Pajūrio naujienos
Help
2024 Kovas
Pi 4111825
An 5121926
Tr 6132027
Ke 7142128
Pe18152229
Še29162330
Se310172431
Komentarų topas

Tautodailininkas, kuriantis rožių karalystę

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Vakarų Lietuva
  • 2017-08-08

Karteniškis 65-erių Arvydas Klovas apylinkėse kone keturis dešimtmečius buvo žinomas vien kaip tautodailininkas, drožiniais išpuošęs savąjį miestelį, Žemaitiją bei šalies parkus. O nuo pernai Kartenoje bei visame Kretingos rajone garsas pasklido apie jį kaip rožių sodo kūrėją-architektą, savo sodybą pavertusį šių išskirtinio grožio gėlių karalyste.

Sodybos kiemą ir daržą Danguolė ir Arvydas Klovai pavertė rožių sodu.

Sodyboje – kone 300 rožių

Į Arvydo ir Kartenos miestelio farmacininke dirbančios jos žmonos Danguolės sodybą, prigludusią prie ambulatorijos, patenkama pro metalinę arką, kurią kone ligi viršaus apsivijusios vijoklinės rožės. O viduje – gausybė rožių: stambiažiedžių, primenančių bijūnus, ir smulkiažiedžių, pilnavidurių ir išsiskleidusių tarsi ramunės.

Raudonų, geltonų, bordinių, baltų ir net violetinių, kurių vienos už kitą skambesnius bei egzotiškesnius pavadinimus vardino sodininkas: „Leonadro da Vinči“, „Rapsodija in blue“, „Ramyra“, „Džakuzi karter“, „Džon Deivids“ ir pan.

„Per vėlai atvažiavote – jau nebe tas rožių grožis. Jos – po liūčių ir besibaigiančio pirmojo žydėjimo. Kasdien po 5 kibirus nužydėjusių žiedų nuskinu. Dabar krauna naujus pumpurus, kurie skleis ir rudeniop“, – tvirtino po rožių sodu per pastaruosius trejus metus paverstą kiemą vedžiodamas šeimininkas.

A.Klovas sakė, jog jo rožyne auga 85 rožių veislės, – iš viso 295 krūmai, vien „Leonardo da Vinči“ veislės yra keliasdešimt krūmų. „Šios rožės užauga aukštos, ligi 1,5 m, tačiau kol kas pas mane jos tesiekia vos 0,8 m. Jas pirmąsias ir pasodinau kaip sienelę, kad atitvertų kiemą nuo daržo“, – apie racionalią kūrybinio proceso pradžią pasakojo karteniškis.

Palaipsniui rožių kolekcija vis pildėsi, – patikusių krūmų, jis neslėpė, išsyk perkąs po 20-50, jų įsigyjąs iš „Sibirkos“ rožyno, Trakuose, arba atsisiunčia iš specializuotų parduotuvių. O tam, kad įgytų žinių apie rožių veisles, jų ligas bei priežiūrą, vyras ne vien informacijos ieško internete, bet ir vyksta į Kauno botanikos sodą pasikonsultuoti su specialistais.

Domina landšafto architektūra

„Rinkdamasis rožes, žiūriu, kad šios kuo ilgiau žydėtų, ligos nepultų ir gerai žiemotų“, – kalbėjo A. Klovas, patinkindamas, jog pavasarį rožes patręšė tik joms skirtomis, o rudenį 3 rūšių trąšomis – vario sulfatu, kaliu ir fosforu. Rudenį nukerpa tik žiedynus, bet ne stiebus ir apdeda juos ta pačia žeme, ne durpėmis.

Pavasarį stiebus apkarpo, o kol iš jų kalasi jauni rožių lapeliai, šalia jų raudoniu užsidega šimtai tulpių. Rožių sodą A. Klovas, pagal specialybę – zooinžinierius, sodina ne bet kaip: krūmai ir jų kompozicijos išdėstytos pagal landšafto architektūros principus – į vieningą visumą sodą sujungia paties menininko pagamintos metalinės arkos, kurių kieme yra kone dvidešimt.

Rožėmis apsivijusiomis arkomis, tarsi žydinčiu koridoriumi, patenkama į stačiakampį centrą, o iš ten, vėlgi arkų keliu galima pasukti skirtingomis kryptimis į sode įrengtas poilsio vietas.

Tarp D. ir A. Klovų arkinio rožyno kuo puikiausia dera ir gabalėlis senovinės žiogrių tvoros bei paties menininko suręsta pavėsinė su suolais, sūpynės anūkams, masyvios medžio skulptūros.

Skulptūros nenustelbs rožių

Šeimininkai vis dėlto mano, kad jų sodyba esanti nedėkingai išdėstyta, nes į rožyną įeinama iš šiaurės pusės, o rožės savo galvas nusukę priešingai – į saulę. „Kai rožė nusisukusi, nesimato jos tikrojo grožio“, – patikino Danguolė.

Moteris juokėsi, jog jos vyras per tas rožes ir naktimis nemiega, keliasi 5-tą ryto, lekia į rožyną, šnekasi su žiedais, pykstasi, bijo ligų ir vis kuria naujus planus: „Labai nekantrus – nori, kad rožės suvešėtų greitai. Bet ne viskas taip greit einasi. O kiek slyvų ir vyšnių kieme išpjovė, kad rožėms kuo daugiau erdvės atsirastų“.

O Arvydas neslėpė, kad rožės jo gyvenime atsirado tuomet, kai drožyboje buvo atokvėpis. Dabar jis sakė remontuojąs dirbtuves ir sugrįšiąs prie drožybos. Tačiau įsitikinęs, jog medžio skulptūros jau nebenuviliosiančios jo nuo rožių. Į legendas ar poetinius-filosofinius pamąstymus apie šią neįprasto grožio gėlę menininkas sakė nesąs linkęs – rožės jį domina kaip augalas, kurį reikia puoselėti, kad iš jo sukurtum grožį. „Jei negali auginti rožės, augink pušį. Nes rožei reikia tavojo laiko“, – patikino menininkas.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas