Pajūrio naujienos
Help
2017 Lapkritis
Pi 6132027
An 7142128
Tr18152229
Ke29162330
Pe3101724
Še4111825
Se5121926
Orų prognozė
Dieną4°C debesuotumas 96 %
Naktį-2°C debesuotumas 35 %
Komentarų topas

Trūkstamų pedagogų ieško ir paskutinę minutę

  • Dovilė URNIKIENĖ
  • Pirmas puslapis
  • 2017-08-29
Teigiama, kad pradedant šiuos naujus mokslo metus, mokyklose mokytojų nepritrūks, tačiau kai kurie jų į naujas pareigas bus paskirti tik Rugsėjo 1-osios išvakarėse.

Net ir likus kelioms dienoms iki naujų mokslo metų pradžios, dalis rajono švietimo įstaigų vis dar ieško ikimokyklinio ugdymo pedagogų bei kai kurių dalykų mokytojų. Mokyklų vadovai neslepia: pretendentų į laisvas pedagogų vietas nėra arba atsiranda vos vienas kitas, o apie jaunus žmones, ką tik baigusius pedagogines studijas, belieka tik pasvajoti.

„Kai rinkome duomenis mokslo metų pabaigoje – birželio 1-ąją, trūko pradinio ugdymo, ekonomikos, matematikos, biologijos, kūno kultūros, šokio mokytojų. Pasitikslinau duomenis šiandien rytą ir galiu užtikrinti: Rugsėjo 1-ąją mokytojų mokyklose netrūks. Kol kas lieka didžiausia problema tik dėl psichologo ir logopedo, taip pat dar trūksta auklėtojų kai kuriose ikimokyklinio ugdymo įstaigose“, – vakar situaciją apibendrino Kretingos rajono savivaldybės Švietimo skyriaus vedėjas Antanas Sungaila.

Tačiau jis pripažino: kai kur konkursai į laisvas pedagogų vietas vyks paskutinėmis rugpjūčio dienomis arba net Rugsėjo 1-osios išvakarėse. „Žinoma, kad tokia situacija, kai vos paskirtas naujas mokytojas rytoj jau turi pradėti darbą, nėra normali. Reikalingi pedagogai turėtų būti surasti bent jau rugpjūčio viduryje“, – įsitikinęs A. Sungaila.

Ir nors jis kol kas situacijos dėl pedagogų trūkumo nedramatizuoja, tačiau yra tikras – po 4 metų tai bus rimta problema. „Perspektyvos liūdnokos. Trūks ikimokyklinio ugdymo, muzikos, matematikos, fizikos, chemijos, geografijos, užsienio kalbų mokytojų, logopedų“, – teigė A. Sungaila.

Pasirinkimo – nėra

Tačiau mokyklų vadovai „Pajūrio naujienoms“ teigė, kad jau dabar susiduria su problema ieškant pedagogų į laisvas vietas.

„Pedagogų trūkumas didelis, o pasirinkimo nėra. Ieškojome muzikos mokytojo – pasisiūlė tik vienas žmogus, kuris turi išsilavinimą, tačiau neturi darbo patirties, – sakė Kūlupėnų Motiejaus Valančiaus pagrindinės mokyklos direktorius Vidas Kelpša. – Jei dabar staiga prireiktų fizikos, chemijos mokytojo – nežinau, kur jo reikėtų ieškoti. Ir tai nėra tik kaimo mokyklų problema – ji būdinga visai šaliai.“

Anot V. Kelpšos, sudėtinga rasti pedagogų nuolatiniam darbui, o ką bekalbėti, jei jo prireikia trumpam. „Pernai metų eigoje susirgo matematikos mokytojas, tai laimė, kad dar galėjome pasiskolinti mokytoją iš kaimyninio rajono – Plungės, kur panaikinta daug kaimo mokyklų. Mūsų Švietimo skyriaus tinklalapyje formuojamas rezervas – jame registruojasi pedagogai, ieškantys papildomo darbo – yra neveiksnus, ten nerasi, kas galėtų pavaduoti, jei metams įsibėgėjus, suserga mokytojas, o ypač tokių dalykų kaip lietuvių kalbos ar matematikos.“

Kita vertus, V. Kelpša pastebi, kad reformuojant aukštojo mokslo sistemą, į mokyklas ima dairytis universitetuose dirbantys mokslininkai. „Pavyzdžiui, mūsų mokykloje matematikos mokys žmogus, apsigynęs disertaciją. Bet ar žmogus, turintis mokslinį laipsnį, gali dirbti tik mokykloje?“, – svarstė V. Kelpša.

Dirba keliose mokyklose

Kretingos Jurgio Pabrėžos universitetinės gimnazijos direktorė Asta Burbienė teigė, kad jau pavyko surasti naujus mokytojus, kurie dėstys istoriją, ekonomiką, teatrą, biologiją, bei direktoriaus pavaduotoją 0,25 etato. „Betrūksta tik šokio mokytojo, tačiau konkursas jau yra paskelbtas ir, kol surasime naują pedagogą, ugdymo procesas nesusitrukdys“, – užtikrino A. Burbienė.

Tačiau jos pastebėjimu, daugiausiai konkursuose į laisvas pedagogų vietas dalyvauja mokytojai, kurie jau dirba kitose mokyklose ir, turėdami nedidelį krūvį, nori papildomo darbo, kad pagerintų savo finansinę padėtį.

„Tuomet mokyklai tenka derinti tvarkaraščius, o tai nėra paprasta. Mūsų gimnazijos III-IV gimnazijinėms klasėms vyksta srautinės pamokos, kuomet mokiniai išsiskaido į grupes pagal tai, kokį mokymosi lygį yra pasirinkę – tuo pačiu laiku vieniems vyksta biologijos pamoka A lygiu, o kitiems – B lygiu. Todėl priderinti tvarkaraštį prie mokytojų užimtumo pagrindinėje darbovietėje ne visada įmanoma“, – sakė direktorė.

Pasigenda jaunimo

Nors kol kas surasti mokytojų į laisvas vietas pavyksta, tačiau A. Burbienė įžvelgia dar vieną problemą – į mokyklą nebeateina ką tik pedagogines studijas baigusio jaunimo. „Nėra pamainos vyresniems mokytojams, o mokyklai – atsinaujinimo. Vyresnieji mokytojai duoda patirtį, išmintį, jaunimas įneša energijos. Visų geriausia, kai kolektyvas yra įvairialypis savo amžiumi“, – įsitikinusi A. Burbienė.

Šią tendenciją patvirtino ir Švietimo skyriaus vedėjas A. Sungaila, pateikęs statistinius duomenis, kad šiuo metu Respublikoje vidutinis auklėtojų ir mokytojų amžius yra daugiau negu 50 metų, Kretingos rajone – 48 metai.

„Lietuvoje 13 proc. visų auklėtojų ir mokytojų yra 60 metų ir daugiau, o mūsų rajone tokie pedagogai sudaro 14,56 proc. Kad pensijos sulaukę pedagogai paliktų darbo vietas, skatinama ir respublikiniu lygiu, nes išeiti į užtarnautą poilsį sutinkantiems pedagogams siūloma kompensacija, kurios du trečdaliai apmokami iš valstybės lėšų. Tačiau tam keliama griežta sąlyga – kad išėjus pedagogui į pensiją, darbo vietos būtų optimizuojamos. Taip mažėjant mokinių skaičiui, mažinama ir pedagogų“, – paaiškino A. Sungaila.

Patiria nesaugumo jausmą

Tačiau kaip į mokyklas, kurias po truputį palieka senjorai, privilioti jaunus žmones? „Reikia daryti įdomesnę mokytojo specialybę, formuoti ją dvigubą: kad žmogus būtų parengtas ne vien kaip pedagogas, bet ir galėtų dirbti kitą darbą papildomai, pavyzdžiui, versle, – kad yra būdų, kaip sudominti jaunus žmones pedagoginėmis studijomis, mano Kūlupėnų Motiejaus Valančiaus pagrindinės mokyklos direktorius V. Kelpša. – Žinoma, reikia didinti ir darbo užmokestį, gerinti darbo sąlygas – dabar vaikų teisės tik auga, o pareigų – jokių, mokytojai yra bežodžiai“.

Lietuvos švietimo įstaigų profesinės sąjungos Kretingos rajono susivienijimo pirmininkė Eugenija Daniuk patvirtino, kad mokytojai iš tiesų išgyvena nesaugumo jausmą. „Ne tik fizinį, bet ir psichologinį. Tu nežinai, ar toliau dirbsi, ar nedirbsi, kas iš tėvų ir kaip sureaguos į tavo pastabą ir žodžius – visi nori mokytojus mokyti, – sakė E.Daniuk. – Užtat niekas nenori dirbti mokytojais. Teko girdėti atvejį, kaip mergina pasakė svajojanti būti pradinių klasių mokytoja, tai visa giminė stojosi piestu. Tai apie ką begali būti kalba?“

Atlyginimas – beveik minimumas

E. Daniuk įsitikinusi, kad mokytojo darbo prestižą menkina ir mažas atlyginimas. „Gal ta tema vis nuskamba taip, kad mokytojai nori tik atlyginimo, bet juk tai žmogui yra labai svarbu – tai yra garantas, kad oriai gyvensi, kad mokinių akyse būsi tvarkingai apsirengęs, kad turėsi iš ko nusipirkti knygą ar nueiti į teatrą, apie ką mokytojai begali pasvajoti“, – sakė E. Daniuk.

Švietimo ir mokslo ministerija, remdamasi Statistikos departamento duomenimis, pateikė informaciją, jog vidutinis mokytojo atlyginimas 2017 m. pirmąjį ketvirtį buvo 877,8 euro iki mokesčių. Tačiau E. Daniuk įsitikinusi, kad arčiau realybės yra anksčiau žiniasklaidoje paviešinti duomenys, jog mokytojai vidutiniškai uždirba 404 eurus, neatskaičius mokesčių.

„Galbūt didmiesčiuose, didelėse gimnazijose, kur yra geri krūviai, daugiau uždirba, bet mažesniuose miestuose mokytojai gauna tik minimumą, čia mažai kas turi visą krūvį. Dažniausiai situacija tokia: sumažėjo mokinių, ir kažkas iš mokytojų išeina – likusiems kolegoms atitenka didesnis pamokų skaičius. Bet normalus atlyginimas dar nereiškia, kad ir krūvis yra normalus – mokytojai dirba ne tik per pamokas, bet ir po jų. Esu įsitikinusi, kad mokytojai turėtų gauti bent jau 1 tūkst. „į rankas“, – kalbėjo E.Daniuk. – O dabar mūsų atlyginimas yra beveik kaip žmogaus, kuris gauna minimumą. Tai koks tikslas siekti aukštojo mokslo, kad taptum mokytoju? Mes savame rate pakalbame – kas dirbs vietoj mūsų, kai išeisime į pensiją? Jau dabar kiek laisvų darbo vietų pedagogams. O kodėl? Pabando jauni mokytojai per vasaros atostogas padirbėti užsienyje, pamato, kiek jie gali užsidirbti ir emigruoja visam laikui.“

Sumenkęs prestižas neskatina rinktis studijų

„Pedagogines studijas baigę absolventai rinktųsi darbą mokykloje, jei iš jo galėtų pragyventi“, – sakė Lietuvos edukologijos universiteto studijų prorektorė prof. dr. Vilija Salienė, įsitikinusi, kad mokytojų trūkumo ar pertekliaus problemų sprendimui reikalingos kompleksinės priemonės.

V. Salienės teigimu, mokytojo profesijos prestižo sumažėjimas ir nuolatinės negatyvios kalbos apie mokytojo darbą, neva egzistuojantį mokytojų perteklių neskatina jauno žmogaus rinktis pedagogo kelio.

„Pedagogo profesiją rinkdavosi nemažai jaunų žmonių, bet šiais metais pirmą kartą nebuvo skirta finansavimo dalykų mokytojų rengimui. Valstybė aiškiai pasakė, kad ji neinvestuoja į mokomųjų dalykų mokytojų rengimą, o prioritetą teikia profesinėms studijoms, kai pedagogo kvalifikacija įgyjama po bakalauro studijų“, – teigė V. Salienė.

Vienur – per daug, kitur – per mažai

Tačiau Švietimo ir mokslo ministerija pedagogų trūkumo problemos nedramatizuoja. „Pedagogų vienu metu turime ir per daug, ir per mažai – kelis kartus didesnė dalis studijuoja kūno kultūrą, menų pedagogiką negu šioje srityje dirba mokytojų. Atvirkštinė situacija yra su chemijos, matematikos, fizikos, kitų gamtos mokslų dalyko mokytojais“, – teigė Švietimo ir mokslo ministrės patarėjas Arminas Varanauskas.

Pasak A. Varanausko, dalykų mokytojų rengimas pastaraisiais metais buvo labai sumažėjęs, tik vienetai abiturientų rinkosi matematikos, biologijos, chemijos ir fizikos studijas. „Todėl priėmėme sprendimą siūlyti daugiau pedagoginių studijų vietų jau baigusiems aukštąsias mokyklas. Pedagogų rengimo profesinėms studijoms valstybė iš viso šiemet skyrė pusšimčiu daugiau vietų nei pernai – 185, 2016 m. – 136 vietas, – vardijo A. Varanauskas. – Džiaugiamės, kad jaunų žmonių susidomėjimas viršijo lūkesčius. Pedagogikos krypties profesinėms studijoms, sulaukusioms itin didelio aukštųjų mokyklų absolventų susidomėjimo, Švietimo ir mokslo ministerija papildomai skyrė 30 valstybės finansuojamų vietų. Jos tikslingai paskirstytos matematikos, informacinių technologijų, chemijos, fizikos, biologijos, geografijos dalykų mokytojams rengti.“

Pasak A. Varanausko, ministerijai, kuri bendradarbiauja su Darbo birža, yra žinoma, kad šiuo metu skelbiamų laisvų darbo vietų paklausa daugeliu atvejų yra beveik tokia pati arba mažesnė kaip darbo ieškančių pedagogų pasiūla. „Skaičiams turi įtakos ir sezoniškumas. Natūralu, kad vasaros sezono metu skelbiamų laisvų darbo vietų mokytojams skaičius išauga, kadangi mokyklos ruošiasi naujiems mokslo metams“, – teigė ministrės patarėjas.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas