsakymai. O kad tuo metu, kai nereikia greideriuoti kelių, tas pats darbininkas atlieka dar ir kitus miestui būtinus darbus, tik sveikinti reikia. Sodininkų bendrijos sutartis galinčios pasirašyti su „Klaipėdos regiono keliais“ arba skelbti viešųjų pirkimų konkursus ir paslaugas pirkti iš privačių bendrovių bei asmenų. Išgirdęs, kad sutartis su „Klaipėdos regiono keliais“ būtų nenaudinga, reikėtų ilgai laukti, kol pirmiausia nugreideriuos įmonei priklausančius kelius, o aplinkiniai ūkininkai greiderių neturi, galimybę į sodus pasiųsti techniką direktorius su „Kretingos komunalininko“ vadove pažadėjo aptarti pats.

Kretingos rajono sodininkų bendrijų atstovai teigė, kad juos suglumino interneto erdvėje pasirodžiusi žinia iš Aukščiausiojo teismo: jų teritorijose esančius kelius administruoja Nacionalinė žemės tarnyba, bendrijoms jie nepriklauso.

Kreipsis į Nacionalinę žemės tarnybą

Viešojoje erdvėje nuskambėjusi Aukščiausiojo teismo žinia, kad bendrijų keliai sodininkams nepriklauso, pirmininkams taip pat sukėlė nerimo. „Teismas išaiškino, kad tai yra valstybinė žemės ūkio paskirties žemė, kurią administruoja Nacionalinė žemės tarnyba. Tai ką dabar turime sakyti tiems mūsų žmonėms, kurie, susidėję lėšas, remontuoja kelius, kurių neturi?“ – klausė jie.

Pirmininkai rajono vadovų prašė padėti teisine kalba suformuluoti raštą Nacionalinei žemės tarnybai, kad ši atsakytų, kas konkrečiai turi rūpintis ir tvarkyti sodininkų bendrijų kelius. Administracijos direktoriaus pavaduotojas Povilas Černeckis paprašė „žmogiškai paprastai“ pageidavimą surašyti ir pateikti Savivaldybei.

„Tarpininkauti? Ne tarpininkauti reikia, o padėti iškovoti, kad keliai pagaliau taptų Kretingos rajono keliais, kad juos prisiimtų Savivaldybė. Aš pritarčiau idėjai panaikinti bendrijas. Tada ir tie keliai bus nebe mūsų reikalas, o jei niekas jų netvarkys, susirinksime į piketą“, – aistras pakurstė „Žemaitijos“ soduose gyvenantis Vincas Jonikas.

Rajono vadovai bei posėdyje dalyvavę Savivaldybės specialistai pažėrė pažadų: inicijuos pakeisti paramos paraiškų priėmimo ir svarstymo terminus, talkins rašant raštą Nacionalinei žemės tarnybai, kad ši atsakytų, kam iš tikrųjų priklauso ir kas turi remontuoti sodininkų bendrijų kelius.

Nuostatus nori pakeisti

„Kaip manot, ar mes čia tokie buvom naivūs, ar tie, kurie sukūrė nevykusius nuostatus? Kodėl mes negalėjom pasinaudoti visa pernai skirta parama?“ – į šiuos klausimus J. Petkutė-Marcinkienė prašė atsakyti Savivaldybės Vietinio ūkio ir turto valdymo skyriaus vedėjos Sigutės Jazbutienės, kurios jau anksčiau buvo prašiusi inicijuoti paraiškų pateikimo terminų pakeitimą.

S. Jazbutienė aiškino, kad tik vasarį, rajono tarybai patvirtinus biudžetą, paaiškėjo, kiek paramos lėšų skiriama sodininkų bendrijoms. Rajone iš viso jų veikia 10, bet ne iš visų buvo sulaukta paraiškų, o kai kurios pateikė prašymus mažesnėms sumoms negu nustatyta riba 1 tūkst. eurų, tad dėl tos priežasties ne visi pernai skirti pinigai ir buvo įsisavinti.

Pagal galiojančius nuostatus, sodininkų bendrijos ne didesnę, kaip 1 tūkst. eurų Savivaldybės paramą gauna už praėjusių metų išlaidas įvykdytiems projektams. Netenkina sąlyga paraiškas teikti iki rugsėjo, kadangi dar du mėnesius jos svarstomos, po to pasirašomos sutartys – o kokius darbus galima suspėti atlikti per lapkritį ar gruodį? Nebent sniegą grandyti, bet ir tai, jeigu pasninga. Pirmininkai norėtų, kad paraiškos būtų priimamos iki balandžio 1-osios, o vertinamos vieną mėnesį. J. Mažeika tam pritarė – jo nuomone, pasirašius sutartis, birželį ar liepą lėšomis jau būtų galima disponuoti ir šį tą iki vėlyvo rudens nuveikti, gerinant bendrijų infrastruktūrą ar atliekant kitus reikalingus darbus.

Pirmininkai kritikavo ir nuostatuose numatytas „lubas“, kai vienai sodininkų bendrijai per metus skiriama parama negali būti didesnė negu 1 tūkst. Eur.

„Nenustatykim tų „lubų“. Jei kai kurios bendrijos lėšų nepanaudos, tokiu atveju bus galima jas atiduoti kitoms“, – svarstė meras. Tačiau P. Černeckis, prieš keičiant tvarkos aprašą, siūlė padiskutuoti visiems susirinkus dar kartą, mat, nelikus „lubų“, gali atsitikti taip, kad vienos bendrijos didesniems projektams susigriebs daug lėšų, o kitoms neliks nė euro. V. Domarkas pavaduotojui antrino – esą tokiu atveju bendrijos susipriešintų ir tarpusavyje.

Rajono Savivaldybės taryba sodininkų bendrijoms pernai skyrė 10 tūkstančių eurų už patirtas išlaidas remontuojant ar laistant kelius, įrengiant apšvietimą. Nepanaudota liko 2 tūkstančiai 600 eurų paramos. Šį likutį administracijos direktorius pasiūlė kaip Kalėdų dovaną 8 aktyvioms sodininkų bendrijoms išsidalinti proporcingai.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas