|
|
|
Kaltinimus dėl seksualinio prievartavimo vadina melu
Visuomenėje gerbiamam ir žinomam Salantų kultūros centro meno vadovui 55 metų Vaclovui Kaubriui – rimti nemalonumai. Teismas pradėjo nagrinėti baudžiamąją bylą, kurioje jam pareikšti kaltinimai dėl nepilnamečių nugirdymo ir seksualinio prievartavimo. „Grynas melas“, – „Pajūrio naujienoms“ teigė V. Kaubrys, prisipažinęs girdėjęs kalbas, kad taip nukentėjusieji esą siekia iš jo išgauti pinigų. Byla Kretingos rajono apylinkės teisme nagrinėjama už uždarų durų – taip nuo viešumo saugomas asmenų privatumas, mat nukentėjusieji nusikaltimo metu buvo nepilnamečiai, o nusikalstama veika susijusi su jų intymia patirtimi. Tačiau nukentėjusieji vaikinai bei jų artimieji sutiko pabendrauti su „Pajūrio naujienoms“ – jie papasakojo, kad į V. Kaubrio namus užeidavę, nes šis yra pagarsėjęs kaip geras kompiuterių meistras, be to, esą leisdavo pasinaudoti ir savuoju kompiuteriu. Nukentėjusieji pasakojo, kad V. Kaubrys būdavęs vaišingas – duodavo išgerti alaus, nesibodėdavo ir pats įduoti pinigų, kad dar alkoholio šie parneštų iš parduotuvės. Pašnekovai įsitikinę, kad, nugirdžius alkoholiu, ir buvo bandyta pasinaudoti nepilnamečiais. Be to, jie įtaria, kad vaikinai buvo vaišinami ne tik alkoholiu – taip manyti verčia pasakojimai, kaip jie „lūždavo“ net nuo vienos stiklinės alaus. V. Kaubrys visą ikiteisminio tyrimo laiką savo kaltės nepripažino. Tą pačią savo poziciją – kad nei nepilnamečius girdė, nei jais bandė pasinaudoti – jis pakartojo ir su juo telefonu susisiekus „Pajūrio naujienoms“. Vyras teigė „apkalbų lygyje“ girdėjęs kalbas, kad kaltinimus metę nukentėjusieji taip iš jo nori uždirbti pinigų. „Jie patys buvo mane apvogę. Pavogė 120 Eur,“ – sakė V. Kaubrys, kuris, paklaustas, ar dėl to kreipėsi į policiją, atsakė, kad neturi galimybių ilgiau šnekėti, ir pokalbį bus galima pratęsti nebent vakare. Tačiau vėliau jis telefonu nebeatsiliepė. Per pirmąjį teismo posėdį išklausius liudininkus, kitame turėtų būti žiūrima vaizdo medžiaga, kurioje užfiksuoti nukentėjusiųjų parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo teisėjui – vaikinai teisme darsyk nebus apklausinėjami, apsaugant juos nuo būtinybės vėl pakartoti nemalonius prisiminimus. Kretingos rajono savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja Violeta Lukoševičienė teigė, kad mūsų rajone sulaukiama nedaug pranešimų apie galimą seksualinę prievartą prieš nepilnamečius – jų pasitaiko gal keletas per metus. „Bendras principas toks: jeigu mes gauname informaciją apie kažkokią nusikalstamą veiką – ar tai būtų fizinė prievarta, ar seksualinė – visais atvejais informuojame policijos komisariatą, ir tada sprendžiamas klausimas, ar pradėti ikiteisminį tyrimą. Po to mūsų skyriaus specialistai dalyvauja apklausose“, – paaiškino V. Lukoševičienė. Pasak jos, atpažinti, kad nepilnametis galėjo patirti seksualinę prievartą yra nelengva – tai geriausiai gali padaryti specialistai, turintys tam tikrų žinių. „Jeigu mes kalbame apie eilinius gyventojus, tai dažniausiai tokia informacija pasklinda bendruomenėje – žmonės kalbasi apie tai, kas ką sužinojo. Tokiu atveju vienintelis patarimas – pranešti policijos komisariatui arba mūsų skyriui: tuomet įsijungia visos grandys, specialistai, kurie ima aiškintis situaciją. Iš karto neskubame nuspręsti – buvo seksualinė prievarta, ar ne, nes paprastai tyrimas būna pakankamai ilgas ir sudėtingas, – teigė V. Lukoševičienė, paaiškinusi, kad dėmesys sutelkiamas ne tik į galimą smurtautoją, bet ir į nukenėjusįjį, kuriam pasiūloma kompleksinė pagalba. – Mūsų skyrius aiškinasi, kokia to galimai nukentėjusio vaiko situacija, kokios pagalbos reikia ne tik jam, bet galbūt ir jo tėvams ar kitiems vaikams, gyvenantiems šeimoje. Priklausomai nuo to, kas smurtauja, gali prireikti vaiką paimti iš šeimos, nustatyti jam laikiną globą, o gal suteikti medikų, psichologo ar socialinio darbuotojo pagalbą.“ Pasak tyrimų, dažniausiai seksualinį smurtą vaikai patiria iš artimiausių žmonių: šeimos narių ar tėvų draugų, kaimynų. „Todėl tėvai turi būti labai budrūs, neabejingai išklausyti, ką sako vaikas, net jei jis labai mažas – susimąstyti, ką jis iš tikrųjų nori pasakyti“, – patarė V. Lukoševičienė.
|
|
