Pasauliui naujai atnešęs Kristų

„Mokyklose Martyną Liuterį mums pristatydavo kaip revoliucionierių, kovotoją prieš Bažnyčią. Bet, jei galvosime tik taip siaurai, niekuomet nesuprasime šios asmenybės vidinio pasaulio, jo mokymo esmės. Jis nesiekė skaldyti Bažnyčios, atvirkščiai – kvietė jos vadovus kalbėtis, naujai atrasti Dievo žodį ir tuo būdu pasauliui iš naujo atnešė Kristų“, – taip Reformacijos 500 metų jubiliejui skirtoje konferencijoje apie Reformacijos tėvą Martyną Liuterį kalbėjo Nidos evangelikų liuteronų bažnyčios kunigas Jonas Liorančas.

„Man Martynas Liuteris yra mielas žmogus ir nuostabus tikėjimo žiburys“, – tvirtino kunigas Jonas Liorančas, linkėdamas kiekvienam savaip surasti šią iškilią asmenybę.

Žodis turi prasmę

„Internetas mirga faktais apie M. Liuterio gyvenimą. Tačiau kiekvienas, perleidęs juos per savo prizmę, savaip suvokia, koks tai buvo žmogus. Žinome, kad jis buvo vienuolis augustinas, jo mokymas tapo protestantizmo judėjimu, o idėjos ilgainiui išplito po pasaulį“, – tvirtino J. Liorančas.

M. Liuteris gimė 1483 m. Jo tėvas buvo kilęs iš valstiečių, tačiau praturtėjo įsigijęs vario kasyklą. Buvo religingas, vaikus auklėjo griežtai, Martynui buvo numatęs dvaro tarnautojo karjerą. Įstojęs į universitetą, M. Liuteris studijavo filosofiją ir teisę, žavėjosi Aristotelio darbais. 1505 m. grįžtant namo, jį užklupo baisi audra, ir jis davė priesaiką šv. Anai – kalnakasių globėjai: jei ši išgelbėsianti jo gyvybę, tapsiąs vienuoliu. 1507 m. buvo įšventintas į kunigus, tapo teologijos daktaru. Dirbdamas teologinį darbą, nesitaikstė su indulgencijų pardavinėjimu ir ėmėsi veiklos – parengė 95 garsiąsias tezes. Prikalė jas prie pilies bažnyčios durų. Už tai kunigų buvo puolamas ir atskirtas nuo Bažnyčios. Tačiau buvo tvirtai įsitikinęs, kad Evangeliją reikia ginti, kai ji puolama. 42-jų atmetė celibatą, vedė ir susilaukė 7 vaikų.

„M. Liuterio protestas kilo iš gilaus sielovadinio tikėjimo, kad ne raštas ir pinigai, o tik Kristus gali atleisti nuodėmes. Jis ir ligi tol buvo paskelbęs 97 tezes dėl teologinio mokymo, bet šios liko nepastebėtos. Tačiau naujosios 95 tezės sukėlė audrą, nes buvo pasikėsinta į pinigus. Šioje vietoje M. Liuteris, pasikėsinęs į Bažnyčios pajamas, suvirpino visą sistemą. Buvo bandoma jį papirkti, siūlant arkivyskupo postą, tačiau jo pasižadėjimas šv. Anai, nors niekas aplinkui to ir negirdėjo, parodo asmeninę atsakomybę už savo žodį. Jis nesilaikė mistinių patirčių, jam žodis, kaip ir Šventasis Raštas, turi reikšmę ir prasmę“, – pamąstymais pasidalijo J. Liorančas.

Gyvas žmogus, o ne – šventasis

„Turime aiškų žodį ir nuo šio tikėjimo aš nesitrauksiu“, – rašė M. Liuteris. Savo 95 tezėse jis kovojo ne už asmeninę gerovę, ne už pinigus, o už gyvąjį Kristų. Sakoma, kad buvęs rupaus žodžio žmogus, tačiau jis gi buvo gyvas su savo požiūriu, o ne koks šventasis. Prie jo namų nuolat rinkdavosi daugybė žmonių, ir žmonai tekdavo kaisti didžiulį puodą valgio. Šeimoje jis pripažino moters svarbą. Pabandykite įsivaizduoti, jei moters staiga neliktų – žlugtų valstybės ir pasaulis, sakė jis. Viduramžiais tai buvo drąsios mintys“, – pabrėžė kunigas.

J. Liorančas pastebi, kad M. Liuteris buvęs be galo darbštus: išleido 90 tomų raštų, tarp jų labai įdomūs yra draugams skirti užstalės pokalbiai. „To meto mokslininkai kovojo žodžiu. Todėl Gutenbergo spaustuvės mašinos išradimas prilygo šiandienos šviesolaidiniam internetui – spausdintas žodis paplito dideliu greičiu. O M. Liuteris, studijavęs filosofiją ir teisę, yra tarsi pirmasis feisbuko išradėjas – jo „papostintos“ 95 tezės ėmė keisti pasaulį. Jis sakė: Šventasis Raštas neprilygsta nė vienam filosofiniam traktatui, tačiau pasaulis neįstengia jo suvokti. Jis pats kasmet po 2 kartus perskaitydavo Bibliją. Nuolatinis gyvenimas su Dievu buvo jo maldos forma, o didžiausias troškimas – kad žmonės pažintų Jėzų ir jo mokymą“, – sakė dvasininkas.

Kunigas įsitikinęs, jog ir šiandieną turėtume atsiversti M. Liuterio katekizmą, kad pagal jį, paprastai ir įtaigiai, vaikams aiškintume apie Dievą bei Dešimt Jo įsakymų.

„Martynas Liuteris yra XVI a. pozityvo – dabar pas mus tai populiaru – mokytojas. Jis sakė, kad meilė Dievui eina per žmogų, turime gero vienas kitam linkėti, vien gera apie kits kitą kalbėti“, – teigė J. Liorančas.

• Rašyti komentarą (3)