|
Iš vyndarių konkurso – su sidabriniu apdovanojimu
Kretingiškio Vytauto Kanapkos gaminamas vynas apdovanojimus pelno vieną po kito.
Daugiausia nominacijų – lietuviams Pusiau saldus raudonųjų serbentų ir aviečių vynas Lietuviško jauno vyno varžybose yra užėmęs I vietą, Lietuvos vyndarių asociacijos surengtame čempionate vynas „Rastinukė pelnė bronzos medalį. Su įrėminta padėka ir sidabrinės II vietos nominacija už aronijų vyną pusiau sausų ir pusiau saldžių raudonųjų vynų kategorijoje šį rugpjūtį jis grįžo ir iš Latvijoje įvykusio Baltijos šalių vyndarių konkurso. Svarbiausi vyno vertinimo kriterijai: skonis, spalva ir kvapas. Anot Vytauto, nemažesniu balu tarptautinė komisija, kurioje, be Baltijos šalių atstovų, – ir vyno žinovai iš Suomijos bei Švedijos, būtų įvertinę ir jo vynuogių vyną, bet šis buvęs diskvalifikuotas, kadangi pagamintas ne iš vietinės žaliavos. „Esu sąžiningas, pats prisipažinau, kad tos vynuogės buvo „maksiminės“, – juokėsi pašnekovas. Anot kelerius metus vyndarių asociacijos veikloje dalyvaujančio V. Kanapkos, idėja surengti pirmąjį Baltijos šalių vyndarių konkursą kilo Lietuvos bei Latvijos vyndarių asociacijų pirmininkams šią gegužę Mažeikių rajone, Ašvos malūne, įvykusios „Pienių vyno“ šventės metu degustuojant naminius vynus. Rugpjūčio 15-16 dienomis Rygoje suorganizuotame konkurse Latvijos, Estijos ir Lietuvos vyndariai pristatė iš viso 110 rūšių vyną. „Dalyvavome 13 vyndarių iš Lietuvos, pateikėme 31 rūšies vyną. Mes ir „susišlavėme“ kone pusę laurų – parsivežėme 6 nominacijas“, – pasakojo V. Kanapka. Už aronijas dėkingas Jurgiui „Kai pavasaris, – vynui sudie, kai ruduo – sudie, mano meile“, – šios populiarios dainos žodžius teigė puikiai žinantis ir V. Kanapka. Tačiau jis prisipažino pats su visomis „meilėmis“ atsisveikinąs dar gerokai iki rudens, nes darbymetis prasideda vasaros įkarštyje, iškart po Joninių, kai prie namų esančiame sode ima sirpti braškės, juodieji ir raudonieji serbentai, vyšnios, trijų rūšių agrastai, avietės, šermukšniai, rabarbarai... Į klausimą, negi ir iš rabarbarų jis gamina vyną, pašnekovas atsakė teigiamai – esą pavyzdį paėmęs iš šį vyną itin mėgstančių anglų. O aronijų savo sode jis neaugina, gauna iš geradario tikrąja to žodžio prasme. „Kai „Pajūrio naujienos“ pirmąkart parašė apie tai, kad mano pagamintas mėlynųjų vynuogių vynas „Rastinukė pelnė bronzos medalį, paskambino žmogus, vardu Jurgis, ir pasiūlė prisiskinti aronijų, papasakojo, kur yra jo sodas. Trejus metus tą geradarį, kurio nė pavardės nežinau, aš kviečiuosi į namus, noriu susitikti, padėkoti, bet kol kas jis nepasirodė“, – atviravo V. Kanapka. Geriausias degustatorius – šeima Įdomu, kaip atrenka jis vynus konkursams? Ogi paprastai – paragauja. Esą jeigu vynas skanus pačiam, juolab – subtilų skonį turinčiai žmonai Vidai ir sūnui Vytautui, vadinasi, pavyko. Ant Kanapkų šventinio stalo parduotuvėse pirkto vyno nebūna. „Kam pirkti, jei mūsų pačių – daug skanesnis. Pramonė dažniausiai gamina iš nenatūralios žaliavos, o iš kompiuteriu dozuojamų miltelių, vandens ir kitų priedų... Mūsų vynas – tikras, lietuviškas“, – sakė jis. Vyndarystės procesas, Vytauto žodžiais, nesudėtingas, nors reikalauja daug rankų darbo: priskinti, sumalti uogas, užpilti vandens, įdėti cukraus ir padėti šiltai rūgti, po to nukošti, palikti... Iki vartojimo gali praeiti mažiausiai trys savaitės ar mėnuo. V. Kanapka teigė vyndaryste užsiimantis iš pašaukimo. „Matyt, tai užprogramuota genuose – mama pasakojo, kad vyną gamino ir mano senelis, Gedučių kaime turėjęs didžiulį vaismedžių sodą su 300 avilių bičių“, – sakė V. Kanapka, kuriam už namie gaminamą vyną 2015 m. suteiktas Tautinio paveldo sertifikatas.
|