Pajūrio naujienos
Help
2017 Gruodis
Pi 4111825
An 5121926
Tr 6132027
Ke 7142128
Pe18152229
Še29162330
Se310172431
Orų prognozė
Dieną2°C debesuotumas 19 %
Naktį0°C debesuotumas 15 %
Apklausa

Metų žmogaus 2017 rinkimai

Edvardas STALMOKAS
Antanas BLUŽAS
Petras RUDYS
Aurimas RAPALIS
Ieva GARJONIENĖ
Arūnas MAŽONIS
Robertas LAPINSKAS
Bronius LAZDAUSKAS
Gvidonas NAVICKAS
Margarita LIZDENYTĖ
Kęstutis BERTAŠIUS
Auksė ANTULIENĖ
Apklausa

Šiemet Lietuvą paliko 56 tūkst. gyventojų. Ar Lietuva galutinai išsivažinės?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Komentarų topas

Panikos atakas patiria maždaug kas 7 – 10 žmogus ir jos vis dažniau užklumpa jaunus, aktyvius, veiklius, karjeros siekiančius žmones. Kaip atpažinti panikos priepuolį ir ką daryti, jam užklupus, žiniomis pasidalijo Kretingos psichikos sveikatos centro direktorė Inna Viršilienė, šia tema skaičiusi pranešimą konferencijoje „Biopsichosocialinė edukacija psichikos sveikatos priežiūros kontekste 2“.

Medicinos psichologė I. Viršilienė paaiškino, kad panikos priepuoliu dažniausiai vadinamas labai stiprus netikėtas baimės ir nerimo jausmas, užvaldantis žmogų kasdienėse situacijose, kuriose nėra jokio realaus pavojaus nei jo gyvybei, nei sveikatai.

„Priepuolio metu baimės intensyvumas toks didelis, kad žmogui iš tiesų atrodo, jog jis tuoj numirs arba išprotės. Šis jausmas persipina su gausybe somatinių pojūčių ir vegetacinių reakcijų, – teigė I. Viršilienė. – Panikos priepuolis 10 minučių bėgyje pasiekia piką ir dar tęsiasi apie 30–45 minutes. Žmogus pradeda galvoti, kad jį ištinka insultas ar infarktas, kad jis tuoj numirs, uždus ar išprotės. Panikos atakos linkusios kartotis ir jų neįmanoma numatyti iš anksto – jos gali ištikti vaikštant prekybos centre ar važiuojant automobiliu, tvarkantis namuose.“

Panikos priežastys – dvejopos

I. Viršilienė paaiškino, kad panikos priepuolį išgyvenęs žmogus pradeda stebėti savo pojūčius ir baimintis, kad panika ir vėl jį užklups. Todėl po pirmųjų panikos priepuolių verta išsitirti, kas juos sukėlė.

Panikos atakas gali išprovokuoti nebūtinai psichologinės priežastys – juos sukelti gali ir sušlubavusi fizinė sveikata, pavyzdžiui, staiga nutraukus vartoti kai kuriuos medikamentus, alkoholį ar narkotikus (po ilgalaikio vartojimo), sutrikus širdies ar skydliaukės veiklai, taip pat panika gali pasireikšti kaip šalutinis kai kurių vaistų poveikis.

„Dėl to reikia pasitikrinti sveikatą iš esmės. Bet jei medikai pasako, kad žmogus yra sveikas ir pataria ieškoti psichologinių problemų, ne kiekvienas nueis pas psichologą. Nes juk ten eina „durniai“, – visuomenėje vis dar gyvą klaidingą nuostatą įvardijo I. Viršilienė. – Tokiu atveju man norisi paklausti: „Ar kasdien prausiasi tik murziai?“ Psichinė sveikata yra stigmatizuojama, jei žmogų norima įžeisti, jam klijuojamos psichinių sutrikimų diagnozės – debilas, idiotas, daunas ir t.t. Bet kiek kartų esate girdėję, kad įžeidinėtų: ei, širdininke tu, diabetike?“

Kai atsakomybės per daug

Kalbėdama apie psichologines panikos atakos priežastis, I. Viršilienė įvardijo, jog šiuo atveju pavojaus pojūtis yra susijęs su vidiniais žmogaus išgyvenimais, o ne išoriniu pasauliu. Dažnai tai gali būti iš dalies arba visiškai neįsisąmoninti mūsų jausmai, o taip pat ypač stiprūs, užsitęsę emociniai išgyvenimai.

„Tai gali būti emocinių išgyvenimų kombinacija: įtempti santykiai šeimoje, susirgo vaikas, finansiniai įsipareigojimai, renginys ar projektas, už kurį jūs atsakingas ir pan. Ir tų įvykių vienu metu vienam žmogui tiesiog yra per daug. Kokios tuomet kyla mintys: „Aš nepajėgsiu“, „Noriu būti labai gera mama, žmona, darbuotoja“ ir t.t. Tada esame geri taikiniai panikos atakai“, – sakė I. Viršilienė.

Tad vis dažniau panikos priepuolius patiria jauni, išsilavinę, aktyvūs, veiklūs, karjeros siekiantys žmonės, kurių daugelis slapta trokšta visuomet pirmauti ir dėl to sutinka mokėti tikrai aukštą kainą: paaukoti ir poilsį, ir asmeninį gyvenimą, ir gyvenimo džiaugsmo pojūtį. Rizikos grupei, galinčiai patirti panikos priepuolius, priskiriami ir tie, kurie patiria nuolatinį pervargimą ar „perdegimą“ – tai, pasak I. Viršilienės, gali būti ir verslo žmonės, ir jaunos mamos, ir studentai, ir bedarbiai.

Išsklaido mitus apie galimas grėsmes

Ištikus panikos atakai, žmogus jaučia tokius simptomus, kad jam atrodo, jog jį tuoj ištiks širdies priepuolis, jis numirs, nualps, uždus, išprotės ar pateks į komos būseną, kyla baimė, kad praras kontrolę, nesugebės pasiekti namų ar pasišalinti iš situacijos, apsijuoks, pradės rėkti, verkti, drebėti ar apsivems. Šios mintys dar labiau stiprina paniką, o grėsmės atrodo tokios realios, kad neretai žmogus išsikviečia greitąją medicinos pagalbą.

Pasak I. Viršilienės, jei simptomai yra ryškūs ir stiprūs, žmogui, patiriančiam panikos atakas, gali būti skiriami medikamentai. Nors tai gali būti efektyvi priemonė, tačiau, I. Viršilienės pastebėjimu, tai kartu yra tam tikra saviapgaulė, nes panikos ataka praeina per tą laiką, kol vaistai pradeda veikti.

Kitas pagalbos būdas – psichoterapija, kurios metu psichologas visų pirma paaiškina, kas yra panikos priepuolis, ir kas iš tikrųjų gali įvykti jo metu, o kas – ne. Pavyzdžiui, panikos priepuolio metu neįmanoma numirti, nors tuo metu jaučiami simptomai ir kelia tokias mintis. Iš tiesų viskas yra atvirkščiai – organizmas kaip tik mobilizuojasi ir pasirengia gintis.

„Prisiminkime, kad panika – tai instinktyvi gynybinė reakcija didelio pavojaus akivaizdoje“, – sakė I.Viršilienė.

Ji paaiškino, kad vienintelis blogas dalykas, kuris gali nutikti panikos metu – galima nualpti, tačiau, kad taip atsitiktų, reikia labai pasistengti – netaisyklingai dažnai ir intensyviai kvėpuoti.

„Uždusti panikos metu yra neįmanoma, o skausmas krūtinėje ir širdies plote atsiranda dėl netaisyklingo kvėpavimo, nes pavargsta krūtinės raumenys“, – sakė I.Viršilienė.

Jos teigimu, psichologai žmogui paaiškina, ir kuo panikos priepuolis skiriasi nuo ligų, pavyzdžiui, astmos, infarkto, insulto – aptarus simptomus, tampa akivaizdu, jog grėsmės sveikatai ar gyvybei nėra.

Negalima prigulti

I. Viršilienė paaiškino, kad panikos metu smegenys būna pernelyg aktyvuotos ir jos tarsi „išjungia elektrą“, kad žmogus su savo nerimu „neperdegtų“. Taigi patiriant paniką, pasak I. Viršilienės, verta su savimi pasišnekėti ir pasakyti, kad jausti nerimą yra normalu, tokia reakcija į situaciją yra normali ir dabar smegenys tiesiog „pokštauja“.

„Negatyvias mintis galima nugalėti sau įvardijant, kas vyksta, ir sau primenant, kad: aš gaunu „klaidingą“ pavojaus signalą, kad nesikraustau iš proto ir neprarandu kontrolės, šie pojūčiai nepavojingi, man nereikia 100 proc. kontrolės. Galima pasimokyti ir iš praeities – prisimenant, kad anksčiau per panikos priepuolį nei numiriau, nei patyriau širdies smūgį, nei išprotėjau“, – sakė I. Viršilienė.

Ji pabrėžė, kad panikos priepuolio metu, esant nemaloniems simptomams, jokiu būdu negalima eiti atsigulti, nes taip nebus išdegintas adrenalinas, kurio prisikaupė raumenyse.

„Tik judėjimas išdegina adrenaliną ir slopina paniką. Taigi galima vaikščioti, bėgti, valyti grindis, daryti pritūpimus, alternatyva – įkvėpti, įtraukti pilvą ir išpūsti pilvą. Neįmanoma įtraukiant pilvą galvoti blogai“, – teigė I. Viršilienė.

Taip pat išgyvenant paniką labai padeda kvėpavimo sureguliavimo pratimai – reikia, mintyse skaičiuojant 1-2-3-4, įkvėpti ir, vėl skaičiuojant 1-2-3-4, iškvėpti.

---

Panikos priepuolio simptomai

* dažnas širdies plakimas, širdies daužymasis,

* drebėjimas,

* sunku kvėpuoti,

* skausmas ir įtampa krūtinėje,

* pykinimas,

* galvos svaigimas,

* alpimo jausmas,

* tirpimai, dilgčiojimai,

* šaltkrėtis, karščio bangos

* depersonalizacija, derealizacija


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas