Pajūrio naujienos
Help
2017 Gruodis
Pi 4111825
An 5121926
Tr 6132027
Ke 7142128
Pe18152229
Še29162330
Se310172431
Orų prognozė
Dieną2°C debesuotumas 19 %
Naktį0°C debesuotumas 15 %
Apklausa

Metų žmogaus 2017 rinkimai

Edvardas STALMOKAS
Antanas BLUŽAS
Petras RUDYS
Aurimas RAPALIS
Ieva GARJONIENĖ
Arūnas MAŽONIS
Robertas LAPINSKAS
Bronius LAZDAUSKAS
Gvidonas NAVICKAS
Margarita LIZDENYTĖ
Kęstutis BERTAŠIUS
Auksė ANTULIENĖ
Apklausa

Šiemet Lietuvą paliko 56 tūkst. gyventojų. Ar Lietuva galutinai išsivažinės?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Komentarų topas

Ar taps Kazio Grižo kapavietė nacionaliniu paveldu

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Mūsų žmonės
  • 2017-11-17
Kazys Grižas žuvo, būdamas vos 25-erių.

Kraštietis Romualdas Beniušis dar pernai ėmėsi iniciatyvos, kad artėjančiam Lietuvos 100-mečiui Lietuvos kariuomenės savanorio, Kretingos policijos nuovados viršininko Kazio Grižo antkapinis paminklas senosiose Kretingos miesto kapinėse būtų įtrauktas į Kultūros vertybių registrą ir saugomas kaip nacionalinė vertybė.

Kapavietė sudarkyta

J. Grižas žuvo tarnybos metu nuo žudikų kulkų, būdamas vos 25-erių, pilnas jėgų ir ryžto tarnauti Tėvynei. Kretingos policijos nuovadai jam likimo tebuvo skirta vadovauti 5 mėnesius – nuo 1927-ųjų gegužės 5-osios iki rugsėjo 10 dienos.

Lietuvos karių savanorių sąjungos ir Kretingos šaulių kuopos iniciatyva, minint Lietuvos kariuomenės įkūrimo 10-metį, 1928 m. lapkričio 23 dieną ant jo kapo buvo pastatytas ir atidengtas rausvo granito obeliskas.

Šį akmeninį paminklą iškalė Bajorų sunkiųjų darbų kalėjimo kaliniai. J. Grižo kapas ir obeliskas netoli pagrindinio įėjimo į senąsias kapines, kurias ženklina grafų Tiškevičių koplyčia, buvo apjuosti 4 granitiniais stulpeliais su grandinėmis, kurie, deja, ligi šių dienų neišliko. Senoji kapavietė sovietmečiu buvo išdarkyta, nes prie pat K. Grižo kapo buvo palaidoti kiti žmonės.

Praėjusią vasarą R. Beniušis, gavęs K. Grižo anūko vilniečio archeologo Gyčio Grižo sutikimą, pats atnaujino obeliską – nugremžė apnašas, paryškino užrašus. Beje, G. Grižas taip pat yra pasitarnavęs mūsų kraštui – 2009-aisis šalia Nagarbos piliakalnio jis aptiko II-IV amžiaus Nagarbos kapinyną.

Ženklas – ant mirusiojo galvos

Šiemet prieš Vėlines Kretingos muziejaus bei Savivaldybės iniciatyva, ant K. Grižo ir dar kitų 7 savanorių kapų buvo pastatyti atminimo ženklai-stulpai „Atkurtos Lietuvos 100-mečiui“.

Tačiau, R. Beniušio žodžiais, K. Grižo anūkas Gytis nėra patenkintas, nes šis atminimo ženklas pastatytas ant paties kapo, o ne šalia jo: „Nusiunčiau nuotrauką, – nors statytojai su juo suderino patį faktą, bet jis tikėjosi, kad kitaip pastatys. Pastatė tarsi ant mirusio žmogaus galvos, o turėjo būti lygiagrečiai paminklui. Yra gi šiek tiek vietos šone, palei kapą.“

R. Beniušio nuomone, taip pat nevykusiai atminimo ženklas, nustelbdamas kuklų paminklą, pastatytas ir kitam netoliese palaidotam savanoriui Pranciškui Papieviui.

„Suprantama, jog J. Grižo kapavietės aplinkos šiandieną nebeatkursi, – tai nebeįmanoma dėl kitų palaidojimų. Tačiau privalome išsaugoti patį objektą, kad jis būtų pripažintas kultūros vertybe ir įtrauktas į Kultūros paveldo vertybių sąrašą“, – tvirtino kraštietis istorijos žinovas.

R. Beniušis taip pat teigė siūlęs Kretingos policijos komisariato vadovams nors per Angelų sargų dieną pagerbti šią istorinę asmenybę, tačiau šie nesureagavę: „Juk jis buvo jų pirmtakas, jų kolega“, – pastebėjo jis.

Kazys Grižas žuvo, būdamas vos 25-erių.

Procesas užtruko dėl ligos

Pernai Kretingos rajono savivaldybė, gavusi R. Beniušio prašymą dėl K. Grižo kapo ir antkapinio paminklo įrašymo į Kultūros vertybių registrą, pateikė jį svartyti Savivaldybės kultūros paveldo vertinimo tarybai.

Šios tarybos narys paminklotvarkininkas Algirdas Mulvinskas konsultavosi su Kultūros paveldo departamento (KPD) Klaipėdos skyriaus bei Kultūros paveldo centro darbuotojais, kurie ir ėmėsi rengti medžiagą dėl kapavietės, kad ji būtų paskelbta nacionalinio lygmens vertybe.

Pasak A. Mulvinsko, pagal šiuo metu KPD nustatytą tvarką, savivaldybių Kultūros paveldo vertinimo tarybos gali skelbti saugomais vietinio lygmens paveldo objektus.

„Tačiau K. Grižo kapavietė yra verta būti pripažinta nacionalinio lygmens vertybe. Dėl to šiemet gegužę Kultūros paveldo centro ekspedicijos metu istorikas Valdas Striužas ir geodezininkė Asta Adomaitytė, rengdami pokario rezistentų žūties vietų aprašus, atliko ir K. Grižo kapavietės matavimus. Tačiau užbaigti rengti medžiagą sutrukdė V. Striužo liga“, – teigė paminklotvarkininkas, tikėdamasis, jog visgi K. Grižo kapavietės medžiaga bus pateikta KPD vertinimo komisijai ligi Lietuvos valstybės šimtmečio minėjimo.

---

FAKTAI

1. Kazys Grižas gimė 1902 m. Rokiškio apskrities Gučiūnų kaime. Prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui, pasitraukė į Rusiją, mokėsi Tuloje. Į Lietuvą grįžo 1919 m., o kitąmet įstojo į Lietuvos kariuomenę savanoriu.

2. Dalyvavo mūšiuose su bolševikais Daugpilio fronte, su bermontininkais – prie Šiaulių ir Kretingos, kovojo Seinų fronte ir pateko į lenkų nelaisvę. Iš jos pabėgęs, grįžęs į savo karinį dalinį ir baigė savanorio tarnybą.

3. 1922 m. įstojo į Rokiškio policiją, buvo išsiųstas mokytis į Kauno policijos mokyklą. Grįžęs į Rokiškį, paskirtas nuovados viršininko padėjėju, o nuo 1927-ųjų gegužės – Kretingos apskrities viešosios policijos nuovados viršininku.

4. Žuvo tarnyboje, kai 1927-ųjų rugsėjo 9 d. Tauragėje socialdemokratai, liaudininkai ir eserai bandė įvykdyti valstybės perversmą, nukreiptą prieš naująją Lietuvos vyriausybę. Tačiau sukilimas buvo greit nuslopintas, – visoje šalyje policijai bei kariuomenei buvo paskelbta karinė parengtis. Gali būti, kad nuo sprunkančių į užsienį perversmininkų, pasienyje pareikalavus parodyti dokumentus, pasipylė šūvių serija. Kitądien K. Grižas mirė. Žudikai liko nežinomi.

5. LR Prezidentas Antanas Smetona K. Grižą po mirties už ypatingus nuopelnus Lietuvai apdovanojo Didžiojo Lietuvos Kunigaikščio Gedimino IV laipsnio ordinu. Po mirties taip pat buvo apdovanotas Lietuvos kariuomenės kūrėjo-savanorio medaliu.

6. K.Grižas buvo vedęs rokiškietę Feliciją Žikorytę, kuri vyro žūties metu laukėsi. Sūnus Vytautas pasaulį išvydo 1927-ųjų rugsėjo 29-ąją, praėjus 20 dienų po tėvą pakirtusių kulkų. Besimokydamas Rokiškio gimnazijoje, 1944–1945 m. Vytautas buvo įkūręs pogrindinę organizaciją kovai prieš okupantus. 1945-ųjų liepą su bendražygiais buvo suimtas ir karo tribunolo nuteistas 10 m. lagerio. 1948 m. buvo ištremta ir jo motina. Grįžus iš Sibiro, sukūrus šeimą ir apsigyvenus Kaune, 1968 m. V. Grižui gimė sūnus Gytis.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas