Pajūrio naujienos
Help
2017 Gruodis
Pi 4111825
An 5121926
Tr 6132027
Ke 7142128
Pe18152229
Še29162330
Se310172431
Orų prognozė
Dieną2°C debesuotumas 19 %
Naktį0°C debesuotumas 15 %
Apklausa

Metų žmogaus 2017 rinkimai

Edvardas STALMOKAS
Antanas BLUŽAS
Petras RUDYS
Aurimas RAPALIS
Ieva GARJONIENĖ
Arūnas MAŽONIS
Robertas LAPINSKAS
Bronius LAZDAUSKAS
Gvidonas NAVICKAS
Margarita LIZDENYTĖ
Kęstutis BERTAŠIUS
Auksė ANTULIENĖ
Apklausa

Šiemet Lietuvą paliko 56 tūkst. gyventojų. Ar Lietuva galutinai išsivažinės?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Komentarų topas

Lapyno gyventojai nesijaučia Kretingos dalimi

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Pirmas puslapis
  • 2017-11-17
Pirmieji Liepų g. sklypai virtę tvenkiniais, – į juos subėga lietaus vanduo nuo aukščiau esančios Palangos gatvės.

Vadinamojo Lapyno Liepų gatvės gyventojai jau ketvirtus metus sakė rašantys raštus Kretingos rajono savivaldybei, nes gyvenantys valdžios užmirštoje miesto dalyje: „Pramoninis rajonas iš dalies maitina miesto biudžetą, tačiau pas mus nėra asfalto, šaligatvių, kuriais vaikai galėtų saugiai pasiekti mokyklą. Skęsta sklypai ir namai, nes nei Palangos, nei gretutinėse gatvėse neįrengta lietaus kanalizacija“, – guodėsi žmonės.

Sklypai virtę tvenkiniais

„Palangos gatvė kone pusmetrį yra aukščiau už mūsų gatvę, todėl lietaus vanduo iš jos suteka į mūsų sklypus. Kas čia gali augti, jei beveik visus metus – nuo rugsėjo ligi birželio – laikosi vanduo. Šulinių vandens negalime naudoti net buityje, nes, pažiūrėkit, – rudas kaip kava“, – rodydami ligi viršutinio rentinio pakilusį tamsų vandenį, bėdojo Liepų g. Nr. 4 ir 4 A sklypų savininkai Ona Liudvika ir Arnoldas Normanai, Vida Žukovskienė, Danutė Kripienė ir Ignas Kundrotas. O 83-jų A. Normanas dar ir pašmaikštavo: „Prieš gyvenimo pabaigą sakau: man gera čia gyventi – nė kavos nebereikia virti, pasisemiu jos iš šulinio.“

Ant Palangos ir Liepų g. bei Ąžuolų akligatvio kampo gyvenančių žmonių sklypas pavirtęs didele bala, mat, į jį, esantį žemiau, vanduo suteka iš dviejų pusių. Taip pat kenčia ir kitų prie Palangos g. įsikūrusių sodybų šeimininkai.

„Kažkada savo gatvėje patys kasėme lietaus nutekėjimo griovius, bet jie užakę, nevalyti nuo to laiko, kai čia įsikūrėme prieš 30–40 metų. Užsistovėjęs vanduo dvokia, renkasi šiukšlės, šunų išmatos, veisiasi gyviai. Vandentiekio darbininkai šį pavasarį pakeitė vamzdį ties mūsų sodyba į didesnį, bet tai nieko negelbsti. Senasis vamzdis tebesimėto griovyje, jo niekas neišveža“, – kasmetines, rudenį ypač išryškėjančias bėdas, dėstė O. L. Normanienė.

Alfredas Pipiras piktinosi, kad valdžia tvarko naujakurių kvartalus, o į Lapyno gyventojus nekreipia dėmesio.

Nesulaukė atsiprašymo

Liepų g. Nr. 4 ir 4 A sklypų gyventojų mintis papildė Liepų g. Nr. 1 savininkas Alfredas Pipiras: „Mūsų gatvės vaikai braido po purvą – o dar sako, kad reikia saugiai eiti į mokyklą. Žiemą sniego – ligi kelių, seniūnijos greideris mus valo paskutinius. Kretingoje tokia tvarka: jei koks poniukas apsigyvena laukuose, tuoj puola tvarkyti, asfaltuoti kelius. Kaimyniniame Goštautų kvartale, nors tėra vos keliolika naujakurių, tinklus išvedžiojo už europinius pinigus, o mes viską privalome pasidaryti patys“, – bėdojo žmonės.

Už vandentiekio įvedimą jie sakė turėję susimokėti 42 proc. darbų kainos – kiekviena sodyba po 500 eurų.

Gyventojai pasakojo, jog 1984 m. patys savo rankomis išsikasę ir nusitiesę nuotekų trasas ligi Tiekėjų gatvės. Tuo pačiu pasiklojo vamzdžius, kad lietaus vanduo nutekėtų į Geležinkelio g. surinktuvą, tačiau dėl vandens pertekliaus iš Palangos g. visvien mirksta jų gatvė, daržai. „Nesulaukėme jokio valdžios atsiprašymo, kad dėl jų blogo darbų planavimo dešimtmečiais kenčia mūsų kvartalo žmonės“, – teigė jie. Nuo 2014-ųjų, raštus rodė O. L. Normanienė, susirašinėjantys su Savivaldybe: „Pasako – šiųmetiniame biudžete pinigų nėra. Pažadėjo, kad Liepų gatvės rekonstrukcijos techninio projekto rengimą įtrauks į 2014-2020 m. rajono plėtros planą, bet apsimelavo – neįtraukė. Padarytų bent minimumą – paklotų drenažą, sutvarkytų autobusų stotelę“, – piktinosi Liepų g. gyventojai.

Ona Liudvika Normanienė rodė purvino vandens sklidinus šulinius, – vien savo sklype jie išsikasė 4 šulinius, tikėdamiesi švaraus gruntinio vandens.

Reitingai būtų prasti

O. L. Normanienė rodė raštą, kuriame ji prašė Savivaldybės, kad artimiausioje Palangos g. stotelėje įrengtų suolus: „Kreipiausi, kai pamačiau ant griovio krašto sėdinčią moterį, – ji sakė esanti po operacijos ir nepastovinti, tuomet pastatė suolus. Bet važiuoji per kaimus ir matai, kad pakelėse stovi gražiausios stotelės su pastogėmis, – valdžia nusprendė, kad mums to nereikia“, – apmaudą liejo skaitytoja.

Todėl ji, reaguodama į Kretingos rajono savivaldybės šį lapkritį paviešintą gyventojų apklausą, pagal kurią Kretingos žmonės teigiamai atsiliepia apie savojo miesto ūkį, gatves ir valdžią, redakcijai pateikė laišką, kuriame ji motyvuoja, kodėl pramoninis miesto rajonas nėra ir, ko gero, niekada nebuvo Kretingos dalis, nes Lapyno gyventojai tokiais nesijaučia.

„Jeigu Savivaldybė būtų apklaususi Lapyno gyventojus, dėl šių priežasčių visi reitingai būtų buvę žemi“, – įsitikinusi O. L. Normanienė. Už savo gatvės žmonių sveikatą, moteris tvirtino, dirbdama gydytoja, ji kovojusi 40 metų. Ir dabar tebekovojanti – tik kitais metodais. Todėl sakė nesėdėsianti sudėjusi rankų: surinkusi keliasdešimties gyventojų parašus, šį spalį juos pateikė į Kretingos rajono merui Juozui Mažeikai. Sakė, ketinanti kreiptis į Seimo narį Antaną Vinkų.

Liepų g. gyventojai (iš kairės) Vida Žukovskienė, Arnoldas ir Ona Liudvika Normanai sakė, kad valdžia apsimelavo, žadėdama jų gatvės infrastruktūros tvarkymą įtraukti į 2014-2020 m. rajono plėtros planą.

Numatė du įrenginių būdus

Meras sakė, jog dėl lietaus kanalizacijos Ąžuolų akl., Liepų ir Palangos gatvėse įpareigojo bendrovę „Kretingos vandenys“, kuri yra paviršinių nuotekų tvarkytoja Kretingos rajone, išnagrinėti padėtį: kokius darbus galima atlikti, ir suskaičiuoti, kiek jie kainuotų. Atsakymas buvo išsiųstas O. L. Normanienei, prašant, kad ji supažindintų visus pareiškėjus.

„Kretingos vandenys“ siūlo du būdus: atstatyti anksčiau buvusius griovius, kuriuos iš dalies patys gyventojai pažeidė, be pralaidų įsirengdami įvažiavimus į kiemus, arba pajungti lietaus tinklus į Geležinkelio g., nutiesiant naujo diametro vamzdyną“, – kalbėjo J. Mažeika. Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo Povilo Černeckio žodžiais, pirmasis būdas būtų paprastesnis – reikėtų atnaujinti 260 m ilgio Liepų g. buvusią paviršinio vandens nuvedimo sistemą, į gyventojų sklypus įrengiant pralaidas. Tie darbai kainuotų 20-25 tūks. Eur. O norint pajungti į Geležinkelio g. tinklus, kurie nėra pakankamai pralaidūs, ligi nuleidėjo ties A. Jucio g. tektų nutiesti 950 m ilgio lietaus nuotekų trasą. Šie darbai kainuotų apie 100 tūkst. Eur.

„Formuojant kitų metų biudžetą, abu siūlymus teiksime svarstyti rajono tarybai ir ieškosime galimybių išspręsti problemą“, – užtikrino P. Černeckis.

Paviljoną – išvien su dviračių taku

Kretingos mieste, patikino J. Mažeika, jau yra nusistovėjusi tvarka dėl gatvių asfaltavimo: susirenka gatvių seniūnaičiai ir išvien su seniūnu aptaria bei nusprendžia, kurias gatves asfaltuoti. Šį sprendimą jie pateikia svarstyti rajono tarybai.

„Tačiau Liepų g. seniūnaičio, kurį gyventojai išsirinko patys, prašymo asfaltuoti jų gatvę nesame gavę“, – tvirtino meras. Jis taip pat sakė, jog siūlymą įrengti stotelę Palangos g. vakar pateikęs svarstyti Saugaus eismo komisijai. Šios komisijos vadovas P. Černeckis paaiškino, jog stotelės-paviljono ligi šiol nestatė todėl, kad yra parengtas pėsčiųjų ir dviračių tako Palangos g. projektas, parinktas ir rangovas.

„Tačiau darbų rangovai šiemet dėl prastų oro sąlygų nebevykdys, – jie nukelti į pavasarį. Jeigu būtume anksčiau pastatę paviljoną, jį būtų tekę nukelti, o kitąmet spręsime, kur ir kaip tikslingiau jį įrengti“, – patikino P. Černeckis.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas