Pajūrio naujienos
Help
2024 Kovas
Pi 4111825
An 5121926
Tr 6132027
Ke 7142128
Pe18152229
Še29162330
Se310172431
Komentarų topas

Piliakalnio papėdėje – kuršių miestas

  • Audronė GRIEŽIENĖ
  • Šventės
  • 2017-07-25

Kartenos piliakalnyje nuaidėjo festivalis „Kuršių genties vartus pravėrus“. Vyko kraują stingdančios riterių kovos, rekonstruktorių pasirodymai, rungtys ir senoviniai žaidimai. Sutemus prieigas nušvietė 8 liepsnojantys simboliniai piliakalnių vartai bei 2 tūkst. žvakučių girlianda ant kalno.

Baigę žygį per 7 piliakalnius, įveikę 25 kilometrus, keliauninkai susitiko Kartenoje.

Kilometrai ištirpo

Festivalyje dalyvavo apie 200 žygeivių iš įvairių Lietuvos kampelių. Žygį iki Kartenos jie pradėjo nuo Imbarės piliakalnio ir iki Kartenos pėsčiomis įveikė 25 kilometrus.

„Šiuo iš pažiūros ilgu maršrutu aš keliavau pirmą kartą, bet kilometrai tarsi tirpte ištirpo. Man nereikėjo ir kad kelią vedliai rodytų, jaučiau, kur sukti, juk esu gimusi ir augusi Kartenoje. Mano mokykliniais metais vietoj atsivėrusio Kartenos piliakalnio stūksojo miškas, nežinojome, koks grožis po tais medžiais slepiasi“, – „Pajūrio naujienų“ pakalbinta sakė Kretingos rajono kultūros centro Kartenos skyriaus vedėja Sigita Dirmeitienė. Ji neabejojo, jog į tokius žygius žmonės turėtų eiti šeimomis, kad vaikai pažintų tėviškės apylinkes, istorinę praeitį.

„Keliaudamas pėsčiomis pamatai tai, ko nepastebi važiuodamas automobiliu. Plačiai geltonuoja javų laikai, aplink – nė vienos sodybos, ir begalinė tyla. Jos nedrumsčia jokie mobiliųjų telefonų skambučiai “, – pritarė pedagogas Vilius Adomaitis. Su būsimuoju aštuntoku savo sūnumi Jurgiu, atsiplėšę nuo kitų žygeivių, atstumą jie įveikė vieni pirmųjų dėl to, kad keliai taip pat pažįstami, ne kartą čia vaikščiota su mokiniais.

Piliakalnio papėdėje vyko ir raitelių kovų treniruotės.

„Mes didžiuojamės savo ežerais, o kretingiškiai – piliakalniais, – atviravo kartu su broliu Kristupu žygyje dalyvavusi plateliškė Kristina Latakaitė. – Žygį pradėjom nuo Imbarės piliakalnio, ėjom Sauserių link, palei Miniją, paskui – palei Dauginčių I ir II piliakalnius, kadangi mažesni, vadinamus kalneliais. Kelionė pėsčiomis yra ir fizinis, ir psichologinis iššūkis, bet nė nesijautė, kad tiek kilometrų sukorėme. Be to, apie Regioniniame parke esančias vietoves įdomiai pasakojo specialistas.“

Sigita Dirmeitienė džiaugėsi savarankiškai suradusi kelią nuo Imbarės iki gimtosios Kartenos.

Tas specialistas – tai Kretingos muziejaus istorikas Julius Kanarskas. Jo žodžiais, jeigu žygeiviai aukoja savo laiką, nebijo saulei kepinant pavargti, vadinasi, susirinko tie, kuriems įdomi krašto istorija. „Pernai keliavo koks 100, o šiemet – dvigubai daugiau, jau net prikimau garsiai šaukdamas“, – juokėsi Julius. Jis pasidžiaugė, kad renginys vyksta ant itin gražaus Kartenos piliakalnio, bet iškėlė mintį, jog galima būtų kažką panašaus surengti ir ant Ėgliškių piliakalnio, kur, kaip manoma, yra buvusi istorinė Kretingos pilis.

Mokytojas Vilius Adomaitis (dešinėje) su sūnumi Jurgiu atviravo, jog tokiuose žygiuose jiems įdomi ir istorinė patirtis, ir Lietuvos gamtos grožis.

Alasas amatų miestelyje

Kartenos piliakalnio prieigose visu garsu griaudėjo muzikinės grupės „Colours of Bubbles“, „Žalvarinis“ bei „Neringa ir Tele bim-bam. Jau ne vaikam“. Sugrįžtančius žygeivius pasitiko gyvas X-XI a. kuršių genties miestelis su amatų muge: Klaipėdos kuršių gyvosios istorijos klubo „Pilsots“ aludariai pagal senovines tradicijas virė alų, kuris būdavo skiriamas apeigoms ir šventėms, parodomiesiems kovos turnyrams ruošėsi rekonstruktorių klubai, aplink ratus suko raiteliai, sakalininkas su dresuotais plėšriaisiais paukščiais, vikingų laikotarpio juodosios keramikos puodus pristatė iš Anykščių rajono Paandrioniškio kaimo atvykusi profesionali keramikė Kristina Motuzienė-Motuzevičienė, o kuršiškus žalvario papuošalus – smeigtukus, žiedus, apyrankes, taip pat vėjo varpelius, skeltuvus, įrankius demonstravo menininkas iš Veliuonos Rimantas Ordinas. Kai kurie darbai buvo jo autoriniai, o kai kurie – autentiški, atkurti pagal archeologų rastus analogus Kartenos apylinkėse, Gintarų kaime. Anot menininko, žalvario papuošalai dažniausiai vaizdavo žaltį, simbolizuojantį žmogaus ryšį su gamta, be to, buvo tikima, kad žaltys apsaugos nuo ligų. Kaip sakė menininkas, žalvario papuošalų buvo turtingos Kretingos rajono apylinkės, o štai Dzūkijoje nebent marčios tokių dovanų gaudavusios.

„Pilsots“ klubo vadovas Benas Šimkus plačiau papasakojo apie kuršius – vieną turtingiausių baltų genčių, gyvenusių pajūryje ir kontroliavusių prekybos kelius, garsėjusių plėšiamaisiais žygiais į jūrą, kūrusių kolonijas Gotlande, Saremoje. Buvo demonstruojami pagal archeologinių radinių originalus pagaminti to meto ginklai – kalavijai, kirviai, kovos peiliai, šalmai, šarvai, buvo surengtos ir ritualinės dvikovos.

Pirmasis festivalis „Kuršių vartus pravėrus“ įvyko praėjusiais metais ir, pasak Salantų regioninio parko direktoriaus Modesto Šečkaus, pranoko lūkesčius. „Šie metai paskelbti Piliakalnių metais, o Salantų regioninis parkas švenčia 25-erių metų sukaktį. Dėl to šiemet festivalyje visko turime daugiau: muzikinių grupių, rekonstruktorių, pristatančių kuršių gyvenseną bei papročius, klubų, demonstruojančių kovas“, – sakė jis. Tačiau į klausimą, ar tai taps vasaros tradicija, jis neatsakė. Direktoriaus nuomone, to paties kartoti neverta, nebent kiltų naujų įdomių idėjų.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas