Pajūrio naujienos
Help
2017 Lapkritis
Pi 6132027
An 7142128
Tr18152229
Ke29162330
Pe3101724
Še4111825
Se5121926
Orų prognozė
Dieną5°C debesuotumas 4 %
Naktį2°C debesuotumas 100 %
Apklausa

Ar Kretinga pakankamai apšviesta?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Komentarų topas

Ekspedicija baigėsi, misija prasideda

  • Audronė GRIEŽIENĖ
  • Mūsų žmonės
  • 2017-08-18

„Kai kas nors paklausia, ką įspūdingiausio patyriau ekspedicijoje, atsakau, jog įspūdingiausia buvo viskas – pradedant labai draugiška darnia komanda ir jos vadovu Arnoldu Foku, baigiant atradimo džiaugsmu ir tremtinių bei partizanų dainomis, kurias vakarais dainuodavom, pritariant keturstygei gitarai“, – teigė ekspedicijos „Misija Sibiras“ dalyvis salantiškis Aurimas Rapalis.

Salantiškis Aurimas Rapalis Sibire patyrė daug nepamirštamų įspūdžių. „Dabar mano pareiga bus juos perteikti moksleiviams, vietos bendruomenėms“, – sakė jis.

Pasakos mokyklose ir ne tik

Nepamirštamą įspūdį jam paliko ir pats Sibiras. Nors apie šį didžiulį gamtinį regioną Rusijos rytuose ir taip daug žinojo iš 9-erius metus tremtyje Krasnojarsko krašte praleidusio savo senelio Justino Gelžinio pasakojimų, tačiau, sakė, kas kita, kai dabar pamatė savo akimis.

Kai kuriuose kaimuose kas antras namas buvo tuščias, po kiemus ganėsi arkliai. Vietiniai rusai lietuvius tremtinius vis dar prisimena kaip darbščius, nagingus, išmokiusius dirbti ir gailisi, kad šie išvažiavo į tėvynę – esą dėl to vietovėje tapo taip tuščia.

„Grįžus į Lietuvą, gera buvo pajausti, kad mūsų šalis yra kitokia – jauki, o ir žmonės – šviesesni, laimingesni. Bet ir ten sutikome jų labai draugiškų, vaišingų – tremtinių šeimos duodavo daržovių, vaikai pririnkdavo ir į stovyklavietę atnešdavo mėlynių, vietiniai seniūnai parūpindavo medienos kryžiams. Tiesa, daugelio pasilikusių tremtinių pavardės, nors ir lietuviškos, retas kuris bešneka gimtąja kalba. Skubėdamas namo, labiausiai norėjau apkabinti senelį ir visa tai pirmiausia jam papasakoti“, – atviravo A. Rapalis.

Dabar jo misija – įgytąją patirtį, kiek įmanoma, skleisti kitiems, parodyti nuotraukų, skaidrių. Prasidėjus rugsėjui, ekspedicijos dalyvis ketina surengti susitikimų mokyklose, kaimo bendruomenėse, bibliotekose.

Vienijo bendras tikslas

Ekspedicijoje „Misija Sibiras-2017“ dalyvavo 16 žmonių, kilusių iš Vilniaus, Šiaulių, Pakruojo, Palangos bei kitų Lietuvos regionų. Dalyviai buvo atrinkti iš 900 pretendentų. Jie susibūrė dėl vieno tikslo – sutvarkyti tautiečių trėmimo vietas, apleistas kapines, pastatyti arba atstatyti kryžius toli nuo tėvynės žuvusiems tautiečiams atminti.

„Grupėje mes buvome skirtingų charakterių, bet ekspedicijos metu nė karto niekas nė su kuo nesusipykome, o tos dvi savaitės, per kurias nuveikėm daug gerų darbų, atmintyje išliks visam gyvenimui“, – sakė salantiškis.

„Misija Sibiras-2017“ komanda Irkutske, prie Lietuvos nacionalinio kultūros centro, su lietuviais teremtiniais .

Sunkumai – niekis prieš jausmą

Ši ekspedicija skyrėsi nuo praėjusiųjų metų ekspedicijos, kai jaunuoliai visą savaitę buvojo vien tik Igarkoje ir sutvarkė vienerias kapines. Dabartinė ekspedicija buvo surengta į Irkutsko sritį – Rusijos teritoriją, nuo Lietuvos nutolusią apie 6 tūkst. kilometrų. Praėjusio amžiaus viduryje sovietai čia buvo ištrėmę daugiau negu12 tūkst. Lietuvos gyventojų.

Pasak A. Rapalio, nemažai reikėjo ir fizinės ištvermės, ir iškęsti nepatogumų: ant pečių nešantis maždaug 20 kg sveriančias kuprines, Irkutsko srityje 1,5 tūkst. kilometrų nukeliauti pėsčiomis, nuvažiuoti mikroautobusais, per upes persikelti valtimis. Jaunuoliai gyveno palapinėse, prausėsi upių vandeniu, o valgį gaminosi iš to, ką rasdavo vietos parduotuvėse: ryžių, grikių, makaronų.

„Mūsų grupė lankė ir tvarkė mažesnes kapines, užtat turėjome progą daugiau pažinti Sibirą“, – sakė Aurimas.

Pirmasis kaimas, kuriame apsistojo, buvo Gadalėja. Kapinės darė slogų įspūdį: prišiukšlintos, išlūžusiom tvorom. „Mes jas sutvarkėm, pastatėm 3 naujus ir atstatėm 3 senus kryžius“, – pasakojo A. Rapalis.

Kitą rytą ekspedicijos komanda per upę persikėlė į Javdokimovo kaimą, bendrose kapinėse taip pat atrado lietuviškų pavardžių, atstatė 3 kryžius. Vėliau pėsčiomis teko įveikti apie 32 km iki išnykusio Algatujaus kaimo. Kapinių vaizdas čia itin liūdino – šabakštynuose ant žemės mėtėsi nudegę kryžiai. „Bet tuo pačiu koks džiaugsmas apimdavo, kai tarp tų brūzgynų pamatydavome ir ištraukdavome kryžių su lietuviška pavarde, kai jį atstatydavome. Kaskart, baigę darbą, ten pat sugiedodavom Lietuvos himną. Ne vienam tada akyse kaupdavosi ašaros – juk mes, lietuviai, atradom čia dalelę savęs, o kapines, kur atgulė tautiečiai, pagražinom, pašviesinom“, – prisiminimais dalijosi Aurimas.

Iš viso šios ekspedicijos dalyviai sutvarkė 9 kapines ir pastatė 9 kryžius.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas