Ar jaunoms šeimoms gera Kretingoje

Nekilnojamojo turto ekspertė Rūta Martišauskaitė pastebi, kad į Kretingą keliasi jaunos šeimos iš Klaipėdos.

Kretinga atrodo tobula vieta auginti vaikus – čia jauku, ramu ir žalia. Stumdamas vežimėlį lengvai pasieksi bet kurį parką, gatvės paprastai nebūna užgrūstos transporto spūsčių, oro neteršia galingos gamyklos. O kur dar statistika, skelbianti, kad Kretingos rajone nedarbas ir nusikalstamumas yra vieni mažiausių šalyje. Tiesiog rojus jaunoms šeimoms?

Apie tai, kaip jaunos šeimos jaučiasi gyvendamos Kretingoje, „Pajūrio naujienos“ pasiteiravo jų pačių. Savo įžvalgas pateikė ir tam tikrų sričių ekspertai, paprašyti atsakyti į klausimus, susijusius su tuo, kaip Kretingoje patenkinami jaunų šeimų poreikiai.

Kuriasi klaipėdiečiai

Nekilnojamojo turto ekspertė Rūta Martišauskaitė teigė sulaukianti nemažai jaunų šeimų prašymų padėti įsikurti Kretingoje, kuri joms atrodo patraukli vieta gyventi. „Čia veikia visos svarbiausios įstaigos – tai yra labai patogu jaunam veikliam žmogui, tvarkant įvairius reikalus. Tuo pačiu nėra didmiesčiui būdingų spūsčių ir triukšmo, tvyro ramybė ir saugumo jausmas, kas yra labai svarbu auginant vaikus. Taip, trūksta įdomesnių pramogų ar būrelių vaikams, tarkim, čia turbūt niekada nebus galimybės lankyti ledo ritulį, bet juk Klaipėda ir Palanga – visai šalia“, – kas traukia jaunas šeimas į Kretingą, vardijo R. Martišauskaitė.

Ji pasakojo, kad didelė dalis naujakurių – iš Klaipėdos. Jiems priimtinesnė mažesnė būsto kaina Kretingoje. „Už tą sumą, kurią išleistum už neįrengtą būstą Klaipėdoje, tokį pat būstą, tik jau suremontuotą, nusipirktum Kretingoje“, – paaiškino R. Martišauskaitė.

Atsigauna naujos statybos, nuomos rinka – merdi

Ekspertė pateikė tokias nekilnojamojo turto kainas Kretingoje: 3 kambarių butas senos statybos name kainuoja apie 40-50 tūkst. Eur, naujos statybos – 45-55 tūkst. Eur (su daline apdaila); kotedžą (75-110 kv. m, su daline apdaila) galima įsigyti nuo 70 tūkst. Eur, o už naujos statybos namą tektų sumokėti 70-150 tūkst. Eur.

„Didžioji dalis jaunų šeimų būstą įsigyja, imdami paskolas, kurios išduodamos turint 15-20 proc. įnašo, – teigė R. Martišauskaitė. – Pastebiu ir tai, kad jaunos šeimos dažniausiai būstui susitaupo dirbdamos užsienyje. Kartais emigrantai net paprašo, kad būstą už jų pinigus čia nupirktų jų tėvai, nes ketina ateityje sugrįžti gyventi į gimtinę.“

R. Martišauskaitė pasidžiaugė, kad Kretingoje statybų rinka atsigauna – klientams jau galima pasiūlyti ir naujos statybos nekilnojamo turto, nors dar prieš metus-dvejus tokios pasiūlos beveik nebuvo.

Tuo tarpu būsto nuomos rinkos, galima sakyti, nėra – dažniausiai butas išsinuomojamas per pažįstamus ir mokamos tokios nuomos kainos, kurios dažnu atveju prilygtų įmokoms už paskolą būstui.

Jaunos mamos darbdavių jau negąsdina

Kretingoje įsikūrusiai jaunai šeimai vienas aktualiausių klausimų – galimybė čia gauti darbą ir jį derinti su vaikų auginimu. Tad, paklausta, ar darbdaviai palankiai žiūri į jaunas mamas ir ar noriai jas įdarbina, Kretingos darbo biržos vadovė Virginija Naudžienė teigė: „Tai priklauso nuo pačios moters. Vienos jau per pirmą pokalbį su darbdaviu dejuoja: „Nežinau, kiek čia jums galėsiu padėti, turiu mažus vaikus, kaip man reikės į darbą ateiti“, o kitos moterys yra motyvuotos, kabinasi į karjerą, ir taip šeimos reikalus susiorganizuoja, kad darbdaviui dėl to nekyla jokių rūpesčių.“

Pasak V. Naudžienės, šiuo metu moterys, kurioms – apie 30 metų, tegu ir turinčios mažų vaikų, darbdavių yra netgi labiau vertinamos negu 18-20 metų jaunimas, kuris, atrodytų, darbui galėtų atsiduoti visomis jėgomis, nes dar neturi šeimos rūpesčių.

„Tendencija tokia, kad tie jaunuoliai yra mažiau atsakingi, ir jiems svarbiausia – kuo daugiau uždirbti. Vos kojas apšilęs naujame darbe, toks 18-20 metų darbuotojas gali staiga, net ir neperspėjęs darbdavio, išvažiuoti į užsienį, nes ten jam pasiūlė keliais eurais daugiau. O trisdešimtmečiai paprastai žino, ko nori, yra subrendę žmonės, tad ir darbdaviams sukelia mažiau problemų“, – kalbėjo V. Naudžienė.

Lauros ir Kęstučio Viršilų šeima, auginanti du pametinukus, bandė įsitvirtinti gimtajame Kretingos rajone, tačiau, taip ir neradus kompetencijas atitinkančio darbo, sugrįžo gyventi į sostinę.

Darbo pasiūla moterims – skurdi

V. Naudžienės pastebėjimu, jaunoms mamoms sunkiau rasti darbą ne dėl to, kad jos turi vaikų, o todėl, kad apskritai Kretingoje darbų moterims yra mažai.

„Kretingoje vyrauja medienos pramonė, tad ir vyrams darbo vietų pasiūloma gerokai daugiau. Moterys Kretingoje daugiausia dirba švietimo arba medicinos įstaigose, tačiau tam reikia turėti specialų išsilavinimą. Dar dalis moterų įsidarbina pardavėjomis. Tačiau, jei nė viena šių sričių netinka, tenka važiuoti į Palangą, kur išvystytas viešbučių verslas, ar į Klaipėdą, kur ir atlyginimai yra gerokai didesni“, – teigė V. Naudžienė.

Kad darbo pasiūla mūsų krašte yra skurdi, galėtų iliustruoti Lauros ir Kęstučio Viršilų šeimos istorija. Jauna šeima, nusprendusi iš studijų miesto – Vilniaus – sugrįžti ir įsitvirtinti gimtajame Kretingos rajone, čia pragyveno tik dvejus metus – per šį laiką taip ir nesuradę kompetencijas atitinkančio darbo, susikrovė lagaminus ir vėl gyvena sostinėje.

„Darbo vietų ne tik Kretingoje, bet ir Klaipėdoje yra tragiškai mažai. Mano vyras yra telekomunikacijų inžinierius, o aš darbo ieškojau finansų sektoriuje – žvelgdami į mums aktualius darbo skelbimus, matydavome, kad jų Klaipėdoje yra gal 10 kartų mažiau negu Vilniuje, o ir atlyginimas turbūt 40-50 proc. mažesnis.

Liūdna, – kalbėjo L. Viršilienė. – Su vyru sudėliojome pliusus ir minusus: gyvenant Kretingos rajone, mūsų du vaikai augo gamtos apsuptyje, čia pat darže ar sode galėjo nuskinti kokią gėrybę, šalia gyveno mūsų abiejų tėvai, tad turėjome didelę senelių pagalbą. Ir vis dėto: dėl didesnių karjeros galimybių nusprendėme grįžti į Vilnių.“

Situacija dėl darželių – palankesnė

Tačiau, sugrįžusi gyventi į sostinę, Viršilų šeima susidūrė su problema ieškant vietos valstybiniuose darželiuose, į kuriuos eilės – beprotiškai ilgos. „Tuomet, kai buvome įsikūrę Kretingos rajone, pamenu, tikėjausi, kad ten su darželiais bus paprasčiau, nors skųstis irgi negaliu – vis dėlto gavome vietas grupėse Baubliuose, vėliau – Kartenoje. Tačiau Vilniuje naujiems gyventojams gauti darželį – jokių galimybių, – pasakojo L. Viršilienė. – Mums geriau apsimokėjo dviem vaikams samdyti auklę – tai kainavo apie 500-600 Eur per mėn; negu vesti į privatų darželį, kur už abu vaikus tektų mokėti nuo 500 Eur, įskaitant ir Savivaldybės skiriamą kompensaciją.“

Tuo tarpu Kretingoje, kaip jau anksčiau „Pajūrio naujienoms“ yra sakęs Kretingos rajono savivaldybės Švietimo skyriaus vedėjas Antanas Sungaila, darželių užtektų beveik visiems trimečiams – nepriimti šįmet liko tik tie, kurie nusprendė laukti eilės į pasirinktą švietimo įstaigą ir nesutiko pereiti ten, kur dar yra laisvų vietų.

Pasak A. Sungailos, sudėtingesnė situacija kalbant apie lopšelinukus – vietos pageidautoje įstaigoje negavo apie 40 vaikų, kurių amžius 1-2 metai.

A. Sungaila užtikrino, kad, siekiant patenkinti kuo daugiau prašymų priimti į darželius, specialistai ieško įvairių išeičių, pavyzdžiui, pasiteisinusiu galima vadinti sprendimą ikimokyklines grupes atidaryti ir kaimo vietovėse esančiose mokyklose. „Kartais pasiūlę ten vežti vaikus, iš tėvų sulaukdavome audringos reakcijos, bet, žiūrėk, po kiek laiko tie patys tėvai, net ir atsiradus galimybei perkelti vaiką į miestą, toliau lieka, kur buvę – sako, kad yra viskuo patenkinti ir nieko keisti nebenori“, – teigė A. Sungaila.

Trumpalaikė vaikų priežiūra – pagalba mamoms

Prieš keletą metų Švietimo skyrius populiarino idėją verslininkams steigti privatų darželį – kodėl ši iniciatyva neprigijo, jei vis dar yra vaikų, kurie į valstybinius darželius nepatenka? „Kai šia idėja susidomėjo vienas verslininkas, jis pirmiausia ištyrė poreikį, kiek būtų tėvų, norinčių vesti vaikus į privatų darželį, jei jis kainuotų apie 1 tūkst. Lt per mėn. Neatsirado nė vieno norinčio, ir tai logiška – tuo metu auklės paslaugos kainavo apie 500-600 Lt per mėnesį, – prisiminė A. Sungaila. – Dar vienas verslininkas mums skambino šių metų pabaigoje, sakydamas, kad turi dideles patalpas ir siūlydamas jose steigti darželį. Neatsirado nė vieno, kuris imtųsi šio verslo.“

Tačiau Kretingoje prigijo kita alternatyva – trumpalaikės vaikų priežiūros įstaiga „Krispu“ gyvuoja jau dvejus metus. „Ne visi vaikai gauna darželius, be to, trūksta grupių, kur būtų galima vesti vaikus jau nuo 1 metų – kai kurios mamos į darbą nori grįžti greičiau negu po 2 metų“, – apie tai, kodėl mamos renkasi privačią vaikų priežiūros įstaigą, kalbėjo „Krispu“ vadovė Kristina Puotkalienė.

Moterys lieka vienos su vaikais

Vis dėlto, K. Puotkalienės teigimu, labiausiai jos įstaigos paslaugų prireikia mamoms, kurios vienos augina vaikus, kol vyrai uždarbiauja užsienyje.

„Nė viena šeima taip nenorėtų gyventi, tačiau neturi kitos išeities. Dirbdamos Lietuvoje jaunos šeimos nepragyvena, o ką bekalbėti apie svajones turėti nuosavą būstą. Tad vyrai išvažiuoja, o moterys lieka vienos su vaikais, – pasakojo K. Puotkalienė. – Kiekvienai moteriai atsiranda kokių nors reikalų – nueiti pas gydytoją, į kirpyklą, banką ar kokią kitą įstaigą, o jei šalia nėra senelių ar kitų artimųjų, nėra, kur palikti vaikų. Tuomet juos ir atveda pas mus.“

Tuo tarpu auklės paslaugos Kretingoje, kiek iš mamų tenka girdėti K. Puotkalienei, kainuoja tiek pat, o kartais net ir daugiau negu Klaipėdoje. „Jei auklė sutinka dirbti už 2 Eur per val., mamoms sakau: „Griebkit ir nebepaleiskit“, – pasakojo K. Puotkalienė.

Tapusi mama, Sigita Dimskienė Kretingoje pasigedo kokybiškų kultūrinių renginių vaikams – tai jai pakuždėjo verslo idėją.

Pasigedo kultūrinių renginių šeimai

„Visada būdavau veikli, o tapusi mama, pamačiau, kad užsiėmimų ir pramogų visai šeimai labai trūksta. Pasigedau kultūrinių renginių šeimai: dirbtuvių, popiečių, seminarų, koncertų. Argi gali užtekti vienos kalėdinės šventės vaikams – ir tai kartais ten skamba tokios dainos, kad nesinori jų klausytis ir klausos gadinti. Nelikdavo ką daryti – sodiniesi vaiką į mašiną ir važiuoji ieškoti renginių į Klaipėdą“, – sakė Sigita Dimskienė, kuriai renginių vakuumas Kretingoje padiktavo ir verslo idėją – įkurti įmonę „Meno skliautas“, kurio viena veiklų – studija „Menų palėpė“, vaikams siūlanti didelį spektrą įvairių užsiėmimų ir būrelių.

S. Dimskienė, auginanti 8 metų dukrą ir 5 metų sūnų, prisipažino esanti optimistė ir tikisi, kad pavyks kretingiškius išjudinti – domėtis ir dalyvauti visai šeimai skirtuose renginiuose. Šiam tikslui ji „Facebook“ tinklapyje sukūrė ir „Kretingos veikliųjų šeimų draugiją“, kurioje dalinasi informacija apie įvairių organizatorių siūlomas pramogas ir užsiėmimus Kretingoje.

„Argi nebūtų puiku, jei Kretingoje atsirastų tradicija kartą per mėnesį surengti šeimų popietę, pavyzdžiui, vieną kartą pasikviečiant kokį lėlių teatrą, kitą kartą – kažką kitą? Domėjausi tokių pramogų kainomis – jos svyruoja apie 200-300 Eur, tai ar šeimai 5 Eur būtų daug? Svarbu patiems būti aktyviems ir burtis, kurti savo miesto tradicijas“, – įsitikinusi S. Dimskienė.

Skatina būti aktyvioms

Neseniai jaunas šeimas ne tik Kretingos, bet ir Skuodo bei Akmenės rajonuose, bandyta aktyvinti vykdant projektą „Tribūna jaunai šeimai“, kurį įgyvendino Kretingos rajono savivaldybės administracija, o finansavo Jaunimo tarptautinio bendradarbiavimo agentūra pagal „Erasmus+“ programą.

Šio projekto tikslas buvo burti jaunas šeimas, paskatinti jas išsakyti savo poreikius ir aktyviai dalyvauti vietinių organizacijų veikloje, prisidėti formuojant jaunimo politiką.

„Dalyviai atkreipė dėmesį, kad paprastai projektuose, kurie yra skirti jaunimui, galima dalyvauti asmenims iki 29 metų ir tai ne visada tinka jaunoms šeimoms – juk vis dažniau šeimos kuriamos ir pirmagimio susilaukiama, kai tėvams – 30 metų ir daugiau,“ – kalbėjo projekto „Tribūna jaunai šeimai“ vadovė Diana Garjonienė, kuri yra Kretingos rajono savivaldybės jaunimo reikalų koordinatorė.

Pasak jos, projekto metu išsakyti jaunų šeimų poreikiai buvo įvairūs ir jie labiausiai priklausė nuo to, kokioje gyvenvietėje gyvenama. „Pavyzdžiui, kai kur pasigendama vaikų žaidimų aikštelės, o kai kur – saugios perėjos per gatvę. Todėl skatiname jaunas šeimas burtis į vietos bendruomenes ir per jas kelti aktualiausias problemas, ieškoti galimo sprendimo“, – sakė D. Garjonienė, kuri tikisi, kad projektą, skirtą jaunoms šeimoms, bus galima ateityje tęsti.

Aušra Adakauskienė įsitikinusi, kad ir Kūlupėnuose galima gyventi aktyvų socialinį gyvenimą. Čia, jos manymu, saugiausia aplinka ir auginti sūnų Arną.

Džiaugiasi aktyvia bendruomenės veikla

Pasak D. Garjonienės, bendruomenėms atsirado daugiau galimybių, kai prieš 2 metus buvo patvirtinti nuostatai. „Į juos įtraukta nauja sąlyga, kad iš Savivaldybės biudžeto galima gauti finansavimą ir tokiems projektams, kurie skirti jaunoms šeimoms. Pirmosios aktyviausiai šia galimybe pradėjo naudotis Kūlupėnų bei Kartenos bendruomenės“, – teigė D. Garjonienė.

Apie tai, paklausta, kaip jaunos šeimos jaučiasi gyvendamos rajone, prašneko ir kūlupėniškė Aušra Adakauskienė. „Turime stiprią bendruomenės pirmininkę Jūratę Mačernienę, į bendruomenės veiklą įsitraukė daug jaunų šeimų, tad pas mus nuolat vyksta įvairūs renginiai: psichologo paskaitos, fotopamokos, aerobika, šokiai – kiekvienas norintis gali aktyviai dalyvauti socialiniame gyvenime, – pasakojo A. Adakauskienė. – Už visus kalbėti negaliu, bet man asmeniškai – kuo toliau, tuo labiau patinka gyventi Kūlupėnuose. Čia atvyksta ir įsikuria daug naujų šeimų, kitos į Kūlupėnus sugrįžta gyventi iš užsienio. Iš čia jaunos šeimos tikrai nebėga, ir tam yra priežasčių: čia pat – darželis, mokykla, medicinos punktas, krepšinio aikštelė, sporto klubas, net grožio salonas su soliariumu. Užtenka ir viešojo transporto. Yra absoliučiai viskas, ko reikia mažam miesteliui. Be to, čia jaučiuosi saugiai ir tikiuosi, kad vaikai ilgiau išbus nesužinoję apie narkotikus, negu jiems jų pasiūlytų didmiestyje.“

---

Smulkmenos, bet gyvenimą kartina

Pagal tėvų atsiliepimus parengėme kasdien patiriamų smulkių nepatogumų sąrašą:

Nepatogūs šaligatviai. Kai, sulaukęs pirmagimio, išvažiuoji į pirmuosius pasivaikščiojimus su vežimėliu, su Kretinga tarsi susipažįsti iš naujo. Štai tuomet realiai pajunti, kaip baisiai išsiklaipiusios Kretingos miesto šaligatvio plytelės, ne visur yra nuvažiavimai nuo jų. „Džiaugiausi, kad mano vaikui patikdavo kratymasis vežimėlyje – tai ir variau per tas duobes“, – juokėsi prisiminusi viena mama. Užtat kita pasakojo, kad suko „ratais kvadratais“ aplink miestą, ieškodama, kaip pasiekti parkų takelius, nes dunksėjimai per duobes jos sunkiai užmigdytą dukrytę kaip mat išbudindavo.

Nėra motinos ir vaiko kambarių. „Kretingoje nėra, kur vaikui sauskelnių pakeisti! Gerai, jei į miestą atvykai mašina – tada sauskelnes keiti joje. O jei į miestą atkulniavai tik su vežimėliu?“, – tokį pastebėjimą išgirdome ne iš vienos mamos.

Mašina tampa priebėga ir tuomet, kai staiga pravirkusį vaikutį reikia pažindyti. Jei esi be mašinos – kulkos greičiu šauni namo. „Kartą pagalvojau: kaip būtų puiku, jei įstaigose būtų pažymėta, kad „Čia galima pažindyti“, ir nereiktų jaustis nepatogiai, kad kažkur su savo verkiančiu vaiku nori įsiprašyti. Įsivaizduokite, kaip aš išpūčiau akis, kai interneto paieška man išmetė, kad toks „žindymo vietų žemėlapis“, apie kokį svajoju, tikrai egzistuoja! Deja, jame nurodyta per pusšimtį vietų Vilniuje ir nė vienos pajūryje, – kalbėjo viena mama. – Žinote, kai manęs klausia, ko reikia jaunoms šeimoms, sakau: pasižiūrėkite į verslininkus, kurie prekybos centruose įrengia motinos bei vaiko kambarius, sukuria vaikiškus vežimėlius prekėms dėti, net atskirą eilę tėvams su mažais vaikais. Nes jie laukia jaunų šeimų. Ar jos gali pasijusti taip pat laukiamos ir mūsų miesto įstaigose?“

• Rašyti komentarą (14)