Kodėl lietuviai taip nesisaugo keliuose ir gatvėse?

– Dažniausiai visur važiuoju automobiliu, tačiau, kai tamsiu paros metu kur nors tenka paėjėti pėsčiomis, turiu atšvaitą. Kai kurie žmonės nežino, kaip teisingai jį dėvėti. Kadangi kelkraščiu pėstiesiems reikia keliauti priešinga automobilių eismo judėjimo kryptimi, atšvaitą būtina segėti dešinėje kūno pusėje – prisegti prie drabužių, kad švytuotų žmogaus kelių aukštyje. O jei atšvaitas yra juostelė, – nešioti ant rankovės aukščiau rankos riešo. Šiaip vairuotojams nubausti būdų – daug, o nedrausmingi pėstieji atsiperka lengvai.

– Be abejo, keliuose, gatvėse savo gyvybes turime saugoti ir patys. Tamsiuoju paros metu nešioju atšvaitus, nuo mažens to mokau ir savo antrokę bei „nulinukę“ dukras – šviesą atspindinčių pakabukų prikabinėjom visur: ir ant kuprinių, ir ant batukų, ir ant striukių. Kaskart primenu, kad, eidamos per gatvę, būtų atidžios, apsidairytų. Yra tekę pačiai perbėgti važiuojamąją dalį neleistinoje vietoje, tačiau tokie atvejai – itin reti. Žinau, kad baudos už tai gali siekti ir 40 eurų.

– Esu kilusi iš Kretingos, bet šiuo metu su šeima gyvenu Vilniuje. Savo trejų metų dukrą su vyru mokome pažinti šviesoforo spalvas, aiškiname, kaip pereiti gatvę. Manau, kad suaugusių žmonių neatsakingumą keliuose lemia ir gyvenimo tempas – skuba, lekia, užsimiršta. Pastebėjau, kad Vilniuje pėstieji drausmingesni, matyt, policijos pareigūnai griežčiau žiūri į eismo taisyklių pažeidėjus, nenuolaidžiauja.

– Kiekvienas žinome, kad esame eismo dalyviai, tad turime ir patys saugotis, ir vairuotojams nesukelti avarinių situacijų. Aš dažniausiai važiuoju automobiliu. Pastebėjau, kad net vyresnio amžiaus žmonės, eidami per gatvę, užsižiopso į savo mobiliuosius telefonus ir neapsidairo į šonus. Kartais juk ir vairuotojas gali nepastebėti. Yra tekę patirti stresinę situaciją, kai reikėjo mašiną greitai sustabdyti.

Kalbino Audronė GRIEŽIENĖ, fotografavo Darius ŠYPALIS