Pajūrio naujienos
Help
2017 Gruodis
Pi 4111825
An 5121926
Tr 6132027
Ke 7142128
Pe18152229
Še29162330
Se310172431
Orų prognozė
Dieną2°C debesuotumas 19 %
Naktį0°C debesuotumas 15 %
Apklausa

Metų žmogaus 2017 rinkimai

Edvardas STALMOKAS
Antanas BLUŽAS
Petras RUDYS
Aurimas RAPALIS
Ieva GARJONIENĖ
Arūnas MAŽONIS
Robertas LAPINSKAS
Bronius LAZDAUSKAS
Gvidonas NAVICKAS
Margarita LIZDENYTĖ
Kęstutis BERTAŠIUS
Auksė ANTULIENĖ
Apklausa

Šiemet Lietuvą paliko 56 tūkst. gyventojų. Ar Lietuva galutinai išsivažinės?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Komentarų topas

Įtraukė povandeninė sodininkystė

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Gyvenimas pagal MUS
  • 2017-11-28
Akvariumisto namai savaitei virsta balaganu: krūvos šakų, akmenų, žuvys – kibiruose. Įdedi šaką – ne taip pasvirusi, ištrauki – rankos varva. Kaip ir menininko – šimtai teptukų, kol nupiešia paveikslą ir pakabina jį ant sienos. Tada pasimato – gražu. Egidijus Kusa

Kretingiškis 47-erių Egidijus Kusa, dirbantis Valstybinėje sienos apsaugos tarnyboje, sakė akvariumus ir žuvis juose pamėgęs dar vaikystėje. Šiandieną jis išvien su šalies akvariumistų bendruomenės nariais kuria įstabius povandeninius sodus ir savo kūriniais reprezentuoja Lietuvą pasaulinėse parodose.

Svarbi kiekviena detalė

Povandeniniai sodai – tai sumažinti kalnų, oazių, upių šlaitų, skardžių ir netgi krioklių vaizdai, kuriami akvariumuose. Pagrindinės medžiagos yra medžių šakos, akmenys, žvyras, ir iš jų sudėliotoje natūralaus grožio karalystėje plaukioja žuvys.

Pašnekovo žodžiais, akvariumo sodininkystės principas – atkartoti gamtoje pamatytą vaizdą, perkeliant jo miniatiūrą po vandeniu. Akvariume negali būti chaoso, turi būti išlaikyta biopusiausvyra, kaip ir natūralioje gamtoje.

Reikalinga suderinti ne vien medžiagas, bet ir augalus, kad jie tiktų ir tarpusavyje susigulėtų. Netgi žuvys turi plaukioti viename lygmenyje.

“Kuriant akvariumą, be galo svarbi kiekviena detalė, – pabrėžė E. Kusa. – Žmogus galvoja: ai, įdėsiu akmenų, augalą, įlašinsiu, pasuksiu – ir turiu akvariumą. O mes su bendraminčiais sakome, kad akvariumas turi subręsti kaip geras vynas. Neužtenka tik fantazijos sudėlioti medžiagas, akvariumas dar turi užsikurti: vieni augalai adaptuojasi greičiau, kiti – lėčiau, reikalinga ir jų vizuali dermė, ir natūralus suderinamumas.“

Su bičiuliais, Egidijus neslėpė, išbraidą Lietuvos upelius, ieškodami kuo įvairesnių išmirkusių šakų, tačiau akvariumui akmenų dažniausiai tenka parsisiųsti iš Azijos kraštų – Japonijos, Taivanio, Singapūro. Mat, ten jie – įdomaus reljefo, iš jų akvariumistai kuria kalnų, skardžių, uolų imitacijas. O mūsų laukų bei pajūrio akmenys yra pernelyg nugludinti vėjo, lietaus bei bangų mūšos.

Kretingiškio sukurti povandeniniai sodai, atstovavę Lietuvai pasaulinėse parodose.

Išbandė galimybes Tokijuje

Pasak akvariumisto, šiame inovatyviame amžiuje užtenka tik prisėsti prie interneto, paspausti keletą klavišų ir atsisiųsti, ko širdis geidžia. „Gali turėti maišą pinigų, bet jei stokosi fantazijos ir kantrybės – nieko neišeis. Visiems, kurie domisi povandenine sodininkyste, sakau, kad šiame procese svarbiausia yra ne pinigai, o laikas, kantrybė ir nuoseklumas“, – tvirtino kretingiškis.

Šis pomėgis jo paviliotus žmones nuplukdo ir į tarptautinius vandenis: jie dalyvauja akvariumistų konkursuose JAV, Europoje, Japonijoje. E. Kusa ketverius pastaruosius metus dalyvavo aukščiausio lygio pasauliniame konkurse Tokijuje: tam tereikėjo išsiųsti savų akvariumų nuotraukas ir laukti rezultatų. Konkurse įprastai dalyvauja 2-2,5 tūkst. narių iš 60-65 pasaulio valstybių.

„Japonai neskuba skelbti rezultatų, praeina vasara, kol vienądien gauni laišką. Atplėši ir sužinai – pasisekė ar ne. Tai – kaip sportinės varžybos, šis azartas stipriai veža“, – atvirai apie savojo pomėgio teikiamą džiaugsmą kalbėjo pašnekovas.

Kretingiškio darbas Tokijuje šiemet užėmė 416, o prieš trejus metus – 326 vietą. Šis menas labiau būdingas Azijos šalių žmonėms, kaip ir ikebana ar bonsai, o ir pats jo įkūrėjas yra biologas, menininkas, fotografas Takaši Amano iš Japonijos. Todėl europiečiui pakliūti į pirmuosius šimtukus jau yra gerai, nors pernai jo kolegė vilnietė Jurgita Bendinskienė konkurse JAV pateko į geriausiųjų dešimtuką.

Akvariumistai dalijasi gerais darbais

Egidijus įsitikinęs, jog akvariumistu negimstama: jis nesąs gamtos fanatikas, tiesiog mėgstąs, kaip ir daugelis, vaikštinėti pajūriu, po mišką ar pažvejoti.

„Vaikystėje kiekvienas norime turėti savo gyvūnėlį. Va, tada aš ir užsimaniau žuvyčių. Tėvai padovanojo pirmąjį akvariumą, atsirado draugų, su kuriais keitėmės žuvimis, augalais. Gyvenau Klaipėdoje, o Teatro aikštėje buvo geras užsienietiškų knygų knygynas – pirkdavau vokiškas zooknygas, jas studijuodavau. Su draugais keldavomės į Smiltynę ir valandų valandas leisdavome Jūrų muziejuje“, – prisiminė E. Kusa.

Prieš studijas pirmąjį savo akvariumą padovanojo draugui, ilgainiui šis pomėgis prigeso ir vėl atgimė prieš kelerius metus – tuomet šeima padovanojo jam 125 l talpos akvariumą. Po to užsimanė dar didesnio – 375 l – ir galvojo, kaip kuo įdomiau jį užpildyti. Taip pamažėl potraukis ir įtraukęs į povandeninę sodininkystę.

Lietuvoje, E. Kusos žodžiais, yra susibūrusi maždaug dvidešimties aktyvių akvariumistų bendruomenė – vien Kretingoje tuo domisi Darius Beržanskas, Artūras Šalnis, Evaldas Pocius, Albertas Butenis. Iš pradžių jie bendraudavę internetu, o prieš trejus metus nusprendė iš virtualių pažinčių pereiti į realią bendrystę. „Dabar būtinai sykį per mėnesį susirenkame, bendraujame. Nusprendėme dalintis gerais darbais ir su visuomene: padovanojome akvariumą Klaipėdos vaikų namams „Rytas“, o pernai – Kretingos Šv. Antano dienos centrui“, – teigė pašnekovas.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas