Pajūrio naujienos
Help
2024 Kovas
Pi 4111825
An 5121926
Tr 6132027
Ke 7142128
Pe18152229
Še29162330
Se310172431
Komentarų topas

Į turgų atkeliavo pirmieji grybai

  • Dovilė URNIKIENĖ
  • Gamta
  • 2017-09-08

Daugiau grybautojų negu grybų – taip situaciją miškuose apibūdino prekeiviai, kurie pirmąjį kuklų grybų derlių trečiadienio rytą suguldė ant Kretingos turgaus prekystalių. Tuo tarpu policija atkreipia dėmesį, kad azarto apimti grybautojai neturėtų prarasti atsargumo – kartą sulaukta net dviejų pranešimų apie tą pačią dieną pasiklydusius grybautojus.

Kretingiškė Laima Frolova pirkėjams siūlo savo vyro surinktų gėrybių iš miško. Pusė kilogramo ir baravykų, ir raudonikių trečiadienio turguje kainavo po 5 Eur.

„Dar nėra grybų – jie tik pradėjo dygti. Miškai negavo lietaus, trūko ir šilumos. Per tris miškus pririnkau tik 800 g baravykų ir raudonikių, nors šilbaravykių, lepšių yra daugiau. Voveraičių – 5 litrus parsinešiau, – pasakojo kretingiškė Sandra Andriekienė. – Nors pamiškėse daug automobilių, tačiau kol kas visi grybautojai vaikšto tuščiais krepšiais. Kiek girdėjau, Telšių, Rietavo pusėje jau grybus kibirais neša, o pas mus dar tuščia. Gal šeštadienį daugiau bus.“

Kad dabar – tik grybų sezono pradžia, tvirtino ir kita prekeivė – kretingiškė Laima Frolova. „Mano vyras išeina prie vadinamųjų ilgųjų pievų ir keliauja miškais Kūlupėnų link. Dabar – tik patys pirmieji grybai“, – sakė pašnekovė.

Trečiadienio turguje 0,5 kg baravykų, raudonikių kainavo apie 5 Eur. Prekiautojai teigė, kad tokios kainos laikysis ir toliau – tikėtis įsigyti grybų pigiau, neverta.

Grybauja pažįstamose vietose

Paklausta, kaip miške orientuojasi, kad nepasiklystų, grybautoja S. Andriekienė pasakojo, kad svarbiausias jos orientyras – saulė.

„Tik jei diena apsiniaukusi – tuomet sunkiau, – prisipažino grybautoja. – Be to, žinau savas vietas ir nuo jų neinu toli. O ir nereikia lįsti į miško gilumą – grybų kaip tik daugiausiai ir pasitaiko pakraščiuose. Nors, aišku, pasitaiko visko – kai išgirstu kitus grybautojus šūkaujant, nuo jų traukiuosi tolyn ir išklystu iš kelio. Kartą 3 valandas klaidžiojau, o kai išėjau už miško – mašina buvo už 50 metrų.“

L. Frolova pasakojo, kad jos vyras, jei grybauti eina vakarop, būtinai nešasi kompasą, kuris ir padeda rasti kelią atgal.

Kretingiškė Sandra Andriekienė pasakojo, kad šios savaitės pradžioje grybų būta dar nedaug – apėjusi 3 miškus, ji raudonikių ir baravykų teparsinešė 800 g.

Dažniausiai paklysta ne vietiniai

Tačiau šitaip sėkmingai rasti išėjimą iš miško pavyksta ne visiems – Kretingos policijos pareigūnai sykį tą pačią dieną sulaukė dviejų pranešimų apie pasiklydusius grybautojus.

„Antradienį 13.24 val. gautas pranešimas, kad vyras, gimęs 1960 m., pasiklydo miškuose Darbėnų seniūnijoje, tarp Barkelių ir Šlaveitų. Miškas driekiasi tarsi juosta, tačiau vyrui vis tiek nepavyko iš jo išeiti nei į vieną pusę, nei į kitą. Į vietą buvo išsiųsti trys policijos ekipažai, ir, kai vyras išgirdo policijos sirenas, jis galėjo sėkmingai išeiti į kelią, – pasakojo Kretingos rajono policijos komisariato viršininkas Arūnas Pužauskas. – Dar vieno pranešimo sulaukėme 16.37 val. – paskambino motina su dukra, kurios teigė, kad miške pasiklydo ir jau 4 val. neranda savo automobilio. Moterys taip pat sėkmingai buvo surastos.“

Anot A. Pužausko, dažniausiai Kretingos rajono miškuose pasiklysta atvykėliai, kurie nepažįsta vietovės. „Būtina turėti mobilųjį telefoną ir pasirūpinti, kad jis būtų įkrautas, – svarbiausią patarimą, kurio neturėtų pamiršti grybauti einantys žmonės, davė A. Pužauskas. – Reikėtų pasirūpinti ir tinkama apranga – jei miške tektų užsibūti ilgiau, nes vakarop oras atšąla.“

Stebėti ne tik grybus, bet ir aplinką

Kretingos miškų urėdijos urėdas Arūnas Samoška su šypsena prisipažino, kad kartais ratais miškuose pradeda eiti net ir patyrę miškininkai – būna, kad grybų gausa susuka galvą ir jiems. Na, o šiemet, anot A. Samoškos, grybų yra išskirtinai mažai – tokio vėlyvo jų sezono urėdas per savo darbo patirtį nepamena. „Visų pirma, žmonės, išėję į mišką, turėtų būti dėmesingesni ir žiūrėti ne tik, kur auga grybai, bet ir stebėti aplinką: kokius keliukus kerta, pro kokius išskirtinesnius medžius ar kitus objektus praeina. Kai dirbau Lenkimų girininkijoje, buvo atvejis, kai ieškojome pasiklydusio žmogaus, kuris perėjo per geležinkelį, tačiau jis to net nepastebėjo, – kaip nepasiklysti miške, patarė A. Samoška. – Na, o jeigu jau taip atsitiko, kad žmogus pasiklydo, tai reikėtų žinoti, kad valstybiniuose miškuose yra iškirstos kvartalinės linijos. Tai – maždaug 4 metrų pločio juostos, kuriomis einant, galima pamatyti kvartalinį stulpelį, ant kurio užrašyti miško kvartalo numeriai. Stulpelis dažniausiai būna baltos spalvos. Paskambinus bendruoju pagalbos telefonu 112, per kurį būtų galima susisiekti su miškininkais, ir, padiktavus kvartalinius numerius, paklydėlį būtų labai lengva rasti.“

Anot A. Samoškos, orientuotis pagal gamtos ženklus, pavyzdžiui, kad ant medžio samanos auga ir storesnė medžio žievė formuojasi iš šiaurės pusės, gali tik labiau patyrę grybautojai. Tiems, kurie naudoja išmaniuosius telefonus, daug paprasčiau būtų nusistatyti koordinates, kur paliekamas automobilis ar dviratis – virtualus žemėlapis grybautoją ir parvestų atgal.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas