Pajūrio naujienos
Help
2017 Gruodis
Pi 4111825
An 5121926
Tr 6132027
Ke 7142128
Pe18152229
Še29162330
Se310172431
Orų prognozė
Dieną0°C debesuotumas 100 %
Naktį2°C debesuotumas 82 %
Apklausa

Metų žmogaus 2017 rinkimai

Edvardas STALMOKAS
Antanas BLUŽAS
Petras RUDYS
Aurimas RAPALIS
Ieva GARJONIENĖ
Arūnas MAŽONIS
Robertas LAPINSKAS
Bronius LAZDAUSKAS
Gvidonas NAVICKAS
Margarita LIZDENYTĖ
Kęstutis BERTAŠIUS
Auksė ANTULIENĖ
Apklausa

Šiemet Lietuvą paliko 56 tūkst. gyventojų. Ar Lietuva galutinai išsivažinės?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Komentarų topas
„Dirvos tiek įmirkusios, kad klimpo technika, žieminius kviečius pasėti jau pavėlavome“, – savo lauką parodė Rūdaičių ūkininkas Stasys Sandaras.

Kretingos rajono savivaldybės Ekstremalių situacijų komisija vis dėlto patenkino ūkininkų reikalavimą ir rajone, išskyrus Kretingos ir Salantų miestų seniūnijų teritorijas, dėl žliuginų dirvų paskelbė ekstremalią situaciją.

Kriterijai – juodu ant balto

Tačiau dėl šio sprendimo rajono ūkininkams teko pakovoti. Penktadienio rytą Savivaldybės posėdžių salėje įvykusio pasitarimo su meru Juozu Mažeika, administracijos direktoriumi Virginijumi Domarku, Juridinio skyriaus vedėjo pavaduotoju Algimantu Gedvilu bei Civilinės saugos, viešosios tvarkos skyriaus vedėja Rasmina Beniušiene ir Žemės ūkio skyriaus vedėja Ženeta Seniūniene buvo bandoma įtikinti, kad Kretingos rajonas neatitinka Lietuvos Vyriausybės nustatytų kriterijų. Pasak A. Gedvilo, savivaldybių lygiu ekstremali situacija gali būti skelbiama tik tada, kai iš nuolatinės vietos evakuojama 300 gyventojų, kai sutrikdomos 500 gyventojų būtiniausios veiklos sąlygos, ir tai trunka ilgiau negu 24 valandas, kai padariniai išplinta dviejuose trečdaliuose savivaldybės teritorijos, kai prašoma daugiau kaip trijų savivaldybių pagalbos.

„Akivaizdu, kad mes neturim pagrindo skelbti ekstremalios situacijos, galim kalbėti tik apie ekstremalius įvykius atskiruose ūkininkų ūkiuose“, – sakė teisininkas. V. Domarkas pridūrė, kad tokiu atveju dėl ekstremalaus įvykio į Žemės ūkio ministeriją galėtų kreiptis kiekvienas nukentėjęs ūkininko ūkis atskirai, o iš prie „Kretingos vandenų“ esančios Agrometeorologijos stoties reikalingas pažymas apie kritulių kiekius ir dirvos drėgnumą užsakytų pati Savivaldybė.

Poziciją pavadino keista

„Jūsų pozicija – švelniai tariant, keista. Prie ko čia 300 gyventojų evakuacija? Pusantros paros ištisai lijo, mėnesio kritulių kiekis didesnis 1,5 karto. Klaipėdos, Šilutės rajonai be skrupulų skelbia ekstremalią situaciją, tik pas mus ji neatitinka kriterijų. Mūsų rajone nuolat kas nors ko nors neatitinka“, – apmaudžiai kalbėjo Rūdaičių ūkininkas Stasys Sandaras. Jo žodžiais, žemdirbiai Savivaldybės nereikalauja padengti nuostolius, jiems svarbiausia, kad galėtų įvykdyti įsipareigojimus bankams, grūdų supirkimo įmonėms, agentūroms ir nesulauktų sankcijų. Dabar dirvos tiek įmirkusios, kad rudeniniai darbai neįmanomi, jau aišku, kad negalės įvykdyti žalinimo reikalavimų, po žirnių pasėti kviečius, neįvažiuoja technika.

„Grūdų kokybė prastėja kasdien, sausų nebėra. Blogiausia, kad grūdų supirktuvės nuo rugsėjo savaitgaliais nebedirba, ir ūkininkams, neturintiems kur džiovinti bei sandėliuoti, – didelė bėda “, – sakė Padvarių ūkininkas Rimantas Paulikas. S. Sandaras, taip pat Vaineikių ūkininkas Juozas Butkevičius užsiminė, kad žemdirbių laukai skęsta dar ir dėl blogos melioracijos būklės rajone. Jie, taip pat Lietuvos ūkininkų sąjungos Kretingos skyriaus pirmininkas Antanas Stonkus kritikavo žemės ūkio ministrą Bronių Markauską, užsimojusį melioracijos įrenginius, tarp jų magistralinius griovius, perduoti ūkininkams ar kitiems žemės savininkams. Ūkininkų nuomone, padėtis tik dar labiau blogės.

Savivaldybėje įvykusiame pasitarime rajono vadovai klausė, kuo galėtų padėti nuo liūčių nukentėjusiems ūkininkams, šie neabejojo, kad būtina skelbti ekstremalią situaciją.

Pasigedo nuomonės raštu

„Žemės ūkio paskirties žemėje esantys kanalai eina palei kelius bei miškus. Kas ten valys, tvarkys? Ar kelių tarnyba? Ar nusenęs žemės nuomotojas, o gal miško savininkas? Neturim tokios galingos technikos, jos net parodose nesame matę“, – kalbėjo A. Stonkus. Dėl bebrų daromos žalos padarinių atsakomybė priskiriama medžioklės plotų naudotojams – esą bebrai yra medžiojamas gyvūnas. „Vadinasi, tapai medžiotoju, nusipirkai šautuvą – tai iš karto pirk ir guminius batus, nes turėsi eiti valyti užtvankų“, – ironizavo A. Stonkus.

„Esate asocijuoti žmonės, kur raštu jūsų išreikšta nuomonė šiais klausimais? Nesulaukiau aš jos, kad galėčiau padėti žemės ūkio ministrui ant stalo“, – atsikirto meras. Tačiau kai kurių pastabų jis pareiškė ir valdžias kritikuojantiems ūkininkams – teigė pastebėjęs, kad iš laukų išvažiavusi sunkioji jų technika ant kelių palieka krūvas purvo. „Taip neturi būti, ir jūs turit pasaugoti kelius, paskui ateinat ir skundžiatės, kad Savivaldybė jų neprižiūri“, – kalbėjo meras. A.Sandaras „davė grąžos“ – klausė, koks „kelininkas-specialistas“ sugalvojo ant kelių pilti išplautą žvyrą ir kiek pinigų už neprofesionalų darbą Savivaldybė jam sumokėjo? Rūdaičiuose supylė ant kalno, žvyras nuplaukė į pakalnę – sugadino kelią.

Rajono vadovai patikino situaciją žinantys, dėl broko kelininkams pinigai esą nebuvo sumokėti.

„Mes čia susirinkome ne pavirkauti ir ne padejuoti, o pasitarti, kuo jums realiai galėtume padėti?“ – į ūkininkus kreipėsi V. Domarkas. Nei meras, nei direktorius, nei kas kitas iš čia sėdinčių ekstremalios situacijos rajono lygiu paskelbti negali. Galutinį tašką padėjo tą pačią dieną po pietų susirinkusi Savivaldybės Ekstremalių situacijų komisija, kurios pirmininkas jis pats yra. V. Domarkas pasidalino ir viešojoje erdvėje pasirodžiusia informacija, kad Lietuvos ir Latvijos, kurios žemdirbiai nuo liūčių nukentėjo taip pat, žemės ūkio ministrai jau rengia bendrą kreipimąsi į Europos Komisiją dėl force majeure ir galimų ūkininkų nuostolių kompensavimo.

Jei Lietuva gaus šias kompensacijas, rajono vadovų kretingiškiai ūkininkai prašė nepalikti ir jų nuošaly – laiku surinkti ir Žemės ūkio ministerijai perduoti visą reikalingą informaciją apie patirtus nuostolius.

---

Žemės ūkio skyriaus vedėja Ženeta Seniūnienė akcentavo, jog nuo liūčių Kretingos rajone ypač nukentėjo grikiai. Apie dėl meteorologinių sąlygų patirtus nuostolius vedėja pateikė išsamią informaciją: Darbėnų seniūnijoje nenuimta 460 ha, arba 20 proc. vasarinių kviečių; 90 ha, arba 10 proc. vasarinių miežių; 150 ha, arba 30 proc. vasarinių rapsų; 32 ha, arba 20 proc. pupų; 100 ha, arba 15 proc. vasarinių kvietrugių. Imbarės sen. – 220 ha, arba 25 proc. kviečių; 15 proc. miežių; 180 ha, arba 50 proc. rapsų; 39 ha, arba 90 proc. lubinų. Kartenos sen. – 245 ha, arba 24 proc. kviečių; 20 ha, arba 7 proc. miežių; 70 ha, arba 41 proc. rapsų; 85 ha, arba 100 proc. grikių, 10 ha, arba 1,5 proc. žirnių; 4 ha, arba 18 proc. daržovių. Kretingos sen. – 200 ha, arba 15 proc. kviečių; 23 ha, arba 80 proc. rapsų; 112 ha, arba 100 proc. grikių; 260 ha, arba 90 proc. pupų, 30 proc. bulvių. Kūlupėnų sen. – 40 ha, arba 3 proc. kviečių; 5 ha, arba 1,5 proc. miežių; 17 ha, arba 46 proc. grikių; 6 ha, arba 1 proc. žirnių; 7 ha, arba 17 proc. pupų; 9 ha, arba 4,3 proc. avižų. Žalgirio sen. – 300 ha, arba 25 proc. kviečių; 161 ha, arba 100 proc. grikių; 16 ha, arba 2 proc. žirnių; 370 ha, arba 90 proc. pupų. Iš viso rajone deklaruota 10 tūkst. 836 ha žieminių javų, taip pat vasarinių kultūrų: avižų – 2 tūkst. 304 ha, grikių – 556 ha, kviečių – 9 tūkst. 216 ha, kvietrugių – 295 ha, miežių – 3 tūkst. 379 ha, rapsų – 1 tūkst. 240 ha, žirnių – 5 tūkst. 392 ha, pupų – 985 ha, lubinų – 48 ha.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas