Pajūrio naujienos
Help
2017 Lapkritis
Pi 6132027
An 7142128
Tr18152229
Ke29162330
Pe3101724
Še4111825
Se5121926
Orų prognozė
Dieną6°C debesuotumas 6 %
Naktį6°C debesuotumas 8 %
Apklausa

Ar Kretinga pakankamai apšviesta?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Komentarų topas

Vieniems reikia grožio, kitiems – azarto

  • Audronė GRIEŽIENĖ
  • Žemė ir ūkis
  • 2017-08-25

Pasak Kretingiškio Stasio Peniko, normalūs parapijiečiai sekmadieniais iš labo ryto skuba į bažnyčią, o balandininkai su savo paukščiais – į didįjį miesto turgų. Ne tiek pirkti ar parduoti, kiek pasižmonėti, savo turimą skrajūną kam nors padovanoti ar į reikalingesnį išmainyti. Tiesa, taip tebūna tik vieną kartą per mėnesį.

Į paukščių turgų žmonės renkasi ne tiek pirkti ar parduoti, kiek pasižmonėti, savo turimą skrajūną kam nors padovanoti ar į reikalingesnį išmainyti.

Balandžiai patys pasirinko

„Jei susitiktume dažniau, tai ir mums patiems, ir balandžiais besidomintiems kretingiškiams nusibostų“, – atviravo prieš 7-erius metus šį turgų įsteigęs S. Penikas.

Pastarasis turgaus sekmadienis Kretingos, Klaipėdos, Palangos, Šiaulių, net iš Liepojos atvykusiems balandininkams buvo ypatingas – jubiliejaus proga jie pasveikino Šiaulių balandininkų klubo pirmininką Rimantą Benetą.

„Na, Rimai, štai sulaukei 60-ies, subrendai, įgijai daug balandininko patirties. Papasakok, dėl ko tau tie paukščiai yra tokie brangūs?“– šmaikštavo jubiliejinę juostą užrišęs Klaipėdos apskrities dekoratyvinių paukščių augintojų klubo pirmininkas Valerijonas Bernotas. Jis pats, pagal profesiją veterinarijos gydytojas, gamtos mylėtojas, Klaipėdos rajone, Jakuose, laiko apie 70 šešių veislių dekoratyvinių balandžių, tarp kurių – ir itin prašmatnūs perukiniai bei poviniai. Šių paukščių pavadinimai puikiai atspindi išvaizdą. Perukinis pasipuošęs plunksnomis tarsi peruku, kuo didesniu, tuo vertingiau. O povinio, ypač, kai jis susiriečia į kamuoliuką, įspūdinga būna uodega.

Lietuvoje žinomi balandininkai (iš kairės) Rimantas Beneta, Reinoldas Liaudanskas ir Valerijonas Bernotas atviravo, jog savo gretose norėtų matyti daugiau jaunimo.

R. Benetos filosofija tokia: ne žmogus pasirenka balandį, o balandis – žmogų. Pirmasis paukštis, kurį jis įsigijo vaikystėje, buvo drakono veislės. „Šių balandžių akys ir snapas – ypatingi, ataugos būna už galvą didesnės“, – vaizdingai apibūdino jubiliatas, kaip prisipažino, meilę visiems gyviems padarams paveldėjęs iš savo mamos. Sunku patikėti, bet šiandien Rimantas laiko apie 400 įvairių veislių balandžių, su jais dalyvauja miestelių šventėse, keliauja po parodas Lietuvoje bei Latvijoje. Tačiau Rimantui truputį liūdna – kad laikas negailestingai skuba, daugelis balandininkų jau vyresnio amžiaus, balandžiais besidominčio jaunimo nedaug. „Va, ir į Kretingą atsivežiau vieną kitą gražuolį, sakiau, kokiam jaunam gamtos mylėtojui padovanosiu. Turgus baigiasi, o kol kas pretendento neatsirado“, – apgailestavo jis.

Teko slėpti po šienu

Paukščių turgaus vadovu vadinamas S. Penikas patikino, kad tikriausiai visi čia susirinkę balandininkai sparnuočiais susidomėjo vaikystėje. Jis pats pirmąją balandžių porą iš kaimyno nusipirko iš sutaupytų kapeikų, kurias tėvai įduodavo priešpiečiams.

„Bijojau, kad namiškiai nepamatytų, užlipau ant tvarto aukšto, užsikėliau seną triušių būdą, įleidau ten paukščius ir užklojau šienu. Būdavo, grįžtu iš mokyklos, atsikasu, pamaitinu, pasidžiaugiu ir vėl užrausiu“, – pasakojo jis. Kartą mama, imdama karvei šieno, įnamius aptiko, leido laikyti tvarte. „Bet nelabai patiko tėčiui, tyčia ar netyčia jis vis palikdavo pravertas tvarto duris – gal kad paukščiai išskristų?“ – svarstė Stasys. Išskrist, sakė, neišskrido, užtat sykį patykojo ir papjovė katinas.

„Esu pensininkas, nuobodu būtų, jeigu ne 120 mano balandžių, kuriuos kasdien reikia apkuopti ir pamaitinti“, – sakė 78-erių Antanas Juodis.

„Verkiau kone pusę dienos ir sau pasakiau, kad vis tiek kada nors balandžių turėsiu! Vėl teko taupyti“, – juokėsi Stasys. Itin įdomų patinėlį, kuris aukštai skraido ir vartosi ore, už 25 rublius nusipirko, o patelę kaimynas vėliau parvežė iš Liepojos. Tada iš senų pagrioviuose rastų plytų sudėjo namelį ir paukščių porą įkurdino ten. Vėliau, bėgant metams, pasistatė rimtą balandinę, jau buvo įsigijęs ir daugiau balandžių, susipažino su tokiais pat entuziastingais kitais Kretingos balandininkais, tokiais, kaip Arvydas Špučys, Kostas Grigalauskas, Algirdas Juodis. „Pats tame sąraše tapau 51-uoju, bet dabar mūsų liko tik koks 14“, – sakė 300 sparnuočių turintis S. Penikas.

Vargą atperka džiaugsmas

Antanui Juodžiui –78-eri, tačiau pomėgio, kuriuo užsikrėtė taip pat nuo mažens, lig šiol neatsisako, nors prisipažino, jog, laikant 120 paukščių, per dieną jam, pensininkui, yra, kas veikti. Pavyzdžiui, trumpasnapiai balandžiai jauniklius šeria ne ilgiau, kaip 4 dienas. Paprastai gelbsti vadinamieji šėrikai – sportiniai, arba pašto, balandžiai, priimantys svetimus paukščiukus, maitinantys pieneliu, šildantys ir prižiūrintys. „Bet ir aš pats švirkštą esu įsitaisęs, mažylius apeinu, papeniu maistu, kurio specialiai nusiperku“, – su meile apie savo augintinius pasakojo A. Juodis. Anot jo, valant priterštus narvus, kitąsyk ir prakaitą šluostytis reikia, bet triūsą atperka džiaugsmas matyti savo sparnuočius. Pirmąją porą vaikystėje jis, sakė, gavęs iš gerokai vyresnio brolio Gedimino. „Keturi šeimoje buvom – be mudviejų su Gediminu, dar Pranas ir Kęstutis. Visi dirbom Klaipėdoje prie statybų, aš – brigadininku. Kone viso miesto namams pamatus esam montavę, tik prie tų dangoraižių jau nebesilietėm“, – prisiminimais dalijosi pašnekovas. Sakė, ne tik paukščiai laisvalaikiu brolius domino – žaidė futbolą: trys – už Kretingos „Miniją“, o Pranas – už Vilniaus „Žalgirį“.

Kretingiškis Stasys Penikas pasakojo, kad iki pietų su ta pačia kuprine į mokyklą berniukai nešdavosi vadovėlius, o po pietų, išsikloję ją laikraščiais, namo parsigabendavo iš kur nors gautą naują balandį.

Dalyvauja varžybose

Klaipėdos balandininkų klubo atstovas, sportinių balandžių Lietuvos federacijos viceprezidentas Rimvydas Leonauskas pirmenybę atiduoda savo sportiniams, arba pašto, balandžiams, garsiems visoje Europoje. „Man įdomiausi – rimti balandžiai“, – šypsojosi sparnuočių augintojas. Ir šią vasarą jis dalyvavo varžybose Berlyne. „Į padangę iš viso paleidom 1 tūkstantį 300 sportinių balandžių, tarp jų buvo ir mano. Namo, į Klaipėdą, parskrido per 8 valandas“, – pasakojo R. Leonauskas. Palangos balandininkų klubo pirmininkas Reinoldas Liaudanskas pridūrė, jog pašto balandžių noras grįžti namo užkoduotas genuose, orientyras būna magnetiniai laukai, pagal kuriuos sparnuočiai atseka namus. Treniruoti pašto, arba sportiniai, balandžiai gali išvystyti ir 110 km per val. greitį. Toks buvęs geriausias ir R. Leonausko balandžio rezultatas.

R. Liaudansko balandinėje iš viso gyvena per 40 sportinių pašto, Liepojos baltauodegių, Šiaulių baltasparnių ir Klaipėdos aukštaskrydžių balandžių.

O kiek kainuoja šie paukščiai? Išgirdę klausimą, vyrai tik nusišypsojo – esą toks pat paukštis gali kainuoti ir 100, ir 5 eurus. „Esame įgudę, žinom vertinimo parodose reikalavimus, atpažįstam broką. Jei viena plunksnelė ne toj vietoj, kur reikia, – balandis bus pigesnis“, – paaiškino S. Penikas.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas