Pajūrio naujienos
Help
2024 Kovas
Pi 4111825
An 5121926
Tr 6132027
Ke 7142128
Pe18152229
Še29162330
Se310172431
Komentarų topas

Gintarė POCIŪTĖ:

– Tik iš laikraščių žinau apie Baltijos kelią, pastaruoju metu ir socialiniuose tinkluose žmonės dalijasi nuotraukomis. Nepakartojamas tas jausmas, kai matau dėl savo šalių nepriklausomybės rankomis susikibusius lietuvius, latvius, estus. Sako, kad jų iš viso buvo apie 2 milijonai, o gyva grandinė nuo Talino per Rygą ir Vilnių driekėsi apie 650 kilometrų. Dabar Lietuva nėra labai vieninga, bet, manau, jeigu būtų dėl ko, susivienytų ir vėl.

Irena MIKELKEVIČIENĖ:

– Aš pati dalyvavau šioje akcijoje. Buvo 1989-ieji, rugpjūčio 23-oji. Mes tuomet dar – jauni, pilni entuziazmo, veržlumo, visus jungė vienybės jausmas. Už rankų susikibę Baltijos šalių žmonės tarsi simboliškai atskyrėme savo valstybes nuo Sovietų Sąjungos, parodėme, kad norime būti laisvi. Manau, jei reikėtų, pakartotume. Netikiu, kad nepritekliai galėtų užgožti meilę Tėvynei.

Sandra STATKAUSKIENĖ:

– Man buvo 7-eri metai. Iš vyresnių žmonių pasakojimų bei nuotraukų sprendžiu apie begalinį žmonių draugiškumą. Rugpjūčio 23-iosios akciją kasmet primena ir suskambanti daina „Bunda jau Baltija“. Dabar tik sužinojau, kad ją sukūrė latvių kompozitorius Borisas Reznikas, o žodžius lietuviškai teksto daliai parašė Stasys Povilaitis. Gaila, kad dabar žmonės susiskaldę, susvetimėję, daug jaunimo išvažiavo.

Antanas BŪTA:

– Baltijos kelias – istorinis įvykis, kurio pamiršti neįmanoma. Pats tuo metu buvau apsirgęs, iš Kretingos toli neišvažiavau, bet grupelė bendraminčių buvome susirinkę. Toks jausmas, kad visa Lietuva tą dieną buvo laiminga, patriotiškai nusiteikusi, šalį buvo apėmusi euforija. Dabar vienybės trūksta, bet mes juk esam tokia tauta, kad, kai reikia, suremiame pečius.

Kalbino Audronė GRIEŽIENĖ, fotografavo Darius ŠYPALIS


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas