Pajūrio naujienos
Help
2017 Gruodis
Pi 4111825
An 5121926
Tr 6132027
Ke 7142128
Pe18152229
Še29162330
Se310172431
Orų prognozė
Dieną2°C debesuotumas 89 %
Naktį2°C debesuotumas 5 %
Apklausa

Metų žmogaus 2017 rinkimai

Edvardas STALMOKAS
Antanas BLUŽAS
Petras RUDYS
Aurimas RAPALIS
Ieva GARJONIENĖ
Arūnas MAŽONIS
Robertas LAPINSKAS
Bronius LAZDAUSKAS
Gvidonas NAVICKAS
Margarita LIZDENYTĖ
Kęstutis BERTAŠIUS
Auksė ANTULIENĖ
Apklausa

Šiemet Lietuvą paliko 56 tūkst. gyventojų. Ar Lietuva galutinai išsivažinės?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Komentarų topas

Jau beveik du mėnesiai, kaip iš Baudžiamoji proceso kodekso išbrauktas privataus kaltinimo institutas – neliko bylų, dėl kurių asmenys, norėję apginti savo teises, būtų turėję patys kreiptis į teismą. Kas pasikeis tyrimus dėl šių nusikalstamų veikų atidavus policijai – „Pajūrio naujienų“ pokalbis su Kretingos rajono policijos komisariato viršininku Arūnu Pužausku.

Kretingos rajono policijos komisariato viršininkas Arūnas Pužauskas mano, kad panaikinus privataus kaltinimo institutą, liks mažiau neužregistruotų nusikalstamų veikų.

– Kaip, panaikinus privataus kaltinimo institutą, išaugs policijos darbo apimtys?

– Kol kas sudėtinga prognozuoti, bet spėju, kad turėsime iki 15 proc. daugiau tyrimų. Beje, priėmus šias Baudžiamojo proceso kodekso pataisas, papildomo finansavimo policijai nebuvo skirta.

Ar šios bylos nugramzdins mūsų statistiką ir neišaiškintų nusikalstamų veikų turėsime daugiau? Nemanau. Baudžiamojo proceso kodekse buvo numatytas labai nedidelis ir baigtinis sąrašas nusikalstamų veikų, kurios buvo nagrinėjamos privataus kaltinimo tvarka: nesunkus sveikatos sutrikdymas dėl neatsargumo; fizinio skausmo sukėlimas ir nežymus sveikatos sutrikdymas; žmogaus veiksmų laisvės suvaržymas; seksualinis priekabiavimas; šmeižimas; neteisėtas būsto neliečiamumo pažeidimas; neteisėtos informacijos apie asmens privatų gyvenimą atskleidimas ir panaudojimas; turto sunaikinimas ar sugadinimas dėl neatsargumo ir mirusiojo atminimo paniekinimas.

Turbūt daugiausiai galime tikėtis bylų, susijusių su sveikatos sutrikdymu, o tokių, kur asmuo nukentėtų dėl seksualinio priekabiavimo, būsto neliečiamumo pažeidimo ar mirusiojo atminimo paniekinimo Kretingos rajone pasitaikydavo labai retai.

– Kalbant paprastai: seniau, jei gavai į nosį, bet sužalojimas priskiriamas prie nežymių sveikatos sutrikdymų, turėjai pats rinkti įrodymus ir eiti į teismą. Dabar visą tyrimą atliks policija, o kaltinimą teisme palaikys prokuroras?

– Seniau pareigūnai, jei akivaizdžiai matydavo, kad sužalojimas bus diagnozuojamas kaip nežymus, tokio asmens net nesiųsdavo pas medicinos ekspertus – patardavo tai padaryti už savo lėšas ir pačiam galutinai apsispręsti, kreiptis į teismą ar ne.

Kilus abejonėms, pradėdavome ikiteisminį tyrimą, kurį, jei paaiškėdavo, kad sveikatos sutrikdymo mastas yra nežymus, nutraukdavome, žmogui išaiškindami tvarką, ką jam galima daryti toliau.

Dabar policija pradės ikiteisminį tyrimą, net jei asmuo sužalotas nežymiai, tačiau tik tokiu atveju, jei nukentėjusysis pateiks skundą.

– Vadinasi, dar lieka galimybė muštynes „užglaistyti“ patiems – be policijos ir be teismo? Seniau, ko gero, iki teismo ne visi ir nueidavo – tas užsidegimas atvėsdavo, policijoje sužinojus, kad visus įrodymus teks rinkti patiems ir tam prireiks advokato.

– Taip, tai būdavo vienetiniai atvejai, kai nukentėjęs žmogus eidavo iki galo. Tokių bylų ypatybė yra ta, kad neretai susimuša pažįstami asmenys: kartu girtauja, o paskui dėl kokios nors priežasties sukonfliktuoja ir argumentus palydi kumščiais. Tai yra neteisėtas elgesys, įstatymas aiškiai įvardija – taip daryti yra draudžiama, tačiau palieka pačiam nukentėjusiam asmeniui apsispręsti, ar jis nori kreiptis į policiją. Pareigūnams tokias veikas irgi išaiškinti nėra sudėtinga, nes dažniausiai visi žino smurtavusių asmenų duomenis, būna liudininkų.

Svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, kiek pats žmogus save saugo, moka užkirsti kelią beįsiplieskiančiam konfliktui. Visai kita kalba būtų, jei, pavyzdžiui, einant gatve kažkas prabėgdamas pro šalį trenktų su kokiu pagaliu – tokiu atveju ikiteisminis tyrimas būtų pradedamas jau dėl viešosios tvarkos pažeidimo.

Pažymėti reikia ir tai, kad, kai nuo smurto nukenčia šeimos nariai, ikiteisminis tyrimas pradedamas net ir nesant nukentėjusiojo skundo arba jo teisėto atstovo pareiškimo.

– Daugiau keblumų gali kilti nagrinėjant šmeižimo atvejus. Seniau asmuo, perskaitęs apie save šmeižikišką komentarą kreipdavosi į policiją, kuri išaiškindavo, kas yra komentaro autorius. Kartais to ir užtekdavo – žmonės, jei jie gerai vienas kitą pažįsta, toliau savo santykius išsiaiškindavo patys ir be teismo. Kaip bus dabar?

– Kviesčiau visus susilaikyti nuo šmeižikiškų komentarų tiek gyvenime, tiek elektroninėje erdvėje, kur įrašas lieka, ir nebėra, kaip teisintis, kad sakyta taip, o ne kitaip. Kartais paaiškėja, kad tokie komentatoriai rašydami buvo neblaivūs, tad elektroninėje erdvėje išsiliejo daug negalvodami. Labai svarbu, perskaičius kokį nors straipsnį, susilaikyti nuo pirmo įspūdžio ir perskaityti straipsnį dar kartą – kartais tuomet atrandi naujų dalykų, supranti, kad viskas nėra taip paprasta, kaip gali iš karto pasirodyti.

Sutinku, kad nustatyti, kada žodžiai yra tik nuomonė, kritika, o kada – šmeižimas, tam tikrais atvejais gali būti nelengva, tačiau tokio pobūdžio bylų teismuose jau daug išnagrinėta, tad policijos pareigūnai ir vadovaujasi teismų praktika.

Daugiau problemų gali kilti, pavyzdžiui, seksualinio priekabiavimo atvejais, ypač, jei nukentėjęs asmuo dėl to kreipsis į policiją po ilgo laiko, tarkim, kelerių metų. Kaip tuomet policijai reikės surinkti įrodymus? Tai būtų beprotiškai sunkus darbas, nes žmonės gali neatsiminti, net ką tiksliai veikė tam tikrą valandą prieš dvi savaites, o ką bekalbėti apie kelerių metų laikotarpį.

– Panaikinus privataus kaltinimo institutą, viena vertus, policija gali tapti keršto įrankiu – juk norint asmenį atvesti į teismą, nebereiks pačiam vargti, rengiant dokumentus ir fiksuojant įrodymus, kita vertus, bent jau teismai gaus profesionaliau surinktą medžiagą.

– Ne tik profesionaliau, bet ir greičiau. Be to, bus mažesnis nusikalstamų veikų latentiškumas – po tam tikro laiko pamatysime, kiek realiai yra vykdoma tų nusikalstamų veikų, kurios iki šiol buvo priskirtos privataus kaltinimo institutui.

---

Seimas privataus kaltinimo tvarką panaikino, motyvuodamas tuo, kad ji yra neefektyvi: privatūs kaltintojai ne visada sugebėdavo kompententingai suformuluoti kaltinimą ir pateikti tinkamus įrodymus.

Latvija ir Estija privataus kaltinimo instituto atsisakė 2010 metais.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas