Pajūrio naujienos
Help
2024 Kovas
Pi 4111825
An 5121926
Tr 6132027
Ke 7142128
Pe18152229
Še29162330
Se310172431
Komentarų topas

Tautinis kuostiums – kap valstybės vieliava

  • Audronė GRIEŽIENĖ
  • Būkem žemaitē
  • 2017-09-19
Etnuografė Zita Baniulaitytė sakė, ka tautinis kuostiums yr kap vieliava, kap himns, ons atspind naciuonalini savitoma.

„Palonguo gyvena tuoks Vėskonts Jozė. Ons ne tik griežė smoikeliu, graže dainiava, bet išmanė madas ėr poike siova – ne šep sau drabužius, vo tuokius, so katras žemaitele gal priš kuokius 150 metu poušies edami i bažnyčė. Šėndėin tus apriedus mes vadėnam tautines“, – sakė Palonguos kultūras ėr jaunima cėntra folkluora ansambli „Mieguva“ vaduovė etnuografė Zita Baniulaitytė.

Audėms – maluoni zabuova

Zita pate nusiaustė tautini kuostiuma dabar – vėini jouka. Vo išmuokėna anou iš Skouda kėlusi, bet nu 1956 metu Palonguo gyvenosi, i omžinybė jau palydieta audieju muotina praminta Emilijė Černeckienė. Zita pasakuoje so ana ėš arčiau sosėpažėnusi tumet, kumet so ansambliu reikiejė važiuotė i 1990 metas Vėlniou vykusė Dainu švėntė, vo neturiejusi tautini kuostiuma.

„Nuejau tumet pas Emilijė, paprašiau, ka ana mon nuaustu, o ta – neturinti laika, lėipė siestė pri staklių ėr ėšsėaustė pate“, – senas dėinas prisiminė pašnekuovė.

Nuorint austė, kuožna audiejė tor turietė vėsuokiu rakandu: ne tik staklės, bet ėr nytis, mestovus, nertovus, vytovus, šaudyklės, lonkti. Zita staklės toriejė, o vėsku kėtku davė Černeckienė, pas katrou muokytėis, gal sakyt, kuožna vakara ana takus mynė.

Nu tuo laika jau daug vondėns nutekiejė. Nevyriausybinė organizacijė „Palonguos krašta etnokultūras klubs „Mieguva“ , katram Z. Baniulaitytė vadovava, kartu su Naciuonaliniu kultūras cėntru ėr UNESCO taryba siekminga dalyvava konkurse ėr pagal pruojekta 2005 m. isteigė Tradicinės tekstilės muokyma cėntra.

„Ėr patys nusipėrkuom, ėr paskiau iš draugu Švedijuo gavuom daugiau stakliu, tep pat – kėtų reikalingu priemuoniu, pati pradiejau nuorinčius muotrėškas ėr vyrus muokytė austė“, – sakė pašnekuovė. Kelis entuziastus „Pajūri naujienu“ paprašyta ana išvardina: ta ėr Jadvyga Tamašauskienė, ėr Ramūnė Petkuvienė, ėr Daiva Lizzi, ėr Diana Rakauskienė, ėr Sandra Bučiūtė- Paulauskienė, vo iš vyru – Juonis Beinuorius, kretingėškis Antans Sendrauskis.

Z. Baniulaitytės žuodes, nebūn tep, ka anėi austu, kabinetė sosiedė, vėsa dėina nu ryta lig vakara. Audėms visims yr tik maluoni zabuova. Kas kuoki kilimeli, kas šalikeli nusėaud sau, o dar ėr draugiem a draugam per Kaliedas ar gimtadėini paduovanuotė. Ka nuor, prisied ėr pri rimtesniu darbu.

Koskelė ont galvuos seniau bova kuožnuos muotrėškas atributs.

Savitoma išraiška

Etnuografė pasakuojė, ka tautini kuostiuma ištakas siek XVIII omžiu, kumet vėsuo Euruopuo prasidiejė naciuonalinis pakėlėms, ypač tu tautu, katruos bova pavergtas. Anuoms dėdėle nuoriejuos ėšsiskėrt, ėšreikšt savi kap pilietius. „O kap galiejė kėtep ėšsiskėrt, je ne per drabuži, katras labiause krent i akis?“ – svarstė Zita. Kap ana sakė, vėsuo Euruopuo pėrmi savi ėšreikštė užsinuoriejė ne valstiete, vo miesta žmuonis, inteligėnta. Šep tautini kuostiuma istuorėje esonti ėlga ėr sudietinga. Ėš lietoviu pirmieji anou yr tyriniejė etnuografa Mikalina Glemžaitė, tep pat – tekstilininks, profesiuonalus tautini kuostiuma kūries Antans Tamošaitis.

„Tautinis kuostiums visumet atspind tu regijuona, kor žmuonis gyven“, – akcėntava Z. Baniulaitytė.

Kap žėnuom, Lietuvuo ėš vėsa yr 5 regijuona: Aukštaitėjė, Dzūkėjė, Suvalkėjė, Mažuoji Lietova ėr Žemaitėjė. Iduomiause, kad Zita, dėrbdama Palonguos kultūras ėr jaunima cėntrė, vaduovaudama sava patiuos 1988 metas ikortam „Mieguvuos“ folkluora ansambliou, so saviveiklininkas pruopagou mūsa krašta tradicijės, pati žemaitėšku šaknu ni neturiedama – yr gėmusi Sovalkėjuo, Vėlkaviškie. I Palonga so tievas atsėkraustė būdama dar vaks.

Tradicijės – ėr panašės, ėr skirtingas

Zita pasakuojė, ka vėsuo Euruopuo tautinius kuostiumus sudarė tuos patės dalys: muotriškus – marškėne, sėjuons, liemenė (Žemaitėjuo šniūrelka arba kykliku vadėnama), kvartūgs, galvuos apdongala, apavs, je žėima, – šėlti drabuže. Bet tu drabužiu sokėrpėms, spalvas, rašta skėras net tam patem regijuonė. Pavyzdžiou, beveik vėsuo Žemaitėjuo sėjuona būn išėlga dryžouti, o kretingėškės ėr tauragėškės vėlkiejė ėr longoutas, ėr drūžietas. Šiaurės vakaru Žemaitėjuo – ryškesnės spalvas.

„Kuokius siūlus ausdami mes emam? Ogi rauduona, žalė, būtėna – jouda diel suodroma, po bėški –viuoletėni, geltuona, balta“, – ėšvardėna ana. Aplink Rėitava, Plungė drabužis būs ne tuoks ryškos, mažiau rauduonuos spalvuos.

Dar priklausė nu omžiaus ėr statusa – a jauna mergelė, a ėštekiejosi. Ėštekiejosi ont galvuos nebraita kasu, ana ėš vėsa nebgal beruodyt sava plauku. „Nuiemė per vestovės vainikeli, oždiejė kyka (arba dar vadėnama čepčiukeli), apmūturiava koskelė – ėr būk“, – pasakuojė etnuografė. Je reikiedava et pri darbu, ka muotrėška nesošėltu ėr nesuprakaitoutu, kuskelė surėšdava nogaruo, ont pakauši, ausis palėkdava neuždėngtas. Į bažnyčė pasėpoušdava sosėrėšont pri kaktuos „ragelius“. Jaunas mergelės dieviejė vėsuokios gieliu vainikelius arba rangės, o je rėšdavuos koskelės, ta mazgs – po smakru. Iduomiausę būdava so sėjuonas. Dvara puonės nešiuojė krinuolinus, o jau tuos paprastas muotrėškas sosėvėlkdava ėr po kuokius 7 sėjuonus vėinu sykiu – ka ėr stuota išlaikytu, ėr ka šilčiau būtu. Šiaurės Žemaitėjuo ispudinga atruodė longoutas skaras, katruom muotrėškas apsisiausdava pečios.

Nasrienu Muotiejaus Valončiaus moziejou ivykusiam rėnginy apie senuovėškus pastrajus muotrėškas nuoriejė pasiveizietė, kap anuos atruodyto so 7 sėjuonas.

Yr taisyklės, kap nešiuotė

Vėsė audėne bova išausti iš tuo, ku patys sava ukius žmuonis augėna – linų, avėis vėlnu, kanapiu. Nauduojė ėr krautuvie pėrktus siūlus, bet daugiause tik kotams a kitims papoušėmams darytė.

Vyru apronga XIX omžiuou Lietovuo ėrgi bova kap ėr vėsuo Euruopuo: marškėne, kelnės, lėimenė, būtėna – sermiega arba surduts, trinyče, žekės. Žemaitėjės pėitūs sermiegas siūdava ėš švėisaus nedažyta mėla, o šiaurie – tomse žale, mielina, jouda. Žėimuos laikė nešiuojė kailinius. Plėka galva ni vėins tep pat nejė, diejuos skrybielė, po kaklu rėšuos pakaklėnė koskelė. Iš apava – ėrgi žiūront, kor es. Je i tvarta – klumpės, po kėima šmirinietė a šėina griebtė – nagėnės, vo i miesteli, į bažnyčė jau, veiziek, – ėr uodėne aulėne bata rekalingi.

Kap sakė Z. Baniulaitytė, tautini kuostiuma nešiuot bikap negal, nes ons yr kap valstybės vieliava, kap himns.

„Diel tuo kuostiums tor būt švaros, vėsumet išlygints. Pri anuo negal apsiaut sportbatiu ar bikuokiu kuojiniu, negal prisiraityt imontriu šukuosenu, pasidaryt vakarėniu makiažu ar prisivarstytė ėštaigingu auskarų“, – patarėmas dalėnuos ana.

Etnuografė pasidžiaugė, ka ne tik šėi meta Lietuvuo paskelbti Tautini kuostiuma metas, bet ka lėipas 6-uoji, Valstybės dėina, jau yr tapusi dar ėr Tautini kuostiuma dėina.

---

Naktės be mēiga

A ne kuoki čiderstva! Ruoduos, vakarė jau žiuovaujo, ė mėigs nuor akis ožlipytė, no mėslėjo, jau šinakt mėiguosio kap ožmošta. Jėbent!

Tik spiejau atgoltė, vo mona mėigā kap dūmā ėšgarava. Vartaliuojous nu vėina šuona unt kėta, lend i kramė vėsuokiausės mislės: kas – kame bova, kas – ku sakė, vo kap būs tuoliau... No, a če rek tep mūčytėis, jug nikuokiuos bieduos da netorio. Bet ne! Tarsi kuoks kėpšos pristuojė ė nedoud mon pakajaus.

Sosėzlastėjaus da daugiau. Dzieguorios jau ruoda ė dvylikta, ė pėrma adyną, vo aš da nemėigto!

Pagatava keltėis ė ku nuors ožsijimtė dėrbtė. Bet a če deginsi šviesa par nakti, ka vėsė mėigt. Ė kuokėi če mona darbā lauk, jug ė dėinuos čiesė ne kažėn ku dėrbo.

Gerā, ka ne kuožna nakti tep būn. Parmėslėjau, ka gerā būtom, ka Dievalis douto syluos krotiet, patē savi apsėrėktavuot, ka tuos lėgas pardaug nekonkinto, ka vakā sorokouto, torieto darbus ė svekė būtom, ka anokams vėskas pavykto.

E, kū če vėskū aprašysi!

Atėdoudo sava žyvata Aukščiausiojou į ronkas, kluonioujous Anam, ka leida tėik pabūtė šemė svietė, ė vierėjo, ka mona mėslės nuēs tėise i dongo. Tep ė bus!

Nuobažnē žyčėjo vėsėms žmuonims spakainē par naktis ėšsėmėiguotė, vo atsėkielos – geruos sveikatas ėr okatas! Labanakt 3 adyna naktėis.

Juzefa JUCIENĖ

---

ŽUODYNS

Akaliuore – akiniai

Akibruokšmis – nemalonumas, gėda

Akšėn – ateik

Alkierios – kaimo trobos atskiras kambarys

Alūžma – elgetai duodama išmalda

Aniuols – angelas

Bužavuotė – barti

Bragelis – skėtis

Brakalis – tas, kas bilda

Brončnagė – ranka (menkinamai)

L Bruoms – papuošti vartai

Sosiburškulioutė – susidraugauti, susimylėti

Būzinis – obelų rūšis


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas